Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės AB DNB banko atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovų R. G. bei R. G. atstovui advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovo R. G. atstovui L. V., atsakovo R. J. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, trečiajam asmeniui V. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB DNB banko ieškinį atsakovams R. G., R. G., B. J., R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir hipotekos nustatymo, tretieji asmenys V. I., M. I. ir Palangos miesto 3-jo notarų biuro notarė Sandra Liutkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys V. I. ir M. I. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo prašo netenkinti ieškovės AB „DNB banko prašymo dėl V. I. ir M. I. pašalinimo iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Tretieji asmenys nurodo, kad šioje byloje jie patyrė bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu R. G. atstovas L. V. nurodė, kad atsakovai G. ieškinį pripažįsta ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad gavus iš banko kreditą buvo įkeistas perkamas žemės sklypas ir jame esantis namas. Namas buvo nugriautas be banko žinios, nugriauti namą ir pastatyti naują su dviem butais buvo pasiūlyta R. J., kuris buvo R. G. draugas. Pastačius namą R. J. paprašė R. G. parduoti jam vieną butą, už tai pažadėjo, kad po sandorio sudarymo R. J. pakeis atsakovę R. G. kredito sutartyje ir kartu dengs paskolą. Tuo tikslu butas buvo parduotas už labai mažą kainą, tačiau nei R. J., nei jo motina B. J. į kredito sutartį neįstojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (CPK270 str. 5 d. 1 p.)..

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu ir sutartinės hipotekos taikymo būtinų sąlygų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2006-09-13 kreditavimo sutartimi Nr. 06/423-1035 ieškovė AB DNB bankas (sutarties sudarymo metu AB DnB NORD bankas) paskolino atsakovams Rimantui ir R. G. 955 843 Lt žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems Maironio g. 23, Palangoje, pirkti (810 000 Lt ) bei grąžinti skolą AB bankui „Hansabankas“ (145 843 Lt). Paskola suteikta iki 2034-07-31 (civilinės bylos Nr. 2-1955-159/2010, b. l. 5-10).

Kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymui hipotekos lakštu, hipotekos kodas 03120060010730, bankui antriniu įkeitimu buvo įkeistas 0,0705 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Maironio g. 23, Palangoje (civilinės bylos Nr. 2-1955-159/2010, b. l. 17-30).

2007-07-02 susitarimu Nr. 06/423-1035/1 šalys pakeitė paskolos valiutą į eurus bei susitarė dėl atsakovų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių pakeitimų: liko antriniu įkeitimu įkeistas nupirktas nekilnojamasis turtas bei papildomai įkeisti trečiajam asmeniui V. I. priklausantys žemės sklypai, esantys Drumulio k., Kretingos rajone, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5607/0001:156. Ieškovė esant pakankamam suteikto kredito ir atsakovams priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė santykiui turėjo teisę atsisakyti V. I. priklausančio turto hipotekos (civilinės bylos Nr. 2-1955-159/2010 l. 11–16, sutarties 1.6 p.; 17–30). Hipotekos lakšte nurodyta, kad pirma turi būti parduoti žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, po to – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) , Kretingos r. (t. 1, b. l. 10–12). Po įkeistų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone pardavimo skolai, skolai pagal sutartį dengti buvo nukreipta 10 839,71 Eur, pinigai banke gauti 2013-06-17 ir 2013-06-28 (t. III, b. l. 10).

2010-05-12 Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad įkeisto žemės sklypo priklausinys pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, sunaikintas, žemės sklypo priklausiniu įregistruotas nebaigtas statyti (90 proc. baigtumas) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame suformuoti 2 nebaigti statyti nekilnojamojo turto objektai, kurių registro Nr. 44/1281041 ir Nr. 44/1281038. Statybų pradžia yra 2007 metai, o pabaiga – 2009 metai (t. I, b. l. 17–21). Statiniui (duomenys neskelbtini), Palangoje, nauji kadastriniai duomenys įrašyti 2008-12-11 atsakovo R. G. prašymu (t. 1, b. l. 26). Nepaisant žymos „sunaikintas“ gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip šeimos turtas priklauso atsakovui R. G.. Statybos darbai buvo vykdomi nuo 2007 m., tačiau statybos leidimas išduotas tik 2009-05-06, o Statybos inspekcijos pažyma apie 90 proc. baigtumą išduota 2009-07-10, šie įrašai padaryti 2009-07-14 (civilinės bylos Nr. 2-1955-159/2010, l. 35–39).

