Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1676-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
2S-1676-413/2010
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02959-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
L. B.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1676-413/2010(Proceso Nr. 2-28-3-02959-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas;
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.;78.2.1;110.1.; 121.14.; (S) 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. birželio 19 d. nutarčių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3604-91/2010 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Marijampolės rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2010 m. birželio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovės L. B. ieškinys atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo. Ieškovė prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. B., gim. 2008 m. sausio 8 d., laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina L. B..

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi (b.l. 35-36) ieškovės L. B. prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą A. B. iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo mokėti ieškovės naudai išlaikymą dukrai M. B. periodinėmis išmokomis po 1 MGL kas mėnesį. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. ir 3 d. imperatyviai nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus ir tai privalo daryti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų teismas sprendė, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės, kaip pagrindas įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą, atitinka tikrovę ir yra pagrįstos. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos paruošimas ir išnagrinėjimas teisme, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus procesinius terminus bei teismo pareigą imtis priemonių šalims sutaikyti, užtruks tam tikrą laiką, o dukros išlaikymas yra būtinas dabar ir nuolat, ieškovės prašymą tenkino iš dalies.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi (b.l. 42) tenkino ieškovės 2010 m. birželio 18 d. papildomą pareiškimą ir nustatė dukros M. B. gyvenamąją vietą kartu su jos motina L. B. jos gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad dukra Mija yra mažametė ir negali išreikšti savo nuomonės. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų teismas sprendė, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrindas nustatyti dukros Mijos gyvenamą vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Remdamasis Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių skyriaus išvada pažymėjo, kad dukters gyvenamosios vietos su motina nustatymas geriausiai atitiks jos interesus. Ieškovei išvykus dirbti į Didžiąją Britaniją, 2010 m. vasario 18 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-156 dukros laikina globėja paskirta ieškovės motina R. N.. Globėja teikė dukrai materialinį išlaikymą ir sudarė normalias sąlygas, kad dukrai butų galima gyventi saugiai ir sveikai, vystytis intelektualiai ir tvirtai asmenybei. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios neleistų dukters gyvenamą vietą nustatyti su jos motina.

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 87-89) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. birželio 19 d. nutartis. Nurodo, jog teismo nutartys priimtos pažeidžiant ne tik procesines, bet ir materialines teisės normas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) Ieškovė L. B. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti dukros M. B. gyvenamąją vietą su ja, dukros motina, tačiau teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartis, kurios pavadinimas „Įpareigoti mokėti laikinąjį išlaikymą vaikui", neatitinka nutarties turinio ir rezoliucinės dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismui priėmus tokią neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ieškovei L. B. net nebereikia reikšti papildomo prašymo nustatyti dukros Mijos gyvenamąją vietą su ja ir pagrįsti tokį prašymą pateikiant rašytinius įrodymus, o būtent, teismas elgėsi akivaizdžiai šališkai ir neobjektyviai. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog tuo laikotarpiu, kai ieškovė L. B. gyveno Anglijoje, ji rūpinosi dukra ir teikė jai išlaikymą. Teismas patikėjo tik pačios ieškovės išdėstyta pozicija, net neanalizuodamas to, jog pati ieškovė L. B., būdama motina, paliko net dviejų metukų neturinčią dukrą ir išvyko į užsienį.

2) Iš bylos medžiagos (tame tarpe paties ieškinio) Marijampolės rajono apylinkės teismas turėjo susidaryti nuomonę, jog tarp mažametės Mijos tėvų yra kilęs ginčas dėl dukters gyvenamosios vietos, kadangi ieškovė L. B. ketina mažametę dukrą išvežti į užsienį. Todėl akivaizdu, jog mažametę mergaitę išvežus į užsienį, nutrūktų mergaitės ryšys ne tik su Lietuvoje gyvenančiu tėvu, bet ir kitais artimaisiais, močiutėmis.

3) Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties atsakovas sužinojo, jog 2010 m. birželio 10 d. buvo priimta kita nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo dukros Mijos išlaikymui buvo priteistas periodinis išlaikymas po 130 Lt kas mėnesi iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šios nutarties jis nėra gavęs, todėl neturėjo galimybės jos apskųsti.

