Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6547-670/2024 buvo patvirtinta pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal balance“ ir atsakovo (skolininko) M. R. sudaryta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis).

4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai UAB „Legal balance“ vykdomąjį raštą pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties dalies dėl 912,81 Eur skolos išieškojimo iš M. R..

5. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

6. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6547-670/2024 patvirtino tarp šalių UAB „Legal balance“ ir M. R. sudarytą Taikos sutartį, pagal kurią M. R. įsipareigojo laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2025 m. liepos 28 d. kas mėnesį mokėti paskolą, atidėtas palūkanas ir delspinigius.

7. Teismo vertinimu, skolininkas teismui nurodė neteisingus duomenis, jis apie vėlavimą nepranešdavo kreditorei, o tik po 2024 m. lapkričio 14 d. priminimo 2024 m. lapkričio 18 d. nurodė, kad bando padengti įsiskolinimą. Vienas 100 Eur mokėjimas atliktas 2024 m. gruodžio 17 d. po ieškovės kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo.

8. Atsakovas nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nemokėjo skolos kas mėnesį, nesilaikė skolos grąžinimo grafiko, todėl teismas sprendė esant pagrindą išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies skolos išieškojimo pagal pareiškėjos nurodytą skolos likutį. Skolininkui turint 1012,81 Eur įsiskolinimą ir padengus 100 Eur skolą, likusi nesumokėta skolos dalis - 912,81 Eur.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas pagal Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi tarp pareiškėjos (ieškovės) UAB „Legal balance“ ir atsakovo (skolininko) M. R. patvirtintą Taikos sutartį, teisėtumo.

13. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis).

14. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos, joje ginčas išspręstas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6547-670/2024 patvirtinus šalių UAB „Legal balance“ ir M. R. sudarytą Taikos sutartį. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl taikos sutarties, patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, sąlygos yra privalomos ir saisto šalis, nes, vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalimi, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią.

15. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas.

16. Pagal CK 6.985 straipsnio 2 dalį teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo 1 012,81 Eur skolą UAB „Legal balance“ padengti per 10 mėnesių laikotarpį; joje numatyta įsiskolinimo mokėjimo tvarka: mokėjimo diena – kiekvieno kalendorinio mėnesio 28 d., pirma įmoka sumokama 2024 m. spalio 28 d., paskutinė – 2025 m. liepos 28 d.; įmokos dydis – 100 Eur, paskutinės įmokos suma 112,81 Eur.

18. Taikos sutarties 7 punkte numatyta, kad atsakovui ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų vėluojant vykdyti bent vieną šioje Sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, ieškovė įgyja teisę reikalauti įvykdyti visus šioje Sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų Sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš nurodytus terminus).

19. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pirmos įmokos 2024 m. spalio 28 d. neatliko, į pareiškėją dėl skolos mokėjimo atidėjimo nesikreipė, todėl remiantis Taikos sutarties 7 punktu pareiškėja 2024 m. lapkričio 8 d. įgijo teisę reikalauti visų Taikos sutartyje numatytų sumų sumokėjimo.

20. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą su raginimu atlikti įmoką, nurodant, kad atsakovui iki 2024 m. lapkričio 20 d. neatlikus įmokos bus kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja rašte nurodė, kad turi būti nurodytas įmokos kodas BnPFF24/1036.

21. Atsakovas 2024 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku pateikė pareiškėjai prašymą atidėti įmokos mokėjimą dviem savaitėm, nurodant, kad tuomet gaus papildomas darbines pajamas, nes yra įsidarbinęs.

22. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų davusi sutikimą dėl termino atidėjimo įmokai sumokėti, tačiau pareiškėja šiuo laikotarpiu nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jo prašomu dviejų savaičių terminu (iki 2024 m. gruodžio 2 d.) jis būtų atlikęs įmoką (įmokos kodas BnPFF24/1036) pareiškėjai. Įmoka nebuvo sumokėta ir iki pareiškėjai 2024 m. gruodžio 10 d. kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

23. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, neįvertino atsakovo finansinės padėties, kuri po Taikos sutarties pasirašymo yra pasikeitusi.

26. Pažymėtina, kad būtent atsakovui kyla pareiga pagrįsti prašyme nurodytas aplinkybes dėl pasikeitusios turtinės padėties, tiek dėl jo dėtų pastangų bendradarbiauti su pareiškėja (CPK 178 straipsnis). Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad jo finansinė padėtis pasikeitusi, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų teismui (jų nepateikė ir atskirajame skunde), kokias aplinkybes patvirtina jo pateiktas banko sąskaitos išrašas. Kaip jau minėta, atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl įmokos mokėjimo atidėjimo, tokį prašymą pareiškė tik po termino įmokai sumokėti pradelsimo ir tik gavęs pareiškėjos raginimą, visgi atsakovas įmokos nesumokėjo ir paties nurodytu terminu (iki 2024 m. lapkričio 2 d.).

27. Atsakovo pateikti duomenys apie jo vykdytus mokėjimus kreditoriams tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovas galimai turi daugiau finansinių įsipareigojimų nei šioje byloje nagrinėjamu atveju. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, atsakovui nevykdant Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo vykdomojo rašto išdavimo klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliantas neįrodė, kad Taikos sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų jis negalėjo įvykdyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) jos nepagrįstumo.