- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- A-248-718-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti jam iš valstybės 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje jam buvo paskirta 150 Lt bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 18 d. kelių policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai reikalaudami, kad jis pasirašytų administracinio teisės pažeidimo protokole, jog sutinka su administraciniu teisės pažeidimu, paimdami iš jo vairuotojo pažymėjimą, darydami spaudimą pripažinti padarius pažeidimą, neleisdami pajudėti iš įvykio vietos, kur ženklai draudžia stovėti transporto priemonei. Apie įvykį pareiškėjas informavo telefonu 112, tačiau nesulaukęs pagalbos iš oficialių tarnybų paliko automobilį ir išėjo ieškoti, kas galėtų parvairuoti automobilį be didesnių nesusipratimų su policija, tačiau grįžęs rado automobilį užblokuotą. Pareiškėjas nurodė, kad policija nereagavo į pranešimus apie neleistinoje vietoje dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (nurodymų) paliktą automobilį. Atvykę atblokuoti automobilio policijos pareigūnai pareikalavo vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas jo neturėjo, todėl policijos pareigūnai neleido jam vairuoti automobilio ir jį nuvežė į policijos komisariatą, kuriame jis prabuvo ilgiau nei 3 valandas dėl kito pažeidimo įforminimo. Dėl šio pažeidimo Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas 2005 m. kovo 8 d. nutarimu jam paskyrė 150 Lt baudą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jis buvo priverstas padaryti administracinį teisės pažeidimą, jam buvo padaryti finansiniai nuostoliai, patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sustabdytas dėl to, jog jis pažeidė kelio ženklo „važiuoti draudžiama“ reikalavimus. Policijos pareigūnai paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir jam pasiūlė laikiną leidimą vairuoti automobilį, kurio pareiškėjas atsisakė ir savo elgesiu pats apribojo savo judėjimo laisvę, nes laikinas leidimas neriboja judėjimo laisvės ir teisės vairuoti automobilį. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. Pareigūnai turėjo teisę laikinai paimti dokumentus, kol bus priimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas automobilį paliko neleistinoje vietoje ir pats sąmoningai apribojęs savo teisę vairuoti nuėjo. Esant tokioms aplinkybėms jo automobilio važiuoklė buvo užblokuota ir pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2004 m. gruodžio 18 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, jog jis 2004 m. gruodžio 18 d. apie 15.30 valandą Vilniuje vairuodamas automobilį nesilaikė kelio ženklo „važiuoti tiesiai“ reikalavimų. Pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Už minėtą pažeidimą 2004 m. gruodžio 23 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 150 Lt bauda. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2004 m. gruodžio 18 d. surašė pareiškėjui dar vieną administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad pareiškėjas 2004 m. gruodžio 18 d. apie 17.30 valandą pažeidė kelio ženklo „sustoti draudžiama“ reikalavimus. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas 2005 m. gruodžio 8 d. nutarimu už šį pažeidimą nubaudė pareiškėją 150 Lt bauda. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė teismui ir nutarimas teismo buvo panaikintas grąžinant bylą institucijai nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjus bylą pareiškėjui vėl buvo paskirta 150 Lt bauda. Pareiškėjas ir šį nutarimą apskundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarimą paliko nepakeistą. Teismai padarė išvadą, kad pareiškėjas kaltas dėl kelio ženklo „sustoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimo, ir konstatavo, kad jis turėjo galimybę pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris leistų nepalikti automobilio stovėti minėto kelio ženklo galiojimo zonoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jam buvo sudaryta galimybė paimti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, tačiau jis jo neėmė. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.660, 89 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio sudėtingumo be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles, patrulis gali paimti vairuotojų pažymėjimus ir išduoti laikinus leidimus vairuoti transporto priemones. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnai nepažeidė minėtos Instrukcijos reikalavimų ir suteikė pareiškėjui galimybę pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris leistų nepalikti automobilio stovėti kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir nepadaryti pažeidimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas būdamas profesionalus teisininkas galėjo savo pažeistas teises ginti teisme apskųsdamas pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau to jis nepadarė. