Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-949-265/2009

2009 m. gruodžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., pareiškėjo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, suinteresuotam asmeniui T. D., apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-919-563/2009 pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui ir T. D. dėl santuokos įregistravimo fakto nustatymo ir pareiškėjos T. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui dėl neveiksnumo fakto po mirties nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

2007-01-23 Klaipėdos stačiatikių Visų Rusų Šventųjų parapijoje buvo įregistruota santuoka tarp A. Š. ir L. D. (t. 1, b. l. 8–9). Sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (t. 1, b. l. 10). (Duomenys neskelbtini) L. D. mirė (b. l. 7).

Nuo 2001-07-01 įsigaliojęs Civilinis kodeksas nustatė, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedūrų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 str. 2 d.). Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita nustatyta CK 3.304 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog CK 3.24 ir 3.304 straipsnių normos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – taisyklių) redakcijoje, galiojusioje nuo 2006-11-24, 73 punkte nustatyta, kad įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001-07-01 sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų. 74 taisyklių punktas nustato, kad kai vienas iš sutuoktinių, sudariusių po 2001-07-01 bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“. Aiškindamas šią konstitucinę normą, Konstitucinis Teismas 1994-04-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad tiek valstybinė, tiek bažnytinė santuokos registracija (jei ji atlikta įsigaliojus Konstitucijai) yra savarankiški juridiniai faktai, sukeliantys analogiškas teisines pasekmes. Minėtame nutarime taip pat buvo pabrėžta, jog „valstybė turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką“. Valstybė registruoja juridinį santuokos sudarymo faktą, siekdama užtikrinti tiek viešąjį, tiek privatų interesą, todėl konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę registraciją, negali būti vertinama kaip absoliuti ir nereikalaujanti jokios papildomos įgyvendinimo tvarkos. Valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, todėl tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka būtų pripažinta, būtina įvykdyti CK 3.24 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Visų pirma valstybė gali pripažinti tik tokią santuoką, kuri buvo sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12–3.17 straipsniuose. Antra, santuoka buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotose ir valstybės pripažintose religinėse organizacijose ir pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (CK 3.24 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis, Seimo 2001-07-12 nutarimas Nr. IX-464 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai“). Trečia, santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 str. 2 d. 3 p., 3.25, 3.304 str.). Santuoka į apskaitą yra įtraukiama įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą (CK 3.304 str. 2 d.). Taigi CK 3.24 straipsnyje yra nustatytas sąlygų visetas, kurio kiekviena sąlyga yra būtina, kad santuoka, įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, būtų pripažinta valstybės ir sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (valstybės pripažinimo prasme) (CK 3.7 str. 2 d., CK 3.24 str. 2 d., 3.26 str. 1 d.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-26 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CK 3.304 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir civilinės bylos sustabdymo. Teismas konkrečioje byloje taiko teisės aktą, jei neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas argumentuotai išsprendė klausimą dėl pareiškėjo A. Š. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-04-21 nutarime yra pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio taikymo bažnytinėms santuokoms. Konstitucinio Teismo 1994-04-21 nutarime buvo nustatyta, kad valstybė turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punktas aiškiai nustato, kad kai vienas iš sutuoktinių, sudariusių po 2001-07-01 bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą dėl to, kad atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo neįvykdė CK 3.304 str. įtvirtintos pareigos. Civilinio kodekso 3.304 str. nustatyta, kad atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-27 įsakymu Nr. 124 patvirtintoje tvarkoje dėl pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką formos ir pranešimo (2003-06-30 redakcija) 4 punkte nustatyta, kad religinės bendruomenės (išskyrus lotynų apeigų katalikų) įgaliotas (įpareigotas) asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pateikia santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-23 A. Š. ir L. D. santuoka buvo sudaryta Klaipėdos stačiatikių Visų Rusų Šventųjų parapijoje, todėl pareigą civilinės metrikacijos įstaigai per teisės aktų nustatytą terminą pranešti apie santuokos įregistravimą turėjo ortodoksų (stačiatikių) bendruomenės įgaliotas asmuo, tačiau atsakomybė už šios pareigos nevykdymą nėra numatyta. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių – L. D. yra mirusi, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punktu į apskaitą neįtraukiama.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje išdėstytas aplinkybes ir faktą, kad pareiškėjo A. Š. ir L. D. sudaryta bažnytinė santuoka įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įtraukta į oficialią apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nenustatyta, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-08 sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.