Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui F. C., vertėjoms Irinai Pikčilingienei ir Svetlanai Minakovai, išnagrinėjusi F. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016 m. birželio 7 d., apie 13.15 val., Sniego g. 2, Vilniuje, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Vilniaus pataisos namų teritoriją bei patikrinimo metu jo automobilyje, atliekų pervežimo dėžėje padarytose slėptuvėse, buvo rasti draudžiami daiktai, t. y. 2 mobiliojo ryšio telefonai „Black Berry“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir „LG“, IMEI – nenustatytas, su SIM kortele. Nurodoma, jog šiais veiksmais F. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 191 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas F. C. savo kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo kategoriškai nepripažino. Beveik 20 metų iš pataisos namų veža atliekas, yra ūkininkas, atliekas sunaudoja ūkyje. Visą laiką maisto atliekas pasiimdavo savo taroje, duonos atliekas išsiveždavo maišuose. Daugmaž prieš tris mėnesius pasikeitė tvarka ir duonos atliekos jam būdavo atiduodamos tik medinėse dėžėse. Atliekų dėžę, kurioje 2016-06-07 buvo aptiktos slėptuvės su draudžiamais daiktais, jis buvo išsivežęs prieš keletą dienų iki nagrinėjamo įvykio. Įkraunant dėžę į jo automobilį, niekas jos neapžiūrėjo, tos dėžės neapžiūrinėjo ir jis, kadangi ji nebuvo niekuo išskirtinė. Kaip ir įprastai, duonos liekanas parsivežė namo, išpylė ir kitą kartą su ištuštinta dėže vėl važiavo į pataisos namus. 2016-06-07 atvažiavo į pataisos namus, kaip ir įprastai palaukė, kol jį įleis, padavė reikiamus dokumentus, įvažiavimo leidimą. Įvažiavus į teritoriją, buvo atliktas patikrinimas, apžiūrėtas automobilis. Tada pataisos namų darbuotojai paprašė atsuktuvo, paėmė dėžę, iš kurios išsuko apie 10 varžtų. Dėžėje padarytose slėptuvėse buvo rasti mobiliojo ryšio telefonai. Jis tų slėptuvių tikrai nematė ir, juo labiau, jokių draudžiamų daiktų nedėjo. Negali atsakyti, kokiu būdu jie ten pateko. Dėžę su atliekomis jam davė pataisos namų valgykloje (b. l. 22-23).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas V. B. parodė dirbantis pataisos namų prižiūrėtoju. Tą dieną dirbo sniego sektoriuje, buvo atsakingas už įvažiuojantį/išvažiuojantį transportą. Atsimena, kaip pasiimti atliekų atvažiavo iš matymo gerai žinomas vyriškis, kuris nuolat ima iš PN valgyklos maisto atliekas. Automobiliui įvažiavus pro dvigubus vartus, kaip ir įprastai, buvo pradėtas patikrinimas, ar nėra transportuojama draudžiamų įvežti daiktų. Tikrinimo metu atėjo budintysis R. T. ir nurodė kruopščiau patikrinti tą automobilį. Apžiūrėjo automobilį, tačiau nieko draudžiamo nerado. Tuomet pradėjo apžiūrėti automobilio viduje gulinčią medinę dėžę duonos atliekoms. Ta dėžė sukėlė R. T. įtarimų. Pradėjus apžiūrinėti, buvo matyti, kad medvaržščiai buvo sukti ne kartą. Juos išsukus, rastos dvi slėptuvės, kuriuose buvo du telefonai, SIM kortelės, pakrovėjas. Iki patikrinimo ir patikrinimo metu F. C. elgėsi ramiai, tik po to, kai buvo rastos slėptuvės, jis buvo labai nustebęs, matėsi, kad jam tai buvo staigmena, sakė nieko nežinantis. Kam priklauso medinė dėžė, liudytojas atsakyti negalėjo, į tai jis nesigilino. Jam nežinomos ir aplinkybės dėl to, ar dėžės su atliekomis prieš išsivežant yra patikrinamos (b. l. 26-28).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas R. T. parodė šiuo metu dirbantis Kalėjimų departamente, įvykio metu vykdė direktoriaus budinčio padėjėjo funkcijas Vilniaus PN namų sektoriuje, esančiame Sniego g. 2. Iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko gavo informaciją, jog salėje sėdintis asmuo į PN gali įvežti draudžiamus daiktus, dėl ko nuspręsta jį patikrinti. Patikrinimas atliekamas bet kuriuo atveju, tačiau gavus tokią informaciją jis nurodė patikrinimą atlikti detaliau. Pats dalyvavo atliekant patikrinimą, buvo patikrintas automobilis (po kapotu, vidus, dugnas). Tuomet automobilyje rasta medinė dėžė, kurią paėmus ir nusprendus apžiūrėti, asmuo