- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-162-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08982-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- S. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-162-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. lapkričio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo S. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – mirties, nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos gyvenusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, yra mirusi. Nurodo, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinė metrikacijos skyrius neturi duomenų apie A. J. mirtį, kitais būdais gauti senelės mirtį patvirtinančius dokumentus pareiškėjas negali.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir grąžino jo sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo nurodomus duomenis, t. y. kad jo senelė A. J. ilgą laiką gyveno ir dirbo buvusioje TSRS teritorijoje Kazachstano Respublikoje arba Rusijos Federacijoje, ji gali būti mirusi ne Lietuvos Respublikoje. Nepaisant to, A. J. mirties faktas turėjo būti registruotas toje užsienio valstybėje, kurioje A. J. mirė – Kazachstano Respublikoje arba Rusijos Federacijoje, kur ji yra palaidota. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į minėtų valstybių institucijas dėl A. J. mirtį patvirtinančio dokumento išdavimo, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas neišnaudojo neteisminės procedūros gauti dokumentą – A. J. mirties liudijimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pabrėžia, kad jo senelės mirties dokumento gavimas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų valstybių yra sunkiai tikėtinas, lietuviška raidė „j“, kuria prasideda senelės pavardė, rusų kalboje neturi atitikmens, dėl ko ir jos mirties dokumentuose pavardė bus įrašyta greičiausiai ne taip, kaip ji tariama ir rašoma Lietuvoje. Negana to, juridinis faktas dėl senelės mirties yra reikšmingas siekiant nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, dėl ko Panevėžio apygardos administracinis teismas yra atnaujinęs terminą dokumentams pateikti. Tačiau šis terminas nėra begalinis, o atsakymai iš Rusijos Federacijos gali būti gauti tik po gana ilgo laiko, juo labiau, kad labai tikėtina, jog praėjus apie 50 metų po senelės mirties bei 1990 bei 1991 metų įvykių jokie įrašai apie A. J. mirtį nebus išlikę.
Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, atsisakydamas priimti pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl juridinio fakto, kad jo senelė yra mirusi, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Pagal CPK 444, 445 str. juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepriklauso teismo kompetencijai.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jo, kaip vieno iš sudedamųjų elementų, priklausys, ar pareiškėjas galės atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju yra nustatyta speciali tokių klausimų sprendimo tvarka.
CPK 444 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas jau būtų kreipęsis į civilinės metrikacijos įstaigą ir ši būtų atsisakiusi įregistruoti tokį faktą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių senelės mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis įrodymų. Priešingai, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime, tiek atskirajame skunde pareiškėjas pats pripažįsta ne tik šiuo klausimu nesikreipęs į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau ir nebandęs susirasti jo senelės mirtį patvirtinančių dokumentų užsienio valstybėse, kur ji buvo išvykusi bei kur, anot pareiškėjo, ji mirė. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nepasinaudojo nustatyta neteismine procedūra ir/ar neįrodė, kad negali dokumento gauti ne teismo tvarka, dėl ko jo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad kreipimasis į užsienio šalis gali užtrukti daug laiko, kad juose esantys jo senelės A. J. mirties dokumentai gali būti nevisiškai tikslūs, kad jie gali būti neišlikę, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Šie apelianto tvirtinimai yra tik subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti vertinimai, kurie ne tik nepaneigia CPK įtvirtintos ir pirmiau aptartos ikiteisminės šio klausimo sprendimo tvarkos, tačiau neįrodo, jog pareiškėjas konkrečiais aktyviais veiksmai bandė kreiptis į užsienio valstybę, tačiau jokių rezultatų ir atsakymų negavo, nors pakankamai tiksliai žino vietą, kur jo senelė buvo išvykusi ((duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini)). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas yra atnaujinęs terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, niekaip nepaneigia fakto, kad pats pareiškėjas pirmiausia turėtų pasinaudoti neteismine tvarka. Be to, Panevėžio apygardos administracinis teismas, 2015 m. rugsėjo 25 d, sprendimu atnaujindamas pareiškėjui terminą dokumentams pateikti, kaip tik ir nurodė, kad pagrindas atnaujinti terminą yra ir dėl to, kad civilinės būklės aktų išreikalavimas iš užsienio valstybės, kurią kaip senelės mirties vietą nurodo pareiškėjas, yra sudėtinga bei gali užtrukti pakankamai ilgą laiką.
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.