Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-553-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
eAN2-553-468/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02922-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
R. B.
Pareiškėjas
R. B.
Advokatai
Tadas Ugintas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-553-468/2019Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02922-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Tado Uginto skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-14 nutarimo, kuriuo pareiškėjo R. B. atstovo advokato Tado Uginto skundas tenkintas iš dalies.

Panaikintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-05-14 nutarimas Nr. 10-ANR_N-9632-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19099755019 dėl R. B. paskirtos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nutarimas:

R. B. pripažintas kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi ir 682 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Skundas likusioje dalyje dėl pareiškėjo R. B. bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-05-14 nutarimu byloje Nr. 10-ANR_N-9632-2019 buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis, 2019-03-28 apie 8.16 val., vairuodamas automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Senuoju Ukmergės keliu, Užubalių k., Vilniaus r. sav., variuodamas dešiniuoju kelkraščiu, apvažiavo ta pačia kryptimi, spūstyje variuojančių automobilių koloną, savo automobiliu bandė išstumti ta pačia kryptimi variuojantį automobilį į priešpriešinę eismo juostą, kur vyko intensyvus eismas, tuo sukeldamas pavojų eismo dalyviams, nepaliko saugaus tarpo iš šono, nedavė kelio ta pačia kryptimi, kelio variuojamąja dalimi vaduojančiam automobiliui Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, t. y. tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų eismo saugumui ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4, 9, 101, 125 ir 126 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. minėtą nutarimą apskundė apylinkės teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-14 nutarimu pareiškėjo R. B. atstovo advokato Tado Uginto skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-05-14 nutarimas Nr. 10-ANR_N-9632-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19099755019 dėl R. B. paskirtos nuobaudos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nutarimas: R. B. pripažintas kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi ir 682 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. Skundas likusioje dalyje dėl pareiškėjo R. B. bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas. Apylinkės teismas pripažino, kad R. B. nubaudimas už chuliganišką vairavimą yra nepagrįstas. Tačiau R. B. įvykio vietoje, kai kelias susiaurėja ir jame nėra ženklinimo, tęsti automobilio vairavimą tiesiai, buvo pavojinga, kadangi važiavimo metu priekyje atsiranda kliūtis, iš dešinės - šaligatvis, o iš kairės - automobilių kolonos spūstyje važiuojantis automobilis Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl pareiškėjo veiksmuose įžvelgiami pavojingo vairavimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, koreliuojantys su protokole inkriminuotais KET 4, 9, 101, 125, 126 punktų reikalavimų pažeidimais.

Šalies argumentai

3. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas adv. T.Ugintas prašo

- panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-14 nutarimą;

-panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2019-05-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9632-2019;

-administracinio nusižengimo bylą apelianto R. B. atžvilgiu nutraukti;

-priteisti apelianto R. B. naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apeliantas su apylinkės teismo pateiktu faktiniu ir teisiniu administracinio nusižengimo bylos aplinkybių vertinimu nesutinka, mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl skundžiami apylinkės teismo ir institucijos nutarimai naikintini, o administracinio nusižengimo byla - nutrauktina.

3.2. Pažymi, kad R. B. kelyje 5214 Bukiškis—Maišiagala važiavo ne dešiniuoju kelkraščiu, kaip klaidingai yra nurodoma skundžiamame nutarime, o važiuojamąja kelio dalimi, arčiau dešiniojo kelkraščio, pirmoje eismo juostoje. Aplinkybę, jog šiame kelyje yra dvi eismo juostos, patvirtina prie įvažiavimo į kelią stovintis ženklas „Eismas juostose“ (KET priedas Nr. 1, ženklas Nr. 522) bei faktas, jog nei horizontaliojo kelio žymėjimo, nei jokių kitų kelio ženklų, žyminčių eismo juostų susiliejimą ir/ar pabaigą, iš kurių būtų galima spręsti apie vairuotojų pirmumo teisę šiame kelyje, eismo įvykio dieną nebuvo. Skunde keliamas klausimas, kokia konkreti administracinėje byloje pateikta foto nuotrauka leido apylinkės teismui daryti išvadą, kad užfiksuoti Land Rover ratų pėdsakai kelkraštyje patvirtina jo važiavimą kelkraščiu ir paneigia versiją, kad R. B. važiavo pirma eismo juosta kuo dešiniau. Vietovėje, kurioje įvyko eismo įvykis, neseniai buvo paklota nauja kelio danga, todėl šios dangos kraštai eismo įvykio dieną buvo šiek tiek užnešti smėliu, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog R. B. važiavo kelkraščiu. Taigi, atstovo nuomone, apylinkės teismo teiginys, kad R. B. važiavo kelio šlaitu, neturi jokio faktinio pagrindo. Teigia, jog iš transporto priemonių susidūrimo vietoje darytų foto nuotraukų matyti, jog R. B. transporto priemonė yra arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau, vertinant šią aplinkybę, privalu atsižvelgti į tai, jog R. B. prieš pat susidūrimą stengėsi jo išvengti; nuo smūgio R. B. transporto priemonė buvo neišvengiamai pastūmėta dešinėn, tačiau vis vien išliko kelio važiuojamojoje dalyje.

