Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-110-123/2012

2012 m. vasario 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. R. M. ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims J. Mitkaus įmonei, Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. M., dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip sudarytą dėl vekselio turėtojo (atsakovo) apgaulingų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-28 ieškovas pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo atsakovui per 30 dienų nuo vekselio išrašymo sumokėti 10 000 Lt sumą (b. l. 56). Ieškovui vekselio neapmokėjus iš dalies atsakovui 2010-03-25 buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 8 000 Lt išieškojimo (b. l. 42), kuris pateiktas antstoliui vykdyti. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti šį vekselį negaliojančiu ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Asmuo, kuris yra skolininkas pagal paprastąjį vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus. Byloje šalys nesutaria dėl vekselio išrašymo aplinkybių – iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas vekselį atsakovui išdavė kaip papildomą atlygį už lizingo sutartimi jo vadovaujamos J. Mitkaus įmonės iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigyjamą turtą – balninį vilkiką DAF, atsakovo teigimu, tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad lizingo sutartis dėl balninio vilkiko DAF įsigijimo 2009-10-19 buvo sudaryta tarp trečiojo asmens R. Mitkaus įmonės ir UAB „Swedbank lizingas“ (b. l. 8), paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 10 000 Lt sumą vekselio turėtojui R. S. išdavė fizinis asmuo J. R. M. (b. l. 56). Nagrinėjamu atveju ieškovas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukūrė atsakovui (vekselio turėtojui) jau visiškai kitą, naują prievolę – prievolę pagal vekselį ir kaip jau buvo minėta, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, t. y., kad jam nebuvo suteikta paskola, lizingo sutartimi jo įmonės perkamas turtas buvo netinkamos kokybės, iškomplektuotas ar kt. (b. l. 75). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2 000 Lt sumą atsakovui pervedė trečiasis asmuo J. Mitkaus įmonė (b. l. 48), o ne ieškovas, kaip fizinis asmuo, ir mokėjimas atliktas kaip avansinis mokėjimas už vilkiką, perkamą lizingu, o ne kaip paskolos grąžinimas pagal vekselį, nepaneigia aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir nesudaro pagrindo laikyti vekselį negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat neįrodė, kad įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie vekselio trūkumus, t. y, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti ar pagrindas vekseliui išduoti negalioja. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog vekselio turėtojas tyčia veikė skolininko nenaudai ar buvo nesąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje ieškovas neįrodė, jog vekselį pasirašė dėl atsakovo apgaulės (CK 1.91 str. 1, 5 d., CPK 178 str.), ar kad buvo sudarytas tariamas sandoris (CK 1.86 str.).

Ieškovas teigia, kad vekselį pasirašė dėl apgaulingų atsakovo veiksmų, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą ir teisėsaugos institucijas dėl atsakovo nesąžiningumo iki vekselio pateikimo vykdyti. Ta aplinkybė, kad ieškovas ne iš karto po vekselio pasirašymo pradėjo ginčyti vekselį, o tik atsakovui pareikalavus jį apmokėti, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas minėtą dokumentą pasirašė laisva valia, todėl vekselio išrašymas atitinka vidinę ieškovo valią. Pažymėtina, kad motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad ieškovas nepateikė leistinų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, o vien ieškovo paaiškinimų nepakanka jo atsikirtimams įrodyti.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad vekselyje nesant žymos apie pinigų perdavimą, pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą privalo įrodyti atsakovas. Nurodytos nuostatos taikytinos, kai tarp šalių susiklosto paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tuo patvirtindamas savo įsipareigojimą atsakovui už 10 000 Lt sumą, išduotas vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnyje nustatytus paprastojo vekselio rekvizitus, todėl pagrįstai laikomas vykdomuoju dokumentu (CPK 587 str. 8 p.).

Ieškovui išaiškintina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistina 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui R. S. iš ieškovo J. R. M. priteisti 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.