- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-374-511-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04016-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal BK 219 str. 1 d. ir jam paskirta 48 MGL (6240 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta 32 MGL (4160 litų) bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2007-03-26 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – baudos dalis ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 38 MGL (4940 litų) bauda, ją įpareigojant sumokėti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Be to, šiuo nuosprendžiu nutrauktas procesas dėl Panevėžio apskrities VMI 51830,53 litų civilinio ieškinio bei patvirtintas susitarimas, kuriuo D. S. įsipareigoja sumokėti Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 31830,53 litų per šešis mėnesius, mokant po 5305 Lt per mėnesį, pirmą įmoką sumokant 2014 m. kovo mėnesį.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas D. S. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) Panevėžyje) savininku, pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį “Mokesčių mokėtojo pareigos”, turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, Panevėžio mieste, laikotarpiu nuo 2011-09-13 iki 2012-11-09, pateikdamas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai D. S. individualios įmonės deklaracijas:
1) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2011 m. rugpjūčio mėn. ir 2012 m. balandžio – rugsėjo mėn.;
2) Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2011 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., 2012 m. sausio – spalio mėn.,
bei viso pagal šias deklaracijas apskaičiavo 42 105 Lt. mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir 18 929,53 Lt. mokėtino pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų - viso bendrai 61 034,53 Lt. mokesčių, tačiau jis nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki gruodžio 10 d. nesumokėjo pateiktų deklaracijose 61 034,53 lt. mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2012-11-14 raštu Nr. (23.22-08)-325-1179, kuris įteiktas jam 2012-11-20, priminė apie pareigą per 20 dienų, tai yra iki 2012-12-10, sumokėti šiuos mokesčius.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nuosprendį – pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo; sumažinti skundžiamu nuosprendžiu už BK 219 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką jam paskirtos bausmės – baudos dydį arba taikant BK 38 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, patvirtinant jo sudarytą sutartį su Panevėžio apskrities VMI; panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2014-03-05 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2007-03-26 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos dalis. Teigia, kad teismo nuosprendis dalyje dėl jam paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 1 d. padarymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės bei netinkamo baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, taikymo.
Apeliantas nurodo, kad pagal BK 59 str. 2 d. teismas gali pripažinti atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktika, dažnai tokia BK 59 str. 1 d. nenumatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismai pripažįsta dalinį žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavo, jog jis atlygino dalį padarytos žalos ir susitarė dėl likusios dalies atlyginimo, teismas patvirtino susitarimą, kuriuo jis, D. S. įsipareigoja sumokėti Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 31 830,53 litų per šešis mėnesius, tačiau skirdamas bausmę teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis pažymi, kad veika, numatyta BK 219 str. 1 d., yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis savo noru pilnai prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis yra dirbantis, administracine tvarka nebaustas, visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo mažesnį jo, kaip kaltininko, asmenybės pavojingumą, todėl jam paskirtoji bausmė už BK 219 str. 1 d. savo dydžiu yra aiškiai per griežta, ji aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka BK 41 str. įtvirtintos bausmės paskirties, todėl paskirtos bausmės – baudos dydis yra mažintinas.
Be to, visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 2007-03-26 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės baudos dalį. Pagal BK 96 str. 1 d. b) p., apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Antstolis nuo 2007 m. nerealizavo ir neiniciavo BK 47 str. 6 d., 7 d. numatytų veiksmų. Todėl laikytina, kad per laikotarpį nuo pat 2007 m. kovo mėnesio jis nevengė atlikti bausmės, jo atžvilgiu taikytinas BK 96 str. numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties institutas. Apeliantas teigia buvęs įsitikinęs, kad antstolė Ž. kartu su kitais antstoliais bendradarbiaudama realizavo jo didelės vertės turtą, todėl padengė 1500 Lt baudą, nes niekada per tokį ilgą laikotarpį negavo jokio jos pranešimo, raginimo sumokėti baudą, nors visada dirbo, turėjo pajamų. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo Panevėžio m apylinkes teismo 2007-03-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – baudos dalies bendrinti su naujai paskirta bausme. Įvertinus tai, kad jam per įstatymo nustatytą laiką nebuvo išieškota bauda ir nebuvo taikytos jokios kitos įstatymo numatytos priemonės (taikytina nuosprendžio vykdymo senatis), taip pat nebuvo jo sąmoningo siekimo išvengti baudos sumokėjimo, jo atžvilgiu galimas ir BK 38 str. pritaikymas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, prašo pagal BK 59 str. 2 d. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmę sušvelninti arba BK 38 str. pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, netaikyti jo atžvilgiu BK 64 str. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apelianto skundą nėra pagrindo.
