Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Janinai Skuodienei, Neringai Dužinienei dalyvaujant ieškovo UAB „Jobera LT“ atstovams Martynui Kirilovui ir advokato padėjėjui Linui Kontrimui, atsakovo UAB „Visoda auto“ atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Joberta LT“ ieškinį atsakovui UAB „Visoda auto“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 281,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-09-18 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudotis ieškovui, kuris įsipareigojo automobilį grąžinti tokios pat būklės, kaip ir perdavimo metu, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą. 2015-05-19 eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas dėl kito vairuotojo kaltės, užpildžius eismo įvykio deklaraciją 2015-05-25 automobilis buvo nuvežtas į atsakovo autoservisą, kur buvo apžiūrėtas draudimo bendrovės Gjensidige specialisto ir surašytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas. Ieškovas pageidavo, kad automobiliui padarytą žalą atlygintų draudimo bendrovė. Ieškovui suremontuotas automobilis buvo grąžintas 2015-07-03, priimant automobilį ieškovo atstovas pastebėjo, jog automobilio priekinis stiklas yra įskeltas. Pareiškus pretenzijas ieškovo darbuotojams, šie nepripažino įskėlę stiklą, todėl nesutiko suremontuoti arba atlyginti žalą. Perduodant transporto priemonę buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriame užfiksuota, kad automobilis grąžinamas su stiklo defektu. 2015-07-16 atsakovui buvo pateikta pretenzija, kuria buvo prašoma neatlygintinai pakeisti stiklą arba atlyginti stiklo keitimo išlaidas pagal pateitą išankstinę sąskaitą. Atsakovas į pateiktą pretenziją nereagavo. Ieškovas pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai, CK 6.657 str. numato rangovo atsakomybę už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą. Dėl atsakovo darbuotojų kaltės ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Teismui pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota automobilio būklė iki jo peravimo atsakovui. Kaip matyti, perdavimo metu automobilio stiklas nebuvo apgadintas, stiklo apgadinimai nebuvo nurodyti 2015-05-25 transporto priemonės techninės apžiūros protokole, automobilis draudimo eksperto buvo apžiūrimas atsakovo automobilių aikštelėje, kurioje buvo padarytos ir pateikiamos fotonuotraukos. Užfiksavus apgadinimus, automobilis iškart buvo paliktas atsakovui. Ieškovui atsiimant automobilį iš atsakovo po atlikto remonto, automobilis buvo su įskeltu priekinis stiklas. Automobilio būklę po remonto atlikimo patvirtina pridedamos fotonuotraukos bei 2015-07-03 perdavimo-priėmimo aktas, kuriame pažymėta, kad ieškovo atstovas atsiima automobilį su stiklo defektu, o dėl kitų atliktų remonto darbų pretenzijų neturi. Ieškovas, siekdamas įvertinti padarytos žalos dydį, kreipėsi į stiklų keitimu užsiimančias įmones, kuriose stiklo keitimas kainuotų nuo 281,00 Eur iki 340,84 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Martynas Kirilovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo valdomas automobilis. Pripažinus draudiminiu įvykiu, 2015-05-25 automobilis buvo nuvežtas į atsakovo autoservisą, automobilis apžiūrėtas, surašytas aktas, padarytos fotonuotraukos, tą pačią dieną atiduoti rakteliai, automobilis paliktas servise. Apžiūrint automobilį nebuvo pastebėta stiklo defektų, galėjo būti tik stiklo smulkūs defektai, įbrėžimai nuo valytuvo. Telefonu pranešus apie remonto pabaigą, maždaug po dviejų savaičių ieškovas nuvykęs atsiimti automobilio, pastebėjo įskilusį priekinį stiklą. Ieškovo atstovo supratimu stiklas galėjo įtrūkti keičiant automobilio sparną ar kitą detalę. Ieškovas automobilį atsėmė 2015-07-03. Atsiimant automobilį serviso darbuotojai su ieškovu elgėsi negražiai, nebendradarbiavo, nepripažino, kad jų veiksmais buvo įskeltas stiklas, nesutiko pildyti jokių dokumentų, ieškovo atstovas savo ranka užpildė aktą, kuriame pažymėjo apie stiklo įtrūkimą. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad nuo 2015-05-25 iki 2015-07-03 automobilis buvo pas atsakovą. M.Kirilovas pažymėjo, kad iki šios dienos automobilio stiklas nėra sutvarkytas.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Linas Kontrimas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad perduodant automobilį buvo surašomas defektacijos aktas, padarytos fotonuotraukos, apie stiklo sugadinimą užfiksuota nebuvo, automobilio remontas užtruko pusantro mėnesio. Ieškovui atvykus atsiimti automobilį, buvo pastebėta įskilęs priekinis stiklas, todėl ieškovas surašė aktą, kuriame nurodyta apie įskilusį stiklą. Taigi, laikoma įrodyta, jog automobilis perduotas be stiklo defekto, o atsiimtas su įskilusiu stiklu. Priimant remontuoti atsakovas privalėjo surašyti priėmimo-perdavimo aktą, užfiksuoti visus matomus defektus. Atsakovas teigia, kad automobilis buvo priimtas su įskilusiu stiklu, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Autoremonto paslaugų teikimo tvarką reglamentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014-08-07 įsakymas, kurio 11 punkte numatyta, kad remontą atliekantis asmuo priimdamas transporto priemonę, turi surašyti priėmimo-perdavimo aktą, jame užfiksuoti visus defektus. Atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas dirbo nerūpestingai, dėl ko buvo sugadintas automobilio stiklas. Žalos dydį grindžia pateiktomis išankstinėmis sąskaitomis.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra autoserviso vadovas, ginčo automobilį priėmė kitas darbuotojas, tačiau ir pats buvo priėjęs prie automobilio. Paprastai būna tai, kad automobilis atvažiuoja iš draudimo kompanijos, servise jis apžiūrimas, padaromos fotonuotraukos, nustatoma, kas bus remontuojama, kokios detalės reikalingos. Po apžiūros automobilis servise nepaliekamas (nebent automobilis nevažiuojantis ir šeimininkas neturi kur laikyti), nes po pirmos apžiūros derinamos sąmatos, užsakinėjamos detalės. Šiuo atveju ieškovas automobilį apžiūrai pristatė 2015-05-25, o remontuoti buvo priimtas tik 2015-06-23. Apžiūrinti automobilį buvo surašytas užsakymo lapas, paprastai automobilis tik apžiūrimas, nustatoma tik eismo įvykio metu padaryti sugadinimai, kiti automobilio defektai nenustatinėjami. Šiuo atveju priimant ieškovo automobilį nebuvo pastebėta stiklo įtrūkimo, tačiau į akis krito smulkūs stiklo įdaužimai. Liudytojas pripažino, kad automobilio apžiūros lape stiklo įtrūkimas buvo pažymėtas ne apžiūros metu, bet vėliau, t.y. pastebėjus šį faktą ir nedalyvaujant ieškovo atstovui. Automobilio remontas vyko apie 1,5 savaitės, ieškovo atstovas M.Kirilovas 2015-07-03 atvyko atsiimti suremontuoto automobilio ir iš karto pareiškė pretenziją dėl įtrūkusio stiklo, be to, tarp liudytojo ir M.Kirilovo buvo kilęs konfliktas ir dėl kitos automobilio keistos detalės. M.Kirilovas iš karto automobilio nepasiėmė, nesutiko pasirašyti dokumentų, dėl įtrūkusio stiklo M.Kirilovas surašė automobilio apžiūros aktą. Ieškovo atstovui pareiškus pretenziją dėl įtrūkusio stiklo, atsakovas 2015-07-03 išsikvietė stiklo ekspertus, kurie apžiūrėję stiklą surašė apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog 20 cm įskilimas išeina iš įdaužimo į stiklo kraštą. Liudytojas pažymėjo, kad ekspertams apžiūrinti automobilio stiklą ieškovo atstovas nedalyvavo, kadangi tuo metu buvo išvykęs. Liudytoju teigimu, dėl darbuotojų veiksmų stiklas įskilti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas trečiojo asmens V. K. vardu. 