Žemesnės instancijos teismas

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi taikius laikinąją apsaugos priemonę ir nustačius, jog atsakovas turi pareigą teikti laikinąjį išlaikymą, kitai proceso šaliai sudaroma galimybė teigti, jog teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės L. B. teiginius, jog dukrai išlaikymas neteikiamas nuo 2010 m. vasario mėn. bei tai, jog atsakovas šiuo metu nesirūpina dukros poreikių tenkinimu, neskiria jai lėšų, nors jis nuo š.m. sausio gyvena Lietuvoje ir nuolat pasiimdavo dukrą pas save, pirkdavo jai sauskelnes, maistą ir drabužius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. B. (b.l. 101-102) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 ir 19 d. nutartis. Ieškovė nurodo, jog atskirajame skunde nėra išdėstyta absoliučiai jokių juridinių pagrindų ir faktinių motyvų, kuriais remiantis būtų galima laikyti nutartis neteisėtomis, pažeidžiančiomis vaiko interesus, kenkenčiomis vaiko vystymuisi, augimui ir ugdymui. Sprendžiant santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos laikino nustatymo klausimą visiškai nesvarbu, kuris iš vaiko tėvų yra darbe, nes tiek vaikas, tiek sutuoktinė gyvena ne su tam tikras savybes turinčiu darbuotoju, bet su konkrečiu žmogumi šeimoje. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį prieštarauja jos reikalavimui nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, tačiau per protingą terminą priešieškinio nepateikė. Todėl laikoma, jog realaus ginčo nėra, o yra tik prieštaravimas. Be to, atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, prieštarauja bet kokiai logikai, kadangi byloje nėra pateiktas priešieškinys. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad Anglijoje ji galės tinkamai pasirūpinti vaiku, atsiras adaptacijos ir raidos sutrikimų, grindžiami prielaidomis. Sutinkamai su LR CPK 178 str. atsakovas šias aplinkybes turi įrodyti. Atsakovui 2010 m. liepos mėn. pradžioje, po to, kai ieškovė išvyko į užsienį, buvo pasiūlyta rūpintis dukra, tačiau jis atsisakė. Ieškovė Anglijoje turi visas socialines garantijas, kurios pagal Anglijos įstatymus teikiamos vienišoms motinoms, atvykusioms iš kitų šalių. Iš atskiro skundo turinio matyti, kad atsakovas painioja bendravimo su vaiku tvarkos klausimą su vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu. Gyvenant Anglijoje, tėvo bendravimas su vaiku yra galimas. Atsakovui jos buvimo vieta Anglijoje yra žinoma. Ji pati į Lietuvą grįžta kas trys mėnesiai, nes čia gyvena tėvai, ji turi nekilnojamąjį turtą. Ieškovė neprieštarauja, jog jai grįžus į Lietuvą dukra didžiąją laiko dalį praleistų su tėvu, jeigu tam netrukdys jo darbas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su motina pakenks vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Šeimos teisiniuose santykiuose teismas, vadovaudamasis CK 3.65 str., gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vienos iš jų pagrindu priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (šio straipsnio 2 d. 4 p.). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis priteistinas proporcingai vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad šio straipsnio paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti (CK 3.192 str., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties.

Pagal CPK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas iš esmės apsiribojo dviem motyvais, t.y. kad ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei Vaikų teisių skyriaus išvada, kad vaiko gyvenamoji vieta pas motiną geriausiai atitiks vaiko interesus, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir laikinai nustatyti mažamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Tačiau pirmasis teismo argumentas tinkamai neargumentuotas, o antrasis argumentas susijęs su pasikeitusiomis bylos aplinkybėmis, kurių teismas nesiaiškino ir dėl jų nepasisakė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims išvykus dirbti į užsienį, vaiko laikina globėja nuo 2010-02-15 iki 2010-06-31 buvo paskirta ieškovės motina R. N. (b.l. 19). Vaikų teisių skyriaus išvada dėl tinkamų vaiko gyvenimo sąlygų grindžiama ne ieškovės, bet jos motinos (vaiko globėjos) buitinėmis turimo būsto gyvenimo sąlygomis (b.l. 45). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad laikinoji vaiko globa yra pasibaigusi, o bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvena ir dirba užsienyje. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su motina L. B. jos gyvenamojoje vietoje, teismas konkrečios gyvenamosios vietos nenurodė ir, kaip jau minėta, nesiaiškino ir netyrė, ar ieškovė, dirbdama užsienyje, turi realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, teismas neatskleidė ginčijamo klausimo esmės ir savo išvadų tinkamai nemotyvavo, todėl nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str.). Pažymėtina, kad teismo priimamas dokumentas turi būti logiškas ir aiškus, juo įtvirtinami įpareigojimai būtų pagrįsti nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Todėl motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl pripažinus apelianto skundą iš esmės pagrįstu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 ir 3 punktais, 339 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasBirutė BobrelJolita Cirulienė