- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- e2-444-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00079-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- G. V.
- Advokatai
- Mantas Skardžius
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ atstovui advokatui Mantui Skardžiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Inžinera“ prašo priteisti iš atsakovo G. V. 52 455,12 Eur skolos, 725,75 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimą BUAB „Inžinera“ grindžia ieškovės su atsakovu 2006 m. liepos 1 d., 2012 m. spalio 18 d., 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. spalio 10 d. sudarytomis keturiomis paskolos sutartimis, pagal kurias ieškovė atsakovui paskolino bendrą 109 995 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas pagal 2006 m. liepos 1 d. paskolos sutartį yra pilnai atsiskaitęs, o dėl likusių paskolos sutarčių bendrai atsakovas ieškinio pateikimo dienai nėra gražinęs 52 455, 12 Eur sumos. Bankroto administratorius po įmonės dokumentų perėmimo, 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimu informavo atsakovą, kad visos sutartys toliau nebebus vykdomos ir pareikalavo pasiskolintas lėšas grąžinti ieškovei. Atsakovas po Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dienos neatlieka jokių mokėjimų pagal paskolos sutartis, paskutinis mokėjimas apskaitytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Po nurodyto pranešimo jis skolos negrąžino ir vengia bendrauti ir bendradarbiauti su bankroto administratoriumi. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad atsakovui buvo suteiktos beprocentinės paskolos, o sutartyse palūkanų skaičiavimas susietas arba su darbo teisinių santykių pasibaigimu arba įsipareigojimų nevykdymu. Kadangi atsakovas skolą privalėjo padengti per 30 dienų nuo tos dienos, kai ieškovė pareiškė reikalavimą, t.y. 2017 m. gruodžio 17 d. Ieškovės atstovas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. kovo 28 d., t.y. viso už 101 dieną, atsakovas privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, kas sudaro 725,75 Eur. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju skolininkas privalo mokėti 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Pripažino ieškovės prašomos skolos dydį ir jį pagrindžiančių duomenų teisingumą. Nurodo, kad mokėjimai pagal paskolos sutartis buvo vykdomi išskaičiuojat fiksuotą pinigų sumą iš jo atlyginimo. Palaikė ieškovės advokato išsakytą vertinimą, kad jo darbo santykiai su ieškove nutrūko ne dėl jo valios, o dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Inžinera“, kuriai jis vadovavo. Paaiškino, kad paskolas ėmė savo asmeninėms skoloms, susijusios su ieškovės akcijų įsigijimu padengti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sudarytų paskolos sutarčių pagrindu, atsakovui ieškovė viso paskolino 109 995 Eur. Pagal 2006 m. liepos 1 d. paskolos sutartį atsakovui paskolinta 70 000 Lt suma, kurią atsakovas iki 2012 m. kovo 31 d. pilnai grąžino. Pagal 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartį buvo sutarta atsakovui paskolinti 20 000 Lt sumą ši suma į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo pervesta tą pačią dieną. Pagal 2013 m. liepos 2 d. paskolos sutartį ieškovė su atsakovu sutarė atsakovui paskolinti 38 000 Lt sumą ir ši suma 2013 m. liepos 4 d. buvo pervesta atsakovui. Paskolos sutartimi, sudaryta 2013 m. spalio 10 d., šalys sutarė dėl 252 000 Lt dydžio paskolos suteikimo atsakovui. Šioje sutartyje fiksuotas šalių susitarimas sutarties pasirašymo metu atsakovui pervesti 20 000 Lt, o kitą paskolos dalį, t.y. 232 000 Lt, paskolos gavėjui – G. V. pateikus atskirą prašymą (2.1.1. punktas). Ieškovė tą pačią dieną pervedė atsakovui 20 000 Lt sumą. Pagal aptartą 2013 m. spalio 10 d. paskolos sutarties susitarimą ieškovė atsižvelgdama į atsakovo rašytinius prašymus 2013 m. spalio 17 d. atsakovui grynais pinigais išmokėjo 4000 Lt, analogišku būdu 2013 m. spalio 21 d. atsakovui buvo išmokėta 1000 Lt suma. Pagal vėlesnius prašymus atsakovui 2013 m. spalio 24 d. pervesta 10 000 Lt suma, 2013 m. lapkričio 4 d. – 10 000 Lt suma, 2013 m. gruodžio 4 d. - 20.000,00 Lt suma, 2014 m. sausio 14 d. - 8 000 Lt, sausio 15 d. - 12 000 Lt, 2014 m. vasario 7 d. - 15 000 Lt suma, 2014 m. kovo 18 d. - 20 000 Lt suma, 2014 m. gegužės 13 d. iš ieškovės kasos pagal Kasos išlaidų orderį Nr. 25 atsakovui buvo išmokėta 60 000 Lt suma, 2014 m. gegužės 20 d. iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos atsakovui buvo pervesta 20 000 Lt suma, 2015 m. kovo 7 d. - 10 000 Eur suma ir galiausiai 2015 m. kovo 10 d. atsakovui buvo išmokėta 5 000 Eur suma. CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.Ieškovės pateiktoje 2018 m. gegužės 27 