2009-07-15 padarytas Nekilnojamojo turto registro įrašas apie tai, kad vienas iš butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priklauso R. G. (civilinės bylos Nr. 2-1955-159/2010, l. 31–32). Nuo 2009-10-02 galioja nekilnojamojo turto registro įrašas apie tai, kad kitas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priklauso B. J. 2009-08-28 dovanojimo sutarties pagrindu (civilinės bylos Nr. 2-1955-159/2010, l. 33–34).

2009-07-30 R. ir R. G. su R. J. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Rimantas ir R. G. už 90 000 Lt pardavė nebaigtą statyti butą (baigtumas 90 proc.), esantį adresu Maironio g. 23–2, Palanga (t. I, b. l. 182-187). Sutarties 5.5 punkte nurodyta, kad pirkėjas pareiškia, kad jam yra žinoma, kad parduodamas butas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Palangos mieste, Maironio g. 23, kuris yra įkeistas AB DNB bankui, hipotekos kodas 03120060010730.

2009-08-28 R. J. buto dovanojimo sutartimi padovanojo butą savo motinai B. J. su teisėmis ir pareigomis, nustatytomis pirkimo–pardavimo sutartimi ( t. I, b. l. 188–192).

Atsakovas R. J. 2009-07-01–2010-07-31 dengė atsakovo R. G. skolas ir kreditą (t. 1, b. l. 193–196).

2010-02-12 atsakovai R. ir R. G. su atsakove B. J. sudarė sutartį dėl avansinio mokėjimo ir kitų sąlygų pagal tarp šalių iki 2010-06-31 numatomą pasirašyti pagrindinę ½ dalies ieškovei įkeisto 0,0705 ha žemės sklypo ir kitų ant jo esančių ir būsimų statinių pirkimo–pardavimo sutartį už 145 897 eurų, šalys konstatavo, kad sklypo savininkams yra sumokėta 15 038 eurų ir B. J. įsipareigojo likusią pirkimo – pardavimo sutarties kainą sumokėti perimdama iš pardavėjų pareigą sumokėti negrąžinto kredito bankui, kurio įvykdymui užtikrinti yra įkeistas turtas, dalį, lygią likusiai pardavimo kainai, jeigu už turtą dar nebus išmokėta paskola ir palūkanos (t. 1, b. l. 197–199).

Nuo 2011-06-21 ieškovė siuntė įspėjimus dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties nutraukimo ir 2011-08-20 kreditavimo sutartį nutraukė, tačiau pagal hipotekos lakštus priverstinio skolos išieškojimo procesas iš skolininkų – atsakovų R. ir R. G. įkeistų daiktų nepradėtas (t. II, b. l. 25–27, 42–44, 86). Skola pagal kredito sutartį su palūkanomis ir delspinigiais yra 310 275,42 eurų (t. III, b. l.10, 12). Atsakovai R. ir R. G. kito turto, išskyrus žemės sklypą su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir buto adresu (duomenys neskelbtini), neturi (t. II, b. l. 94-95, t. III, b. l.13).

