- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- 1S-679-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00720-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-21 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau Komisijos) nutarimą dėl V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2010-01-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Ankščiau neteistas. Bausmės pradžia – 2009-07-06, bausmės pabaiga – 2019-07-06.
Šalies argumentai
2016-03-21 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dėl šio Komisijos nutarimo prokurorė pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama Komisijos nutarimo netvirtinti.
Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis V. B. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas savo sprendimą grindžia prieštaringais argumentais, nes pripažino, jog Komisija tinkamai, nepažeisdama įstatymo, įvertino visas aplinkybes, tačiau dėsto nuomonę, kad jis nesistengė mažinti nusikalstamo elgesio rizikos. Teismas nenurodė, kaip tą riziką jis galėtų mažinti, neatsižvelgė, kad jis dirba ir todėl negali turėti jokių papildomų užsiėmimų. Teismas vertino jo labai sunkų nusikaltimą, taip nesivadovavo BVK pakeitimais, kuriuose išdėstyta, kas turi įtakos lygtinio paleidimo taisymui, t.y. žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, socialinio tyrimo išvada ir Lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijos. Nurodo, kad teismas nors ir pripažino teigiamas aplinkybes, kad jis 5 kartus skatintas, turės kur gyventi, galimybę įsidarbinti, kad turi glaudžius socialinius ryšius, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tuo pačiu pats sau prieštaravo ir šių aplinkybių pakankamai neįvertino ir netaikė lygtinio paleidimo. Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai didesnė dėmesį skyrė padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė socialinei ir psichologinei išvadoms ir jo žemai nusikalstamo elgesio rizikai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra jo nuostatos, problemos, susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu. Per bausmės atlikimo laiką nuteistais nustatytą vidaus tvarką pažeidė 9 kartus, už ką drausmine tvarka buvo baustas 8 kartus, anksčiau skirtos nuobaudos nebegalioja, todėl negalima konstatuoti, kad jis turi nuobaudų, tačiau aplinkybė, kad jis per visą bausmės laiką buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Tai, kad V. B. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir tendencingai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme rodo jo anksčiau padarytų vidaus tvarkos pažeidimų ir paskatinimų eiga: vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai buvo padaryti ne bausmės pradžioje, o išsidėstę per kelis bausmės atlikimo metus. Nuteistasis 5 kartus buvo skatintas, tačiau po paskatinimų sekdavo ir drausmės pažeidimai, paskutinis pažeidimas, susijęs su ta pačia problema – alkoholinių gėrimų vartojimu, paskirtas praėjus ilgesniam laikui po ankstesnių pažeidimų, kas rodo, kad V. B., ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be vidaus tvarkos pažeidimų pobūdžio, abejonių dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kelia ir tai, kad nors nuteistasis ir pripažino suvokiantis, kad nusikalstamos veikios padarymui įtakos turėjo piknaudžiavimas alkoholiu, tačiau įžanginę grupę, skirtą priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų asmenis, pradėjo lankyti tik 2015-04-14. Šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad tarp to, ką nuteistais vertina kaip problemą, ir to, kokių veiksmų jis ėmėsi dėl problemos sprendimo, yra prieštaravimų, kas rodo nuteistojo žemą motyvaciją dėl susidorojimo su šia problema.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas jo ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų pobūdį ir paties nuteistojo elgesį bei požiūrį į jas vertino ne kaip lygtiniam paleidimui svarbią aplinkybę, o kaip aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Kolegija nesutinka su skundo argumentais, jog apylinkės teismas neobjektyviai vertino visas aplinkybes, didesnę reikšmę suteikdamas jo asmenybę apibūdinančiom neigiamai. Teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino visus medžiagoje pateiktus duomenis apie nuteistąjį, tačiau padarė teisingą išvadą, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad negalima sutikti su komisijos išvada, jog nuteistasis padarė pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, visos išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai apie ženklią nuteistojo V. B. pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius.
Kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-21 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo V. B. skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-21 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.