d. buhalterinėje pažymoje susisteminta informacija apie atsakovui suteiktas paskolas, atliktus išskaitymus iš atsakovo darbo užmokesčio ir skolos likutį. Šie duomenys iš esmės atitinka ieškinio prieduose – paskolos sutartyse ir juose lydinčiuose dokumentuose, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose, esančius duomenis bei patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Buhalterinė pažyma, su kurioje pateikiamais duomenimis atsakovas visiškai sutiko, patvirtina, kad išskaitos iš G. V. darbo užmokesčio buvo daromos kiekvieną mėnesį, o naujos paskolos suteikiamos pilnai negrąžinus ankstesnių paskolų. Ieškovei bankroto byla yra iškelta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovo, kaip UAB „Inžinera“ vadovo darbo santykiai buvo nutraukti ieškovės iniciatyva vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio reikalavimus. Kadangi paskolos sutartys numatė, kad ieškovės suteiktų paskolų suma išskaičiuojama iš paskolos gavėjo – atsakovo G. V. gaunamo darbo užmokesčio, todėl pasikeitus įmonės statusui dėl bankroto bylos iškėlimo iš atsakovo darbo užmokesčio nebebuvo vykdomi išskaitymai paskoloms dengti ir susidarė ieškovės nurodomas negrąžintos paskolos likutis. Atsakovas, pasibaigus šalių darbo teisiniams santykiams, nesiėmė jokių kitų būdų padengti likusią paskolų dalį. Ginčo tarp šalių, kad atsakovas gavo ieškovės nurodomas lėšas ir nėra grąžinęs paskolos gautos pagal tris paskolos sutartis, likučio, kas atitinka 52 455,12 Eur, nėra. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Virš aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas šiuo metu yra skolingas ieškovei, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovo ieškovei 52 455,12 Eur įsiskolinimą.Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t.y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Palūkanos tampa skolininko prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai jis delsia atsiskaityti, su sąlyga, jei kreditorius reikalauja, kad palūkanos būtų sumokėtos.Atsakovas 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimu, kurį pagal ieškovės į bylą pateiktus įrodymus gavo 2017 m. lapkričio 17 d. buvo informuotas, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 13 punktu, visos sutartys, kurias atsakovas yra sudaręs su UAB „Inžinera“ toliau nebebus vykdomos. Atsakovui neįvykdžius per 30 dienų nuo tos dienos, kai ieškovė pareiškė reikalavimą, prievolės atsiskaityti pagal paskolos sutartis, jis už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. kovo 28 d. privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už termino atsiskaityti praleidimą nuo įsiskolinimo dydžio, kas sudaro 725,75 Eur ( CK 6.873 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas yra praleidęs terminus įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. kovo 29 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 4 dalimi, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Kadangi tokio susitarimo šiuo atveju tarp šalių nebuvo, procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo skolos sumos - 52 455,12 Eur.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1023 Eur žyminis mokestis ir 1256,61 Eur ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė byloje nėra apmokėjusi žyminio mokesčio, pateikdama ieškinį, nes kaip bankrutavusi įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Patenkinus ieškovės reikalavimus, šis mokestis priteistinas iš atsakovo CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu, į valstybės pajamas. Ieškovė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti grindė 2018 m. gegužės 17 d. sąskaita APSM Nr. 129 su paslaugų perdavimo aktu ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtančiu dokumentu. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teiktų paslaugų pobūdį, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, todėl pilna apimtimi priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškinio užtikrinimui Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas. Patenkinus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“, j.a.k. 300579237 ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 52 455,12 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir dvylika euro centų) negrąžintos paskolos, 725,75 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) palūkanų už nepagrįstą naudojimąsi lėšomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negražintos paskolos sumos (52 455,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1256,61 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“, j.a.k. 300579237 naudai.
Priteisti iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1023 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.