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog valstybės valdžios institucijos pareigūnai elgėsi neteisėtai. Nenustačius neteisėtos veikos valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Nurodo, kad teismas savo sprendimą pagrindė Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija), nors nei atsakovas, nei policijos pareigūnai niekada neteigė, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą ir jo automobilio registracijos liudijimą buvo paėmę būtent remiantis Instrukcija. Tokiu būdu teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Be to, Instrukcija yra policijos pareigūnų vidaus teisės aktas, kuris reglamentuoja pareigūnų elgesį, tačiau nesukelia jokių teisinių pasekmių kitiems asmenims ir negali pakeisti įstatymų normų. Pareiškėjas nurodo, kad teismas taikydamas Instrukciją ją pritaikė neteisingai. Nė vienas Instrukcijos punktas nenumato galimybės įtarus Kelių eismo taisyklių pažeidimą paimti vairuotojo pažymėjimą ir išduoti laikinai galiojantį pažymėjimą. Instrukcijos 89 punktas yra skirtas atvejams, susijusiems su eismo įvykiais, kai įvykio vietoje negalima nustatyti, kuris vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Tuo tarpu ginčo atveju buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame aiškiai nurodyta, kad transporto priemonę vairavo pareiškėjas, jokio eismo įvykio nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime išaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas tais atvejais, kai už įtariamą teisės pažeidimą nenumatyta nuobauda - vairuotojo teisių atėmimas, yra neteisėtas net ir tada, kai tokia teisė numatyta įstatymuose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtent ir buvo baudžiamas už tokį pažeidimą, už kurį yra skiriama tik piniginė bauda. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog jam už administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta bauda, nelegalizuoja policijos pareigūnų veiksmų. Ši aplinkybė netrukdo įvertinti policijos pareigūnų elgesį ir atsižvelgiant į jų kaltės laipsnį priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis šiuo atveju neturi kreiptis atskirai į teismą dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Jam buvo grąžinti neteisėtai iš jo paimti dokumentai. Tokiu būdu policijos pareigūnai patys panaikino atsiradusius jo teisių apribojimus ir nebeliko pagrindo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Liko tik klausimas dėl žalos atlyginimo, dėl ko pareiškėjas ir kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad policijos pareigūnai sustabdė pareiškėją jam pažeidus kelio ženklo „važiuoti draudžiama“ reikalavimus. Policijos pareigūnai paėmė pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą ir pasiūlė jam laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę. Laikinas leidimas neriboja judėjimo laisvės ir teisės vairuoti automobilį, tačiau pareiškėjas atsisakė paimti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę ir savo elgesiu pats apribojo savo judėjimo laisvę. Atsakovas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas save laikė dėl incidento nekaltu, jis neturėjo teisės nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų. Net ir tuo atveju, jeigu policijos pareigūno reikalavimai dėl kokių nors priežasčių būtų nepagristi, tačiau įvykdomi, jam negalima priešintis. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo yra suformuota atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (1999 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr.2K-754/1999). Atsakovas nurodo, kad Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia policijos pareigūnams teisę laikinai paimti dokumentus, kol bus priimtas sprendimas, jei pagrįstai įtariama, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika. Šiuo atveju buvo nustatyta pakankamai požymių, kurie leido įtarti, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, todėl policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti teismui policijos pareigūnų veiksmus, tačiau įstatymo nustatytu terminu to nepadarė. Atsakovas nurodo, kad tai, jog pareiškėjas teisėtai buvo nubaustas už kelio ženklo „sustoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą, pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi byloje Nr.N(6)-1187/2006. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nenustatytas policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų faktas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad būtina atsižvelgti ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A(4)-1083/2001, pateiktą išaiškinimą, jog nesant turtinės žalos neturtinė žala neatlyginama.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, atsakovo atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti, pakartodama argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas, konkretizuodamas faktinį savo reikalavimų pagrindą, nurodė, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė jo vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo paėmimu ir pažymėjo, kad šių dokumentų paėmimui nebuvo teisinio pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad minėtieji pareiškėjo dokumentai buvo paimti Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šis punktas numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą ir pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Ši teisės norma yra bendro pobūdžio, taikytina įvairių galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų atvejais. Konkrečius dokumentų paėmimo atvejus nustato specialūs įstatymai.