Teismas, parinkdamas D. S. už padarytą nusikaltimą bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino padarytą veiką ir nuteistojo asmenybę.
D. S. padarė vieną tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą būdamas administracine tvarka nebaustas, tačiau teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Jam nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Baudžiamajame įstatyme už BK 219 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas D. S. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nustatydamas už vidurkį mažesnį jos dydį, kuris BK 64¹ str. pagrindu sumažintas dar vienu trečdaliu. Tokią apeliantui paskirtą bausmę laikyti per griežta, prieštaraujančia teisingumo principui ar neatitinkančia BK 41 str. įtvirtintos bausmės paskirties nėra pagrindo.
Apeliantas skundu prašo pripažinti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi jis atlygino dalį padarytos žalos ir susitarė dėl likusios dalies atlyginimo. Tačiau toks prašymas nepagrįstas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė taikoma, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ( kasacinė byla Nr. 2K-49/2012 ir kt.). BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Kaip matyti iš bylos, apeliantui apie pareigą sumokėti kaltinime nurodytus mokesčius priminta 2012 m. lapkričio 20 d. įteikus jam raštą. Ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių nesumokėjimo pagal BK 219 str. 1 d. jo atžvilgiu pradėtas 2013-05-09. Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. nuo VMI priminimo apie mokesčių nesumokėjimą iki teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios nesiėmė jokių veiksmų sumokėti bent dalį nesumokėtų mokesčių. Dalis mokesčių D. S. sumokėta tik 2013 m. gruodžio – 2014 m. sausio mėn., bylą dėl mokesčių nesumokėjimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., 145-148 b.l.), o sutartis dėl žalos atlyginimo sudaryta 2014-02-10 (2 t., 156-157 b.l.). Šios aplinkybės leidžia D. S. pastangas atlyginti padarytą žalą vertinti kaip sąlygotas surinktų bylos duomenų, o ne geranoriškumo, nuoširdumo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai dalinio žalos atlyginimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 2007-03-26 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės baudos dalį, nes dėl pastarojo baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu taikytinas BK 96 str. numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties institutas. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minimas BK 96 str. numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties institutas šiuo atveju negali būti taikomas. BK 96 str. 2 d. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-04-16 išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2007-07-16 buvo pateiktas vykdyti antstolės V. Ž. kontoroje. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis dėl paskirtos baudos vykdymo pradėtas nepažeidžiant BK 96 str. 1 d. b p. nustatytų terminų. Pažymėtina, jog 2007-03-26 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės vykdymo senaties klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2014-04-08 nutartimi, kuria apelianto skundas dėl antstolės V.Ž. veiksmų ir apelianto reikalavimas nutraukti vykdymo procesą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties buvo atmesti (LITEKO, b. Nr. 2-2575-589/2014). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad suėjo 2007-03-26 priimto baudžiamojo įsakymo vykdymo senatis.
BK 64 str. 1 d. numato, jog tuomet, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes visiškai ar iš dalies sudėdamas subendrina. Kadangi teismui priimant skundžiamą nuosprendį, D. S. ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda nebuvo visiškai atlikta, o duomenų apie vykdymo proceso nutraukimą nėra, apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu prie skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtosios baudos pridėjo dalį 2007-03-26 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos. Tokia subendrintoji bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ir neteisinga.
Skundu apeliantas prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, patvirtinant jo sudarytą sutartį su Panevėžio apskrities VMI, tačiau ir šis prašymas nepagrįstas.
Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Kadangi apeliantas skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jis pagal BK 27 str. 1 d. laikytinas recidyvistu, kuriam BK 38 str. taikymas negalimas.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo padarius nusikaltimą, gailėjimosi, jo asmenybės ir kt. skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertintos . Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl apeliantui D. S. švelninti bausmę nėra pagrindo.
Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.