Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1018-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-25
Bylos Nr.
2A-1018-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kačinskienė Danutė Kutrienė
Atsakovas
AAS
Ieškovas
UAB DK ,,PZU Lietuva“
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-1018-56/2009

Teisėja N. Tankevičienė Proc. sprendimo kategorijos:73.2.5.5;

121.14;121.18;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2009 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjų Dalios KačinskienėsDanutės Kutrienėssekretoriaujant Violetai Kamašinienei

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. N. J.

atsakovo atstovei J. Z.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo ADB „Reso Europa“ (reorganizavus draudimo bendrovę prijungimo būdu, jos teises ir pareigas perėmė AAS „Gjensidige Baltic“) priteisti 1150 Lt eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo; 6 procentus metinių palūkanų jas skiačiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. automobilis IVECO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į UAB „Nausėja“ autoplovyklą kliudė ir sugadino pakeliamų vartų sekciją. Dėl draudėjo turto sugadinimo buvo sumokėta 1150 Lt dydžio draudimo išmoka, remiantis žalos paskaičiavimu, draudimo polisu (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.1015 straipsniu draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų gražinimo iš už žalą atsakingo asmens. Kadangi autoįvykio metu IVECO automobilis buvo apdraustas ADB ,,Reso Europa“ ji privalėjo atlyginti ieškovo autoįvykio metu patirtą žalą, kuri iki ieškinio pareiškimo dienos atlyginta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas ADB „Reso Europa“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė į atmesti, taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiuojant jį nuo įvykio dienos; pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu UAB ,,Nausėja“, o nesutikus jo pakeisti tinkamu ieškovu įtraukti į bylą UAB ,,Nausėja“ trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje; pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu A. U..

Nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nėra tinkamas ieškovas, nes atsakovo į bylą pateikta 2007-04-17 pažymą įrodo, kad UAB ,,Nausėja“ ieškovas jokios žalos nėra atlyginęs. Kadangi ieškovas nėra išmokėjęs jokos draudimo išmokos jam neatsiranda ir subrogacijos teisė (CK 6.1015 str.). Kadangi draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o atsakovas nei ieškovui nei UAB ,,Nausėja“ jokios žalos nepadarė, todėl dėl 2005-09-12 įvykio metu patirtų nuostolių deliktinė civilinė atsakomybė atsakovui nekyla, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Remdamasis 2005-09-12 UAB ,,Nausėja“ autoplovyklos įvažiavimo vartų sugadinimo aktu, nurodo, kad už atsiradusią žalą atsakingas A. U. Apie įvykį policija nebuvo informuota, todėl įvykio faktas nebuvo nustatytas, dėl nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti draudėjo kaltės Sutinkamai su ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 16 straipsniu, draudiminio įvykio fakto buvimas yra viena iš trijų būtinųjų žalos atlyginimo salygų. Neįvykdžius vienos iš būtinųjų salygų pagrindo išmokėti draudimo išmoką nėra. Autoįvykis dėl kurio reikalaujama žalos atlyginimo įvyko 2005-09-12, tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas 2008-05-12, praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad aplinkybė, kad nebuvo kreiptasi į policiją negali būti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyti atvejai, kai draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimines išmokas ir atsakovo nurodyto pagrindo minėtame straipsnyje nėra. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškovas iš nukentėjusiojo asmens perėmė reikalavimo teisę tik išmokėjęs draudimo išmoką ir ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006-06-02. Be to ginčo šalių draudimo teisiniai santykiai nesieja, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovė ADB „Reso Europa“ pakeista tinkamu atsakovu AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo; Iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ priteista 1150,00 Lt žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1150,00 Lt sumą nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 498,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; Iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, valstybei priteista 12,86 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad įvykis pripažintas draudiminiu ir draudėjai UAB „Nausėja“ išmokėta draudimo suma 1150 Lt. Automobilio IVECO valdytojų civilinė atsakomybė įvykio metu buvo drausta ADB „Reso Europa“ , draudimo polisas AFA Nr.0399878. Pagal Civilinio kodekso 6.1015 str. nuostatas, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš žalą padariusio asmens.

Teismas konstatavo, kad žalos atlyginimas priteistinas iš draudimo kompanijos, kurioje buvo drausta draudiminio įvykio kaltininko atsakomybė.

Teismas sprendė, kad vadovaujantis draudimo sutartimis, Civilinio kodekso 6.37, 6.254, 6.270, 6.1015 str., žalos atlyginimas 1150 Lt turi būti priteisiamas iš ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėjo (prijungimo būdu reorganizavus draudimo bendrovę) AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

Teismas konstatavo, kad atsakovė ADB „Reso Europa“ reorganizuota prijungimo būdu, šios bendrovės teises ir pareigas perėmė AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas Lietuvos filialo.

Teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio nuostatomis, pakeitė atsakovą ADB „Reso Europa“ tinkamu atsakovu byloje AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujamu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

Teismas sprendė, kad ieškinys pagrįstai yra pareikštas draudimo bendrovei – draudimo liudijimo (duomenys nesklebtini) ir draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu. Draudimo išmokos sumokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Nausėja“ patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi termino eiga prasideda nuo draudimo išmokos sumokėjimo draudėjui, t.y. nuo teisės į ieškinį atsiradimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujama AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti; taikyti ieškinio senatį ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė nė dėl vieno atsakovo argumento, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su ieškiniu bei nevertino reikšmingų bylos aplinkybių ir savo sprendimo nemotyvavo, o motyvų sprendime nebuvimas laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT CBS nutartis civilinėje byloje 3K-3-613/2001).