Dėl sutartinės hipotekos

Ieškovė prašo pripažinti, kad butas, kurio bendras plotas 96,47 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga ir butas, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga yra įkeisti AB DNB banko naudai, užtikrinant atsakovų R. G. ir R. G. įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2006-09-13 Kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 ir 2007-07-02 susitarimą dėl jos pakeitimo vykdymą.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymui užtikrinti, Rimantas ir R. G. hipotekos lakštu bankui antriniu įkeitimu įkeitė 0,0705 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Nekilnojamojo turto registre 2008-12-11 įkeisto pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būklė įregistruota „sunaikintas“, o 2009-05-05 įkeisto žemės sklypo priklausiniu įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame suformuoti 2 nebaigti statyti nekilnojamojo turto objektai, kurių registro Nr. 44/1281041, Nr. 44/1281038. Nauji kadastriniai duomenys įrašyti atsakovo R. G. prašymu. Nepaisant žymos „sunaikintas“ gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip šeimos turtas priklauso atsakovui R. G.. 2009-07-15 padarytas Nekilnojamojo turto registro įrašas apie tai, kad vienas iš nebaigtų statyti butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priklauso R. G.. 2009-07-30 atsakovai R. ir R. G. už 90 000 Lt pardavė nebaigtą statyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atsakovui R. J., pastarasis 2009-08-28 padovanojo butą savo motinai B. J. Nuo 2009-10-02 galioja nekilnojamojo turto registro įrašas apie tai, kad kitas nebaigtas statyti butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priklauso B. J..

Hipotekos lakšto sandorio sąlygose ir reikalavimuose nustatyta, kad įkeičiamų daiktų savininkai privalo užtikrinti tinkamą šiuo lakštu įkeičiamų daiktų saugojimą, be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamus daiktus, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo įkeisti, išnuomoti, kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamus daiktus.

Atsakovai R. ir R. G., neturėdami ieškovės, kaip hipotekos kreditoriaus leidimo, pažeisdami hipotekos lakšto sąlygas sunaikino bankui įkeistą pastatą –gyvenamąjį namą, įkeistame sklype vykdė statybos darbus, įkeistame žemės sklype naujai pastatytame pastate – gyvenamajame name suformuotų dviejų butų neįkeitė bankui. Iki 2010-01-01 galiojusi LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata draudė namų valdos žemės sklypuose statyti antrą gyvenamąjį namą, prieš tai neparengus detaliojo plano ir nesuformavus atskiro žemės sklypo, todėl darytina išvada, kad naujai registruotas pastatas yra faktiškai tas pats bankui įkeistas gyvenamasis namas. Naujai pastatytas gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, šis įrašas nėra nuginčytas, o priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (LRCK 4.14str.1 d.). Taigi, naujai pastatytam pastatui – gyvenamajam namui turi būti taikomas toks pats teisinis režimas, t. y. jis laikytinas įkeistu bankui hipotekos lakštu. Pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti du butai, kurių registro Nr. 44/1281041 ir Nr. 44/1281038. Ieškovė, prašydama pripažinti šiems butams sutartinę hipoteka nereiškė reikalavimo pripažinti juos žemės sklypo priklausiniais. Teismo nuomone toks reikalavimas nebuvo būtinas, nes kaip žemės sklypo priklausinys yra pripažintas ir nenuginčytas naujai pastatytas gyvenamasis namas, todėl šiame name suformuotiems dvejiems butams taikomas toks pats teisinis režimas kaip ir namui. LRCK 4.172 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padalijus įkeistą daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Todėl, laikant, kad naujai pastatytas gyvenamasis namas yra įkeistas hipoteka, butai taip pat laikytini įkeisti.

Taigi atsakovams sunaikinus, bankui įkeistame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, žemės sklypo priklausinį bankui įkeistą statinį –gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistravus žemės sklypo priklausinį naują statinį –gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiam gyvenamajam namui ir jo sudedamosioms dalims – butams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 96,47 kv. m., ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 103,94 kv. m. taikytinas tas pats teisinis režimas kaip ir sunaikintam gyvenamajam namui, t. y. jie laikytini įkeisti hipotekos lakštu, hipotekos identifikavimo Nr. 0009817, užtikrinant atsakovų R. G. ir R. G. įsipareigojimų ieškovei AB DNB bankas vykdymą pagal 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 ir 2007-07-02 susitarimą.