Administracinių teisės pažeidimų įforminimo ir nuobaudų skyrimo procedūras reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau- ir ATPK). Dokumentų paėmimo atvejus ir tvarką nustato šio kodekso 269 straipsnis. Galimybę paimti vairuotojo pažymėjimą arba transporto priemonės registracijos dokumentus ir išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę arba laikiną transporto priemonės registracijos dokumentą, apie tai įrašant administracinio teisės pažeidimo protokole, numato šio straipsnio 4 dalis, tačiau toks paėmimas galimas tik tokiu atveju, jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. ATPK straipsnio, pagal kurį pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos (124¹ straipsnio 2 dalis), sankcija nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo dokumentai negalėjo būti paimti. Netaikytinas ir ATPK 326 straipsnis, kadangi jis numato vairuotojo pažymėjimo paėmimą vykdant nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones. Kitų atvejų, kai gali būti paimamas vairuotojo pažymėjimas ar transporto priemonės registracijos dokumentai, ATPK nenumato.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau- ir Instrukcija), patvirtinta policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660. Patrulių veikla vykdant eismo priežiūrą numatyta Instrukcijos VII skyriuje. Šiame skyriuje esantis 89 punktas numato: „Jei dėl eismo įvykio sudėtingumo be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET, patrulis gali paimti vairuotojų pažymėjimus ir išduoti laikinus leidimus vairuoti transporto priemones (10 priedas), kuriuose nurodo, kada vairuotojai turi atvykti į policijos įstaigą įforminti administracinio teisės pažeidimo dokumentų“. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo taikė būtent šį punktą. Tačiau pareiškėjo atveju šis punktas netaikytinas, kadangi nebuvo sąlygų, numatytų šiame punkte (asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, buvo nustatytas iš karto). Netaikytinas ir Instrukcijos 86.7 punktas, įpareigojantis policijos pareigūnus paimti eismo dalyvių vairuotojų pažymėjimus ir transporto priemonių registracijos liudijimus, kadangi šis punktas reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus tais atvejais, kai eismo įvykio metu yra nukentėjusių žmonių.
Būtina pažymėti, kad Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti policijos pareigūnų veiksmai yra jų teisė, o ne pareiga, šia teise jie gali naudotis tik tada, jei tai būtina administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos išaiškinimui, o ne visais atvejais, kai įtariama, kad tokios veikos padarytos. Esant sąlygoms, numatytoms šiame punkte, policijos pareigūnas turi spręsti, ar pagal konkrečią situaciją reikalingas dokumentų paėmimas ir vengti šia teise naudotis nesant būtinumo. Poveikio priemonės asmenims, padariusiems teisės pažeidimus, neturi asmens varžyti labiau nei būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo ir 2004 m. gruodžio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui dėl Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimų pažeidimo (kelio ženklo Nr. 401 reikalavimo „važiuoti tiesiai“ nesilaikymas) surašiusių policijos pareigūnų buvo konfliktinė situacija, pareiškėjas nesutiko su pažeidimu, atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo priedus ir teikti paaiškinimus dėl pažeidimo. Tos pačios dienos tarnybiniuose pranešimuose, pridėtuose prie protokolo, policijos pareigūnai nurodė, kad pareiškėjas atsisakė imti vairuotojo pažymėjimą, pareiškė, kad jei pažymėjimas bus grąžintas, policijos pareigūnams teks tai įrodinėti. Taip pat pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo paėmimo aplinkybes jie aiškino ir vėlesniuose- 2005 m. sausio 12 d. tarnybiniuose pranešimuose bei pareigūnė Tatjana Piekarskienė teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsakovas nurodo, kad būtent dėl minėtos priežasties buvo paimtas pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas. Kolegija pripažįsta, kad paimti vairuotojo pažymėjimą dėl konflikto su asmeniu, pažeidusiu kelių eismo taisykles, nėra teisinio pagrindo.