pradėjo šiek tiek jaudintis. Paėmęs dėžę apčiuopė, kad viena lentelė yra minkšta, lyg tuščiavidurė. Ją išėmus buvo rastos dvi mažos slėptuvės su dviem telefonais, SIM kortelėmis ir pakrovėju. Apklausiamas liudytojas R. T. negalėjo atsakyti, kam priklauso nurodyta dėžė (žino tik tai, kad PN turi keletą tokių dėžių, tačiau, ar būtent ši yra pataisos namų, nežino), kaip vykdomas atliekų išdavimas dėžėse, t. y. ar prieš atiduodant dėžę su atliekomis dėžė yra apžiūrima. Liudytojas neatmetė galimybės, jog tos dėžės yra pagamintos nuteistųjų (b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Sprendimas nutraukti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti priimamas tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, taip pat, kai yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Lietuvos Respublikos ATPK 191 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų perdavimą arba bandymą juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose arba sulaikytųjų sulaikymo vietose. Pažymėtina, kad šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. asmuo supranta, kad pataisos įstaigoje laikomiems asmenims perduoda draudžiamus turėti daiktus arba bando juos perduoti, t. y. sąmoningai taip elgiasi, nori taip elgtis ir siekia norimo rezultato.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad F. C. vairuojamame automobilyje gabentoje dėžėje, skirtoje duonos atliekoms paimti, buvo rastos slėptuvės su daiktais, draudžiamais įvežti į pataisos namų teritoriją, t. y. 2 mobiliojo ryšio telefonais - Black Berry“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir „LG“, IMEI – nenustatytas, su SIM kortele, taip pat pakrovėjas (b. l. 3, 4, 7-12). Toks faktas yra neginčytinai nustatytas ir dėl to nekyla jokių abejonių. Visgi tokia aplinkybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti kategoriškų išvadų dėl asmens kaltės pagal ATPK 191 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas F. C. kategoriškai neigė savo kaltę ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino nieko nežinojęs apie dėžėje, kuri jam buvo išduota pataisos namų valgykloje, padarytas slėptuves ir juo labiau jose esančius draudžiamus gabenti daiktus (b. l. 2, 14, 15, 22-23). Nagrinėdamas bylą teismas apklausė liudytojus R. T. bei V. B., išsiuntė paklausimą Vilniaus PN dėl bylai reikšmingos informacijos pateikimo (b. l. 31), tačiau nei vienu, nei kitu atveju nebuvo pateikti konkretūs ir aiškūs duomenys dėl medinės dėžės priklausomumo, dėžių patikrinimo prieš išduodant maisto atliekas tvarkos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent su kuria F. C. ir buvo sudaręs žodinį susitarimą (gavus pataisos namų leidimą) tęsti maisto atliekų išvežimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, ką F. C. darė ir iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjimo teikti maitinimo paslaugas Vilniaus PN, gauto atsakymo matyti, jog medinė dėžė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, įmonė prieš išduodama maisto atliekas dėžių netikrina, neatmetama galimybė, jog dėžė galėjo būti pagaminta nuteistųjų asmenų (b. l. 35, 38). Taigi įmonė teikusi F. C. atliekas, taip ir negalėjo nurodyti, kam konkrečiai priklausė medinė dėžė, apskritai nepasisakė, kas buvo atsakingas už tarą atliekoms patalpinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dėžę jam davė pataisos namuose kartu su atliekomis, teigė, jog galimai ją pagamino patys nuteistieji. Šios abi galimybės išties lieka nepaneigtos (tą pažymėjo tiek maitinimo ir maisto atliekų išvežimu užsiimanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir apklaustas liudytojas R. T.). Bylos medžiagoje nėra aiškių duomenų apie tai, ar prieš asmeniui išvežant duonos atliekas, dėžės yra apžiūrimos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, jog tokį patikrinimą atlieka PN darbuotojai, tuo tarpu apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, jog išvažiavimo metu yra atliekamas detalus dėžių su duonos likučiais patikrinimas bei apžiūra).