Dėl sandorių panaikinimo

Kaip minėta, atsakovai R. G. ir R. G. hipotekos lakštu įkeitė ieškovei AB DNB bankas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje ir jame buvusius pastatus, inter alia pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšto sandorio sąlygose ir reikalavimuose nustatyta, kad įkeičiamų daiktų savininkai privalo užtikrinti tinkamą šiuo lakštu įkeičiamų daiktų saugojimą, be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamus daiktus, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo įkeisti, išnuomoti, kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamus daiktus. Nepaisant šių draudimų, įkeistas gyvenamasis namas, be banko raštiško sutikimo ir net neinformavus banką, buvo sunaikintas, o vietoje jo pastatytas naujas pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), jame suformuoti du butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 96,47 kv. m. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 103,94 kv. m. Vienas iš šių butų (103,94 kv. m.) 2009-07-30 buvo parduotas R. J., kuris 2009-08-28 padovanojo savo motinai B. J.. Todėl konstatuojama, kad R. G. ir R. G. nesilaikė hipotekos lakšto sandorio sąlygų ir reikalavimų ir pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas nustatytas CK 4.170 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamojoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandorius pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

R. ir R. G. su R. J. buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarė 2009-07-30, R. J. buto dovanojimo sutartimi padovanojo butą savo motinai B. J. 2009-08-28. Ieškovė apie ginčijamą dovanojimo sandorį sužinojo 2010-05-17 iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Reikalavimas dėl šio sandorio panaikinimo pareikštas 2011-05-02, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo sužinojimo apie ginčijamą sandorį. Apie pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė sužinojo 2011-05-03 parengiamojo teismo posėdžio metu, sutarties nuorašas gautas 2011-05-25, reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas 2011-05-26. Taigi, ieškovė su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu į teismą kreipėsi nepraleidusi vienerių metų senaties termino (CK 6.66 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti, kad šis sandoris pažeidžia jo teises. 2010-06-23 atsakovai su banku sudarė taikos sutartį, kuria pripažino banko reikalavimus. Sudarius šią sutartį banko interesai buvo apginti ir apsaugoti, todėl senaties termino skaičiavimas šia sutartimi buvo nutrauktas ir vėl galėjo būti pradėtas skaičiuoti tik 2011-03-13, kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nustatyta, kad sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų interesus.

Atsakovai R. G. ir R. G. būdami skolingi bankui pagal 2006-09-13 kredito sutartį ir 2007-07-02 susitarimą, nuo 2009 m. nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Nors kreipimąsi į teismą metu kredito sutartis dar nebuvo nutraukta ir pradelstas įsipareigojimas 2010-05-17 sudarė 2 278,05 Eur, tačiau pagal kredito sutartį buvo gautas 274 971,36 Eur kreditas, įsipareigojimai pagal kredito sutartį nevykdomi, todėl atsakovai Rimantas ir R. G. parduodami vieną butą R. J., žinojo ar bent turėjo suprasti, kad turto perleidimas sumažins jų turto apimtį ir galimybę atsiskaityti su banku. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį ne tik Rimantas ir R. G. žinojo apie savo prievoles bankui, bet apie tai žinojo ar turėjo galimybę žinoti ir R. J.. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad dar iki buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo R. J. už R. G. vykdė mokėjimus bankui pagal kreditavimo sutartį. Pačioje pirkimo pardavimo sutartyje R. J. patvirtina, kad jam žinoma, kad žemės sklypas, kuriame yra perkamas butas, yra įkeistas bankui, užtikrinant pardavėjų prievoles.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovai R. G. ir R. G. yra skolingi ieškovei AB DNB bankas viso 310 275,42 Eur (t. III, b. l. 10). Dėl šio fakto nėra ginčo ir tarp šalių. Atsakovai su ieškove nėra atsiskaitę, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į 310 275,42 Eur skolą.

