- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-306/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Kazimira Kanišauskienė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. I. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria G. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 30 d.
Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo G. I. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. I. įtariamas tuo, kad XXXX m. vasario X d., XXXX m. kovo XX-XX d., veikdamas organizuota grupe, kartu R. I., I. D. ir E. V., apgaulės būdu, telefonu skambino nukentėjusiesiems D. V. A., L. M., S. J. S. bei mažamečiui A. C. (A. C.) ir prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešdavo apie tariamai nukentėjusiųjų artimųjų padarytas autoavarijas ar kitas tariamas problemas, ir už jų išsprendimą reikalaudavo atitinkamos pinigų sumos.
Šiais neteisėtais veiksmais įtariamasis G. I., apgaulės būdu savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo 5 000 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajai Stasei J. S. 5 000 litų turtinę žalą, įgijo 10 000 litų, padarydamas nukentėjusiajai D. V. A. 10 000 litų turtinę žalą, įgijo 3 118,03 litų, padarydamas nukentėjusiajai N. C. 3 118,03 litų turtinę žalą bei pasikėsino įgyti 3 000 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.
G. I. buvo sulaikytas 2011 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi įtariamajam G. I. paskirta kardomojo priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi įtariamajam G. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis G. I. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Įtariamasis G. I. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad neturi jokio tikslo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymi, kad jo atžvilgiu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, laisvė apribota jau daugiau kaip pusė metų, byla vilkinama.
Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi gyvenimo draugę su kuria veda bendrą ūkį. Suimtasis remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimu ir prašo atsižvelgti į tai, kad šeima yra ne tik sutuoktiniai, bet ir bendrai gyvenantys asmenys.
Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas nesigilino į jo argumentus bei nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
G. I. gynėja prašo įtariamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo G. I. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.
Apeliacinis teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (trys epizodai). Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos protokolai, atpažinimo protokolai, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, įtariamųjų parodymai ir kita bylos medžiaga.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismui, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikštas įtarimas G. I., įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos skirti suėmimą nėra išnykusios. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Vilniaus apygardos teismas G. I. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė dėl to, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
G. I. įtariamas organizuota grupe padaręs sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat byloje nustatyta, kad G. I. praeityje teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, pragyvenimo lėšas įgydavo iš nusikalstamų veikų. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis G. I. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į G. I. skunde nurodytas aplinkybes, kad suimtasis veda bendrą ūkį su sugyventine, yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Įtariamojo G. I. prašymas suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę negali būti tenkinamas, nes Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.
Suimtasis skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad byla vilkinama, ikiteisminio tyrimo veiksmai jo atžvilgiu nėra atliekami.
Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tačiau nėra didelės apimties. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl organizuotos grupės narių padarytų nusikalstamų veikų. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad vyksta telefoninių pokalbių išklotinių analizė, byloje paskirta fonoskopinė ekspertizė, siekiant tinkamai priimti sprendimus dėl įtariamųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir atsakomybės ribų. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Todėl G. I. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo G. I. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nėra vilkinamas, jis atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.
Taip pat svarbu pažymėti, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino.
Apeliacinis teismas atmeta įtariamojo G. I. skundo argumentą kaip nepagrįstą, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl jo neatliekami. Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, pareikštas įtarimas E. V., atliktos proceso dalyvių apklausos, paskirti fonoskopiniai ir rašysenos tyrimai, gauti telefoninių pokalbių pasiklausymo įrašai. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nėra vilkinamas, jis atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.
Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu įtariamajam G. I. skirta kardomoji priemonė yra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo G. I. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.