- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- e2YT-8161-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00351-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- E. K., L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties faktiškai priėmė jos palikimą ir jį valdo iki šiol. Pareiškėjai pareiškime ir jų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas E. K. su savo sutuoktine N. K. ir dukra L. K. gyveno (duomenys neskelbtini). 2010 metais N. K. ir jos dukra L. K. išvyko gyventi į Ispaniją. N. K. mirė (duomenys neskelbtini) Ispanijoje, Valensijoje. Pareiškėjas E. K. po sutuoktinės mirties, 2015 metais, irgi išvyko dirbti į Ispaniją, kur šiuo metu ir gyvena. Po N. K. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Po N. K. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Faktiškai mirusiosios palikimą priėmė jos sutuoktinis E. K. ir dukra L. K.. Po N. K. mirties minėtame bute liko baldai, namų apyvokos reikmenys, patalynė, indai. Po N. K. mirties pareiškėjas E. K. rūpinosi visu butu, naudojosi visais likusiais daiktais, mokėjo visus mokesčius už elektros energiją, šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą, savo vardu sudarė sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, padengė įsiskolinimus už buto šildymą ir elektros energiją, nuomojo butą, tačiau buto nuomininkai neatsakingai mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir buvo susidariusios skolos už buto šildymą. Būtent dėl šios priežasties buvo nutrauktos nuomos sutartys ir dabartiniu metu jokių skolų nėra. Šiuo butu pareiškėjai rūpinasi ir šiuo metu, bute laiko asmeninius daiktus. Beveik kiekvienais metais atvykę į Lietuvą, pareiškėjai naudojasi šiuo butu, jame gyvena. Pareiškėjai pasirūpino buto remontu: 2015 metais bute pakeisti du langai, vidinės ir išorės durys, dažytos sienos, lubos. Po N. K. mirties jos sutuoktiniui atiteko mirusios piniginės santaupos, asmeniniai daiktai, papuošalai, dokumentai. Mirusios piniginėmis santaupomis naudojosi šeimos nariai – pareiškėjai sutuoktinis E. K. ir dukra L. K.. Dalis mirusios asmeninių daiktų – tauriųjų metalų papuošalų atiteko L. K.. L. K. ir šiuo metu naudojasi motinos papuošalais, šie daiktai yra jos žinioje. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į N. K. palikimą, nėra. Kadangi po N. K. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo neužvesta, todėl pareiškėjai, siekdami priimti N. K. palikimą, priversta kreiptis į apylinkės teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie faktiškai priėmė N. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. K. ir N. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (el.b.l. 7). Santuokoje jie susilaukė dukters L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 10-11). N. K. (duomenys neskelbtini) mirė (el.b.l. 8). Po N. K. mirties liko 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 16). Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro 2019 m. birželio 25 d. pažymos matyti, kad dėl N. K. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nepradėtos (el. b. l. 27).
Pareiškėjai nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinės ir mamos mirties pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo E. K. sutuoktinės, o L. K. mamos N. K. mirties pareiškėjai per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjų teigimu, jie rūpinosi po jos mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjai atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjas E. K. iki sutuoktinės N. K. mirties gyveno ir po jos mirties liko gyventi jų bendrai įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur iki išvykimo į Ispaniją deklaravo savo gyvenamąją vietą (el. b. l. 13). Pareiškėjas prižiūrėjo visą butą, naudojosi visais jame likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, patalyne, indais. Be to, jis mokėjo visus mokesčius už elektros energiją, šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą (el. b. l. 24-26). Išvykęs gyventi į Ispaniją, jis butą nuomojo. Butu pareiškėjai rūpinasi ir dabar, ten laiko asmeninius daiktus, atvykę į Lietuvą, jame gyvena. Pareiškėjai rūpinasi ir buto remontu, pakeitė langus, duris, išdažė sienas, lubas. Pareiškėjai po N. K. mirties perėmė jos pinigines santaupas, asmeninius daiktus, papuošalus bei dokumentus ir jais naudojasi iki šiol.
Pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos P. Ž. ir V. Č.. Jos parodė, kad pareiškėjai kartą per metus atvyksta į tą butą, už butą moka mokesčius, jį remontuoja, kurį laiką pareiškėjai butą nuomojo.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjai po N. K. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjai priėmė savo mirusios N. K. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui dėl turto, likusio po N. K. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.