Tuo atveju, jeigu byloje būtų aiškūs ir abejonių nekeliantys duomenys apie tai, kad medinė dėžė priklauso būtent F. C. ir tai yra jo paties atsivežta talpa, būtų galima teigti, jog pastarasis yra pilnai atsakingas už transportuojamos talpos turinį. Šiuo atveju tokie duomenys nenustatyti, nepaneigta, jog pataisos namų valgykloje duonos likučiai pagal naująją tvarką jam buvo pateikti ne polietileno maišuose, kaip buvo anksčiau, o būtent minėtoje medinėje dėžėje, kurią galimai gamino patys nuteistieji ir kurios prieš išvažiuojant iš pataisos namų teritorijos niekas detaliai neapžiūrėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas F. C. maisto atliekų išgabenimu užsiėmė daugelį metų, nenustatyta buvus jokių incidentų, yra vyresnio amžiaus, todėl tikėtina, kad pastarajam jokie įtarimai nekilo ir jis pats savo iniciatyva medinės dėžės netikrino ir jos kruopščiai neapžiūrėjo. Pateiktame atsakyme pataisos namai nurodė disponavę įslaptinta informacija apie tai, kad F. C. gali įvežti į PN draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus, paslėptus medinėje dėžėje, tačiau šiuo atveju išlieka daug abejonių, ar pats F. C. tokias aplinkybes žinojo, suvokė ir sąmoningai vežė rastus daiktus. Jeigu pastarasis vyko pasiimti duonos atliekų, kurios turėjo būti supiltos į tą pačią medinę dėžę ir išsivežtos atgal, vadinasi, draudžiami daiktai turėjo būti perduoti galimai kažkam iš valgyklos darbuotojų, kas reiškia privalėjus būti atitinkamą susitarimą su kitais asmenimis ar asmeniu, tačiau teismas tokių duomenų neturi, dėl ko nebuvo nei pagrindo, nei galimybės aiškintis aplinkybes dėl administracinėn atsakomybėn patraukto F. C. vaidmens įvežant draudžiamus daiktus.

Teismas, neturėdamas pakankamo pagrindo konstatuoti, jog F. C. veikė tyčia, sąmoningai įvežė į pataisos namų teritoriją draudžiamus daiktus, norėjo taip elgtis ir to kryptingai siekė, taip pat neturėdamas pagrindo pašalinti kilusių abejonių, kurios laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo, aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsižvelgiant į gabentų daiktų pobūdį, t. y. tai, kad pastaruosius į laisvės atėmimo vietos įstaigos teritoriją įvežti yra draudžiama, šie daiktai konfiskuotini ir sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

F. C. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Mobiliojo ryšio telefonus „Black Berry“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir „LG“, IMEI – nenustatytas, su SIM kortele, baltos spalvos telefono pakrovėją be laido, medinę slėptuvę, saugomus vokuose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.