Į bylą pateiktas 2006-06-02 mokėjimo nurodymas Nr. 14917 nepatvirtina ieškovui pereinančios subrogacijos teisės, nes jame nėra nuorodos, jog draudimo išmoka sumokėta už 2005-09-12 įvykį, o UAB ,,Nausėja“ 2007-04-17 pažymoje nurodė, kad 2005-09-12 įvykio metu jai padaryta žala atlyginta nebuvo.

Pirmos instancijos teismas atmesdamas atsakovo prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB ,,Nausėja“ apsiribojo nurodydamas, kad priimtas teismo sprendimas jokios įtakos UAB ,,Nausėja“ teisėms ir pareigoms neturės, tačiau jokie motyvai sąlygojantys tokią teismo išvadą sprendime nenurodyti, todėl teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismo sprendimas nebuvo pagrįstas byloje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis nustatytomis teismo posėdžio metu, tuo buvo pažeista Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 2 dalis. Atsakovas savo poziciją dėl netinkamo atsakovo grindė su ADB ,,Reso Europa“ reorganizavimu nesusijusiais argumentais, tačiau teismas sprendime pasisakė dėl argumentų, kurių atsakovas nebuvo nurodęs. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės, o ne iš sutartinės atsakomybės, todėl patirtą žalą visiškai privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), tačiau atsakovas nei ieškovui, nei UAB ,,Nausėja“ žalos nepadarė deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir negali būti tinkamu atsakovu byloje.

Teismas padarydamas nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes draudikui įgijusiam teisę reikšti subrogacinį reikalavimą ši reikalavimo teisė į žalą padariusio asmens draudiką, atsiradusi po draudimo išmokos išmokėjimo negali būti patenkinta, jeigu subrogacinį reikalavimą reiškiantis draudikas neišmokėjo draudimo išmokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu būdu baigėsi žalą padariusio asmens draudiko prievolė atsiskaityti pagal jų draudimo sutartis. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT CBS 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Draudiminis įvykis įvyko 2005-09-12, ieškovas draudiminę išmoką privalėjo išmokėti iki 2005-10-12, todėl 2005-10-12 laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia kuri baigėsi 2006-10-12. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi 2008-04-24 jis praleido ieškinio senaties terminą.

Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad žalą padaręs subjektas yra automobilis IVECO, nes toks teismo argumentas prieštarauja generalinio delikto savokai ir subjektų trauktinų deliktinėn atsakomybėn sąrašui. Eismo įvykio dieną galiojusios LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės prigvalomojo draudimo įstatymo redakcijos 19 straipsnis nustatė, kad įvykus autoįvykiui apie jį privalu pranešti policijai ir toks pranešimas buvo būtinas norint gauti draudimo išmoką. Kadangi policija įvykio fakto neužfiksavo, draudikui nekilo pareiga išmokėti draudimo išmoką. Kadangi nėra būtinųjų salygų draudiko sutartinei atsakomybei kilti, UAB DK ,,PZU Lietuva“ iešinio reikalavimai negali būti tenkinami.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skudo argumentus, kuriais prašoma panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą dėl netinkamų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimo, sprendžia, kad tenkinti atsakovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išsprėsta byla.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes bei teismo sprendime padarytas išvadas ir argumentus, sprendžia, kad tenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl UAB ,,Nausėja“ procesinės padėties

Į bylą pateiktas 2006-06-02 mokėjimo nurodymas Nr. 14917 (b.l. 83) įrodo, kad šiai bendrovei ieškovas sumokėjo 1150, 00 Lt išmoką pagal turto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), todėl pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą netenkinti atsakovo prašymo dėl UAB ,,Nausėja“ įtraukimo atsakove šioje byloje. Tai, kad pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą (CPK 265 str. 1 d.) tenkinti ieškovo ieškinį, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės bei įrodymai (CPK 177 str., 178 str.).

Šioje byloje UAB ,,Nausėja“ draudikas–ieškovas sumokėjo draudimo išmoką ir esant tokioms aplinkybėms įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo) (CK 6.1015 str.).

Pagal ieškovo Transporto priemonių draudimo taisyklių 16 straipsnio 5 dalį draudimo išmoka turėjo būti sumokėta juridiniams asmenims ne vėliau kaip per 15 dienų, kai buvo gauta visa informacija apie draudimo išmokos dydį. Į bylą pateiktas draudimo išmokos mokėjimo aktas už sugadintus autoplovyklos vartus yra surašytas 2006-05-23. Ieškovas 1150 Lt išmoką pervedė 2006-06-02 mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini). Tai įrodo, kad ieškovas taisyklių 16 straipsnio 5 punkto reikalavimo nepažeidė. Pretenzija pareikšta 2007-03-29, t.y. per vienerius metus nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos, o ieškinys pareikštas 3-jų metų senaties ieškinio ribose (CK 1.125 str. 8 d.), kadangi ginčo šalys nėra draudimo teisiniuose santykiuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas, o iš atsakovo valstybei priteistinos 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1d. 3 p.).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu iš atsakovo ieškovui priteistinos 1210 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ į.k. 300633222 apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ į.k. 300633222 UAB DK ,,PZU Lietuva“ naudai 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, o valstybės naudai 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėDanutė Kutrienė