2014-09-18 tarp UAB „Joberta LT“, atstovaujamo Martyno Kirilovo (panaudos gavėjo), ir V. K. (panaudos davėjo) sudaryta automobilio panaudos sutartis, pagal kurią V. K. perdavė UAB „Joberta LT“ laikinai ir neatlygintinai naudotis V. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas kitas automobilis, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendrovėje Gjensidige. Ieškovo atstovas dėl automobilio apgadinimų kreipėsi į draudimo bendrovę Gjensidige, buvo sutarta, jog draudimo bendrovė atlygins automobilio remonto išlaidas. Ieškovas dėl automobilio remonto 2016-05-25 kreipėsi į atsakovo įmonę UAB „Visoda auto“, dalyvaujant draudimo kompanijos atstovui buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, kurios metu nustatyta remontuojamos ir keičiamos automobilio dalys, surašytas transporto priemonės apžiūros protokolas, padarytos fotonuotraukos. Priimant automobilį į autoservisą remontui buvo atlikta pirminė automobilio apžiūra, 2015-05-25 sudaryta užsakymas remonto darbams sutartis Nr. 13061, kurioje nurodytos automobilio keičiamos bei remontuojamos detalės, taip pat nurodyta pirminės apžiūros žymos (automobilio įbrėžimai, įlinkimai, skilimai bei įtrūkimai). Ieškovo atstovas M.Kirilovas 2015-07-03 surašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, jog jis iš autoserviso „Visoda auto“ perima automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su stiklo defektu, dėl kito pretenzijų neturi. Ieškovo atstovas Martynas Kirilovas kreipėsi su 2015-07-16 rašytine pretenzija į ieškovą, reikalaudamas atlyginti priekinio stiklo keitimo išlaidas arba pasiūlyti kitą ginčo sprendimo būdą. Pateiktas transporto priemonės apžiūros aktas patvirtina, kad UAB „Stiklų ekspertai“ padalinio vadovas G. L. 2015-07-03, 15.00 val. autocentre „Visoda auto“ (Mainų g. 25, Klaipėda) apžiūrėjo automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu vizualiai matėsi, kad dešinėje pusėje apatiniame stiklo kampe yra įskilimas 15-20 cm, per vidutį stiklo matėsi gilus pabraižymas, be to, pažymėta, kad bendrame stiklo plote yra ir daugiau smulkių pažeidimų. Akto išvadoje teigiama, kad stiklo įskilimas galimai atsirado per susidūrimą su smulkiu daiktu; pabraižymas per visą stiklą galimai atsirado nuo techniškai netvarkingo valytuvo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sugadinto turto žalos atlyginimo. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas panaudos sutarties pagrindu valdo automobilį, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas, remontuoti pristatytas į atsakovo įmonę. Ieškovo teigimu remonto darbų metu dėl atsakovo darbuotojų veiksmų įskilo automobilio priekinis stiklas, todėl žalą privalo atlyginti atsakovas, kuriam ieškovas ir reiškia reikalavimą. Atsakovo atstovo teigimu šiuo atveju ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui, kadangi jis nėra automobilio savininkas, jis automobilį valdo panaudos sutarties pagrindu, kurioje nenumatyta panaudos gavėjui išsireikalauti žalą. Teismas nesutinka su tokia atsakovo atstovo pozicija. Pagal panaudos sutarties sampratą daiktas panaudos gavėjui perduodamas laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pripažintina, kad ieškovas, kaip automobilio teisėtas valdytojas panaudos sutarties pagrindu, turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos dėl automobilio sugadinimo, atlyginimo.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovą ir atsakovą siejo automobilio remonto darbų rangos sutarties santykiai. Tačiau ieškovas dėl atliktų automobilio remonto darbų pretenzijų atsakovui neturi, reikalavimą atsakovui reiškia dėl automobilio sugadinimo, teigdamas ir įrodinėdamas, jog atliekant remonto darbus atsakovo darbuotojai įskėlė stiklą. Taigi, šiuo atveju turi būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos.

Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo veiksmus neteisėtumo kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos aspektu, reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės elgesys atitiko CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą – savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos. Šalys pripažįsta ir neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad ginčo automobilis į autoservisą buvo pristatytas 2015-05-25, dalyvaujant draudimo kompanijos atstovui buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, surašytas transporto priemonės apžiūros protokolas, padarytos fotonuotraukos, su servisu, atstovaujamu R. V., buvo sudaryta užsakymo remonto darbams sutartis Nr. 13061, kurioje nurodytos automobilio keičiamos bei remontuojamos detalės, taip pat nurodyta pirminės automobilio apžiūros žymos. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta, kad 2015-05-25 servise automobilio apžiūros metu nebuvo pastebėtas automobilio priekinio stiklo įtrūkimas, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu duoti liudytojo R. V. parodymai, be to, jokio stiklo įtrūkimo vizualiai nesimato ir 2015-05-25 užfiksuotose fotonuotraukose. Šalių nurodytos aplinkybės nesutampa dėl to, kada buvo pradėti remonto darbai, kadangi ieškovo teigimu automobilis po apžiūros iš karto buvo paliktas servise remontui, o atsakovo teigimu automobilis remontui buvo pristatytas tik praėjus mėnesiui nuo pirminės apžiūros. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog automobilis į servisą buvo pristatytas 2015-05-25, tą dieną automobilis buvo apžiūrėtas, sudaryta užsakymo sutartis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis į servisą buvo pristatytas 2015-06-23, atlikta pakartotinė automobilio apžiūra, pildyti dokumentai ir pan. Teismas pažymi, kad byloje pateiktas rašytinis įrodymas – darbuotojų faktinis laikas nepatvirtina minėtos aplinkybės. Atsakovas netvirtina ir neįrodinėja aplinkybės, kad 2015-06-23 priimant automobilį remontui buvo pastebėtas stiklo įtrūkimas automobilio priekiniame stikle, priešingai, liudytojas R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad priimant automobilį nebuvo pastebėtas stiklo įtrūkimas, krito į akis tik smulkūs stiklo defektai. Nors pateiktoje 2015-05-25 sudarytoje užsakymo remonto darbų sutartyje yra pažymėtas priekinio stiklo įtrūkimas, tačiau, kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas R. V., ši atžyma buvo atlikta ne sutarties sudarymo ir automobilio apžiūros metu (2015-05-25 dieną), tačiau pastebėjus stiklo įtrūkimą, tai yra ieškovui pareiškus pretenziją dėl stiklo. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad automobilis į servisą remontui buvo perduotas be įtrūkimo priekiniame stikle. Šalys pripažįsta ir neginčija aplinkybės, kad ieškovo atstovas M.Kirilovas atvyko į servisą pasiimti suremontuoto automobilio 2015-07-03 dieną, atvykęs ieškovo atstovas pastebėjo, kad automobilio priekinis stiklas įtrūkęs. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino M.Kirilovas, serviso darbuotojai su juo elgėsi negražiai, nekreipė dėmesio į reiškiamas pretenzijas dėl įskilusio stiklo, visiškai nebendradarbiavo, M.Kirilovas pats savo iniciatyva surašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina, jog M.Kirilovas automobilį iš serviso perėmė su stiklo įtrūkimu. Dėl stiklo įtrūkimo M.Kirilovas 2015-07-23 nesutiko pasirašyti daugiau jokių dokumentų, o pastarajam laikinai išvykus iš serviso, o suremontuotą automobilį palikus stovėti serviso teritorijoje, ieškovo atstovas išsikvietė UAB „Stiklų ekspertai“ vadovą G. L., kuris apžiūrėjęs ginčo automobilį, surašė transporto priemonės apžiūros aktą, jame patvirtino, jog automobilio priekiniame stikle yra 15-20 cm įskilimas ir pateikė išvadą apie tai, kad įskilimas galimai atsirado važiuojant automobiliui per susidūrimą su smulkiu daiktu. Stiklo įtrūkimas vizualiai matosi ir 2015-09-14 užfiksuotose fotonuotraukose. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo atstovui pasiimant automobilį iš serviso, automobilio priekiniame stikle buvo 15-20 cm stiklo įtrūkimas. Teismas pažymi, kad UAB „Stiklo ekspertai“ atstovo pateikta išvada negali būti vertinama kaip nepriklausomo specialisto išvada, kadangi automobilis UAB „Stiklų ekspertas“ atstovo buvo apžiūrėtas nedalyvaujant ieškovo atstovui, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių automobilį apžiūrėjusio ir išvadą pateikusio asmens kompetenciją. Byloje neabejotinai nustatytos aplinkybės, kad ieškovas panaudos teise valdomą automobilį į atsakovo autoserviso remontuoti pridavė be priekinio stiklo įtrūkimo, o atsiėmė su stiklo įtrūkimu, kas leidžia padaryti išvadą, kad minėtas stiklo defektas atsirado automobilio remonto darbų atlikimo metu. Teismo vertinimu, automobilio remontą atliekantys darbuotojai, pastebėję stiklo įskilimą, privalėjo apie tai pranešti darbų vadovui, o pastarasis nedelsiant informuoti automobilio valdytoją (darbų užsakovą) bei aiškintis skilo įskilimo aplinkybes. Tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, autoserviso darbuotojai neinformavo automobilio valdytojo apie susidariusią situaciją, dar daugiau – ieškovo atstovui pareiškus pretenziją dėl stiklo įtrūkimo, serviso vadovas R. V. savavališkai papildė šalių pasirašytą užsakymo darbų sutartį, kurioje pažymėjo stiklo įtrūkimo vietą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovo darbuotojai elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestinga. Esant tokioms aplinkybėms, vertinant tai, kad stiklo įtrūkimas atsirado automobilio remonto darbų atlikimo metu, yra pagrindas konstatuoti, jog yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, t.y. neteisėti veiksmai, kaltė (kuri yra preziumuojama), priežastinis ryšys tarp atsakovo darbuotojų veiksmų ir žala, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą už stiklo sugadinimą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas.

Šiuo nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas, siekdamas įvertinti padarytos žalos dydį, kreipėsi į kelias stiklų keitimu užsiimančias įmones, prašydamas pateikti paskaičiavimus apie tai, kiek kainuotų automobilio „Peugeot 607“ (2000 metų gamybos) priekinio stiklo pakeitimas. UAB „Euroglass“ pateikė išankstinę sąskaitą, iš kurios matyti, kad medžiagų ir darbų kaina sudarytų 340,84 Eur, UAB „Evelkas“ pateikė išankstinę sąskaitą, iš kurios matyti, kad medžiagų ir darbų kaina sudarytų 281,00 Eur. Remiantis šiomis sąskaitomis, ieškovas pasirinko pigesnes paslaugas siūlančią įmonę ir prašo iš atsakovo priteisti 281,00 Eur žalos atlyginimo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio neginčijo, pripažintina, kad ieškovas pagrindė padarytos žalos dydį, todėl ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 281,00 Eur žalos atlyginimo.

Be to, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 6 proc. procesinių palūkanų. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jo reikalavimas būtų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sudaro 150,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Visoda auto“, įmonės kodas 302970462, Dvarelio tak. 95, Gargždai, Klaipėdos rajonas, 281,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur) žalos atlyginimo, nuo šios sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminis mokestis ir 150,00 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą) ieškovui UAB „Joberta LT“, įmonės kodas 303357989, Architektų g. 56-101, Vilnius.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.