Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Albertui Gornostajui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio komisaro inspektoriaus nutarimo pakeitimo arba panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio Patrulių grupės vyr.policininkas 2007-02-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 126 straipsnio 2 dalį už tai, kad J. S. 2006-09-09 apie 08 val. 10 min. kelyje Šalčininkai-Dieveniškės, Širvių ATP vairavo automobilį Citroen ZX, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis 2,10 prom. girtumo laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus.

Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio komisaro inspektoriaus 2007-02-12 nutarimu J. S. pagal LR ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Teisme pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teisme neprieštaravo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos sušvelninimo, tačiau kategoriškai nesutiko dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo. Paaiškino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas administracinį teisės pažeidimą padarė nesant būtinojo reikalingumo atvejo. Nurodė, kad Dieveniškėse yra budintys pareigūnai, kurių pareiškėjas galėjo paprašyti pagalbos. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ir turėjo suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad J. S. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2006-09-09 apie 08 val. 10 min. kelyje Šalčininkai-Dieveniškės, Širvių ATP vairavo automobilį Citroen ZX, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Kelių eismo taisyklių 68 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų).

Tai, kad J. S. pažeidė KET 68 punkto reikalavimus, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.22), tarnybinių pranešimų (b.l.24,25) duomenys, specialisto išvada (b.l.29), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b.l.30), liudytojų parodymai. Pareiškėjui nustatytos 2,10 promilės alkoholio, atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį.

Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų bei skundo turinio, pareiškėjas neneigia, kad jis 2006-09-09 vartojo alkoholinius gėrimus ir sulaikymo metu buvo neblaivus. Pareiškėjas taip pat neneigia, kad jis automobilį vairavo neblaivus, tačiau tvirtina, kad tai darė būtinojo reikalingumo atveju.

Būtinojo reikalingumo esmė atskleista LR ATPK 17 straipsnyje. Būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Kad būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas, reikia tam tikrų sąlygų: 1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus, akivaizdus, o ne tariamas; 2) teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis, būdais, išskyrus žalos padarymą kitam teisės saugomam interesui. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik kai jis yra būtina, išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti; 3) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Pareiškėjas tiek teisme, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo neblaivus, kadangi vežė į pasienio postą sumuštą vaikiną, tikėdamasis ten rasti pagalbos. Pareiškėjo tvirtinimu, Dieveniškėse jis negalėjo iškviesti greitosios medicinos pagalbos, nes buvo ankstyvas paros metas ir neturėjo telefono.

Teisme apklaustas liudytoju A. N. paaiškino, kad šokiuose buvo sumuštas. Vėliau jis nubudo raudonos spalvos automobilyje ir pažadino jo vairuotoją, prašydamas pagalbos.

Pažymėtina, kad liudytojo parodymai neatitinka pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad sumuštas vaikinas priėjo prie jo automobilio ir pabeldęs į langą paprašė pagalbos, o liudytojas nurodo, kad pareiškėjo automobilyje miegojo.

Be to, liudytojas A. N. parodė, kad pasienio poste jis buvo suimtas ir nugabentas į policijos komisariatą. Paleistas į medikus nesikreipė. Jokių duomenų, kad A. N. buvo reikalinga medicininė pagalba ir jo sveikatai grėsė realus pavojus, byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, kad institucijos atstovas teismui paaiškino, jog Dieveniškėse, kur pareiškėjas automobilyje nakvojo ir tariamai sutiko sumuštą vaikiną dirba budintys policijos pareigūnai, apie kuriuos pareiškėjas, kaip buvęs pareigūnas žinojo ir galėjo kreiptis pagalbos.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, jog pareiškėjas administracinį teisės pažeidimą padarė ne būtinojo reikalingumo atveju.

Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, teisingai ir pagrįstai pareiškėjo veiką kvalifikavo pagal LR ATPK 126 straipsnio 2 dalį.

Aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnis). Pareiškėjui administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas. Byloje nėra įrodymų, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas būtų suinteresuotas pareiškėjo nubaudimu.

J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 126 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta veika užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dviejų metų.

Bylos duomenys rodo, kad J. S. paskirtas minimalus LR ATPK 126 str. 2 d. sankcijoje numatytas baudos dydis (b.l 23). Teismas atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog nuobaudos dydis nustatytas vadovaujantis įstatymu, jis atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Ypatingų sąlygų , kurioms esant pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą bei aplinkybių, leidžiančių išskirtinai palankiai charakterizuoti pareiškėją, byloje, nėra. Taikyti pareiškėjo atžvilgiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio komisaro inspektoriaus 2007-02-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. S. skundo netenkinti.

Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio komisaro inspektoriaus 2007-02-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.