Nagrinėjamojoje byloje buvo paskirta ekspertizė, nekilnojamojo turto- buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, žemės sklypo su jame esančiais pastatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, vertei nustatyti. Ekspertas, atsakydamas į teismo užduotus klausimus pateikė išvadą, kad nekilnojamojo turto – 94,47 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2009-07-30 buvo 153 000 Eur; 103,94 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, rinkos vertė 2009-07-30 buvo 165 000 Eur, nekilnojamojo turto žemės sklypo su statiniais rinkos vertė, darant prielaidą, kad žemės sklypas yra užstatytas gyvenamuoju namu, kuriame suformuoti butai nėra įkeisti banko naudai rinkos vertė yra 285 000 Eur. (t. III, b. l. 100-142, 177-181). Teismo posėdžio metu ekspertas Tauras A. T. nurodė, kad jis negali pasakyti kokia būtų žemės sklypo vertė pardavinėjant šį žemės sklypą be gyvenamojo namo, kadangi rinkoje nėra tokio pasiūlymo ir užstatytų žemės sklypų rinka neegzistuoja. Sklype per mažai neužstatyto ploto, kad būtų galima panaudoti kokiai nors kitai paskirčiai.

Atsakovams Rimantui ir R. G. apie jų įsipareigojimus bankui žinoma nuo kredito sutarties sudarymo. Atsakovai įsipareigojimus bankui pažeidinėjo nuo 2009 metų; jų visą turtą iš esmės sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), jokio kito nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto, todėl negali atsiskaityti su ieškove. Ginčijamu sandoriu pardavę 165 000 Eur vertės butą už 26 065,80 Eur (90 000 Lt), atsakovai ženkliai sumažino savo mokumą ir sukėlė realią grėsmę, kad jų įsipareigojimai ieškovei nebus tinkamai įvykdyti, todėl pažeidžia kreditorės AB DNB bankas teises.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad R. ir R. G. privalėjo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį butą R. J., o R. J. padovanoti savo motinai B. J..

Skolininko ir turto įgijėjo nesąžiningumas actio Pauliana atveju suprantamas kaip žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Be abejonės, atsakovai Rimantas ir R. G. apie savo įsipareigojimus bankui, ir neturėjimą galimybės tinkami vykdyti prisiimtus įsipareigojimus žinojo, kaip žinojo ir apie tai, kad sudaromu sandoriu sumažins savo mokumą. Atsakovas R. J. apie G. įsipareigojimus bankui taip pat žinojo, nes sutarties 2.1.5. punkte nurodyta, kad žemės sklypas yra įkeistas AB DNB bankui. Be to, atsakovas R. J. 2009-07-01–2010-07-31 dengė bankui atsakovo R. G. skolas ir kreditą (t. 1, b. l. 193–196). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad R. J. žinojo ar turėjo žinoti, kad perkamas butas yra sukurtas neteisėtai, pažeidžiant banko interesus. Kaip nurodė R. G. atstovas, atsakovai buvo draugai, kartu tarėsi dėl dviejų butų namo statybos, R. J. žadėjo perimti R. G. įsipareigojimus bankui. Tai, kad butas R. J. buvo parduotas už daugiau nei 6 kartus mažesnę kainą nei rinkos vertė, patvirtina nurodytas aplinkybes. Kad butas po nupirkimo nepraėjus mėnesiui buvo padovanotas motinai taip pat patvirtina R. J. nesąžiningumą, nes taip jis galimai mėgino nuslėpti sandorį nuo kreditoriaus. R. J. nuosavybės teises į butą įgijo neteisėtu ir nesąžiningu sandoriu. Atsakovė, R. J. motina B. J., butą gavo dovanų iš sūnaus, dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, jos nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str.).

Iš išdėstyto darytina išvada, kad 2009-07-30 buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 826, kuria R. G. ir R. G. perleido nuosavybės teisę į butą, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atsakovui R. J. bei 2009-08-28 buto dovanojimo sutartis Nr. 988, kuria R. J. perleido nuosavybės teisę į butą, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atsakovei B. J. pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu visais atvejais kyla restitucijos taikymo klausimas. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad teismai taikydami restituciją privalo nustatyti ką kiekviena šalis yra gavusi pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu bei tai, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, todėl restitucija turi būti taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009).

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas.