2004 m. gruodžio 18 d. surašius kitą administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimų pažeidimo ( kelio ženklo Nr.332 reikalavimo „Sustoti draudžiama“ nesilaikymas) buvo paimtas pareiškėjo automobilio registracijos liudijimas. Šio dokumento paėmimas nemotyvuotas, atsakovas nepateikė jokio pagrindimo tokiems policijos pareigūno veiksmams. Pagrindu paimti automobilio registracijos liudijimą negali būti nei ta aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kadangi, kaip matyti iš policijos pareigūno E.Soloducha 2005 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo, pareiškėjas paaiškino, kur yra jo vairuotojo pažymėjimas, nei tai, kad jis neturėjo kito dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, nes transporto priemonės registravimo dokumentai negali padėti identifikuoti asmenį. Kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju pareiškėjo automobilio registracijos liudijimo paėmimas buvo neteisėtas.
Pareiškėjas nurodo, kad neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, ir jos atlyginimui prašo priteisti iš valstybės 6000 Lt. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip minėta, pareiškėjas prašo, kad būtų atlyginta neturtinė žala. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginimą numato Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis (redakcija, galiojusi 2004 m. gruodžio 18 d.). Neturtine žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nurodo, kad jis dėl dokumentų paėmimo patyrė nepatogumus, nes negalėjo automobiliu vykti pas klientus, į teismus. Sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos būtina įvertinti jos padarymo aplinkybes, išgyvenimų, sukrėtimų, nepatogumų ir kt. mastą, įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju kolegija vertina, kad konfliktas su policijos pareigūnais kilo ir dėl pareiškėjo kaltės. Būdamas teisininku jis neabejotinai turėjo suprasti, kad nepaisydamas kelio ženklo Nr. 401 reikalavimo „važiuoti tiesiai“ padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau jis su pažeidimu nesutiko, ginčijosi su policijos pareigūnais, atsisakė teikti paaiškinimus ir pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nors vėl gi kaip teisininkas turėjo suprasti, kad patvirtinimas parašu, jog asmuo susipažino su protokolu, nereiškia pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas atsisakė patraukti automobilį iš vietos, kurioje draudžiama sustoti, nors kaip nustatyta Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.N6-1187-06, tokią galimybę turėjo. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjo dokumentai buvo paimti be teisėto pagrindo, tačiau jam buvo išduotas transporto priemonės registracijos liudijimo talonas ir pasiūlytas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, tačiau pareiškėjas jį paimti atsisakė. Turėdamas šiuos dokumentus pareiškėjas būtų galėjęs naudoti automobilį darbo tikslais Lietuvos teritorijoje. Be to, yra galimybė naudotis visuomeniniu transportu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai nėra žymūs. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija mano, kad nagrinėjamos bylos atveju neturtinės žalos atlyginimui užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Paminėtina, kad tokį neturtinės žalos atlyginimą pripažįsta ir Europos žmogaus teisių teismas (2005 m. rugpjūčio 31 d. byla Dumont-Maliverg prieš Prancūziją).
Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestas pagrįstai. Ta aplinkybė, kad teismas sprendime nurodė teisės aktą, kuris neturėjo būti taikomas, ir netinkamai įvertino policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, nėra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės išnagrinėtas teisingai.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas, pakoregavus jo motyvuojamąją dalį paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.