Pripažinus ginčijamą sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Turtas, buvęs pripažintas negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos (CK 1.80 str. 3 d.). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Nagrinėjamojoje byloje įrodyta, kad visi atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius buvo nesąžiningi. Pripažinus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turi būti taikoma restitucija. Atsakovo R. J. atstovas prašė taikyti restituciją pinigais ir nurodė, kad R. J. sutinka už butą bankui sumokėti eksperto išvadoje nurodytą kainą. Teismas konstatuoja, kad restitucija nagrinėjamu atveju turi būti taikoma natūra, nes, kaip nurodė teismo posėdyje ekspertas, realią kainą galima gauti tik pardavinėjant visą objektą, t. y. pardavinėjant žemės sklypą kartu su visais priklausiniais, inter alia su gyvenamuoju namu ir jame suformuotais butais. Atskirai pardavinėjant žemės sklypo vertė mažės, bus pažeisti kreditorės AB DNB bankas interesai susigrąžinti skolą pagal kredito sutartį. Todėl taikant restituciją natūra, B. J. vienašaliai įpareigotina grąžinti butą, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga R. J., R. J. įpareigotinas grąžinti šį butą R. G. ir R. G. minėtą butą, o R. G. ir R. G. įpareigotini grąžinti R. J. 26 065,80 Eur (90 000 Lt); pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-08-28 buto dovanojimo sutartį Nr. 988, kuria R. J. perleido nuosavybės teisę į butą, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atsakovei B. J. bei taikyti vienašalę restituciją natūra, įpareigojant B. J. grąžinti R. J. minėtą butą.

Dėl žyminio mokesčio.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kasacinio teismo praktika turtinis ar neturtinis actio Pauliana ieškinys, buvo nevienoda. Plenarinė sesija pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, nurodė, kad šiuo pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu ir turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė yra sumokėjusi 4 355,88 Eur žyminį mokestį, už ekspertizę ieškovė sumokėjo 1 590,00 Eur, už eksperto atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje ieškovė sumokėjo 280,00 Eur, viso ekspertui sumokėta 1 870,00 Eur. Už advokato pagalbą ieškovė sumokėjo 1 051,32 Eur. Viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 277 Eur .Išlaidos atitinka bylos sudėtingumą ir rekomenduojamus dydžius. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovų po 1 819,25 Eur. Tretieji asmenys V. I. ir M. I. pateikė prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo: trečiasis asmuo V. I. sumokėjo advokatams už suteiktą teisinę pagalbą 1 499,65 Eur, o M. I..490,61 Eur. Išlaidos atitinka bylos sudėtingumą ir rekomenduojamus dydžius, todėl jos priteistinos iš atsakovų (CPK (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1, 6 d., 2d., 93 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės – butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, areštas, taikytas vykdant 2010-05-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės AB DNB bankas ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, kurio bendras plotas 96,47 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga ir butas, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga yra įkeisti AB DNB banko naudai, užtikrinant atsakovų R. G. ir R. G. įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2006-09-13 Kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 ir 2007-07-02 susitarimą dėl jos pakeitimo vykdymą.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-07-30 buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 826, kuria R. G. ir R. G. perleido nuosavybės teisę į butą, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atsakovui R. J..

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-08-28 buto dovanojimo sutartį Nr. 988, kuria R. J. perleido nuosavybės teisę į butą, kurio bendras plotas 103,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atsakovei B. J..

priteisti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, kurio bendras plotas 103,94 kv .m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga;

priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 065,80 Eur .

Priteisti ieškovei AB DNB bankui, juridinio asmens kodas 112029270 iš atsakovų R. G., R. G., B. J., R. J. po 1 819,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. G., R. G., B. J., R. J. po 374,91 Eur bylinėjimosi išlaidų

Priteisti trečiajam asmeniui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. G., R. G., B. J., R. J. po 122,65 Eur bylinėjimosi išlaidų

Laikinąsias apsaugos priemones - butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, areštą, taikytą vykdant 2010-05-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.