3.4. Atstovo manymu, byloje esantis vaizdo įrašas bei eismo įvykio nuotraukos patvirtina, jog būtent Škoda Superb automobilio vairuotojas pirmąja juosta važiuojančio R. B. atžvilgiu elgėsi agresyviai, nesaugiai ir nepagarbiai. Škoda Superb automobilio vairuotojas, važiuodamas kaire važiuojamosios kelio dalies puse, agresyviai spaudė R. B. dešiniojo kelkraščio link, o R. B. priartėjus prie žiedinės sankryžos ir ketinant į ją įvažiuoti, ėmė akceleruoti ir „užlindo“ prieš R. B., tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį ir apgadindamas tiek savo, tiek R. B. transporto priemonę.

3.5. Nurodo, kad apelianto veiksmuose nėra ir negali būti nustatyti apylinkės teismo nurodyti KET 4, 9, 101, 125 ir 126 punktų pažeidimai. Atkreipia dėmesį į tai, jog KET 4 ir 9 punktuose yra įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Net ir tuo atveju, jei apylinkės teismas spręstų, jog R. B. vis dėlto pažeidė minėtas KET nuostatas, to nepakanka, jog butų galima R. B. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

3.6. Mano, kad apylinkės teismo teiginys, jog R. B. neneigė, kad apvažiavo automobilius iš dešinės pusės taip pat neatitinka tikrovės. Apeliantas viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neigė ir nesutiko su nutarimą surašiusios institucijos vertinimu, jog važiuodamas dešiniąja kelio dalimi, arčiau važiuojamosios dalies krašto, tokiu būdu iš dešinės pusės lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Kaip minėta, prieš įvažiuojant į kelią 5214 Bukiškis - Maišiagala eismo įvykio dieną stovėjo kelio ženklas „Eismas juostose“ (žr. byloje esančias nuotraukas), nurodantis šiame kelyje esant dvi vienos krypties eismo juostas, iš kurių dešinė yra skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms (KET priedas Nr. 1, ženklas Nr. 522). Atstovo nuomone, R. B. pasirinko protingą, sąžiningą, atsakingą veikimo būdą, ir, laikydamasis KET 119 straipsnyje nurodytos pareigos, važiavo asfaltuota kelio danga, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

3.7. Pažymi, jog apeliantas neneigė, kad prieš susiliejimą su keliu 5214 Bukiškis - Maišiagala iš dešinės pusės, kaip kelyje esančią kliūtį aplenkė stovintį ir kairiojo posūkio signalą rodantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant KET 125 straipsnyje įtvirtinto draudimo iš dešinės pusės apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones.

3.8. Nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šio straipsnio dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių. Tačiau, R. B. manymu, nagrinėjamu atveju apelianto veika neatitinka nė vieno šiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymio. Dar daugiau, ANK 420 straipsnio 1 dalis yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius -pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Mano, jog eismo įvykis kilo ne dėl R. B., o dėl transporto priemonės Škoda Superb neatsakingų ir pavojingų veiksmų, siekiant nepraleisti dešiniąja važiuojamosios dalies puse važiavusio R. B. transporto priemonės.

3.9. Pažymi, jog nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. B. įvykio vietoje, kai kelias susiaurėja ir jame nėra ženklinimo, tęsti automobilio vairavimą tiesiai buvo pavojinga, kadangi važiavimo metu priekyje atsiranda kliūtis iš dešinės - šaligatvis, o iš kairės - minėtas automobilių kolonos spūstyje važiuojantis automobilis Skoda Superb. Atstovo teigimu, R. B. važiavo dešiniąja kelio važiuojamosios dalies dalimi, laikydamasis kelio trajektorijos. Nesuprantama, kaip šaligatvį, kuris, remiantis Kelių eismo taisyklėmis, yra kelio sudedamoji, tačiau nėra kelio važiuojamoje dalyje, apylinkės teismas gali traktuoti kaip kliūtį. Mano, jog toks traktavimas, yra laikytinas klaidingu ir ydingu. Todėl priešingai nei daro išvadą apylinkės teismas - būtent R. B. vairuojama transporto priemonė yra laikytina kliūtimi iš dešinės Škoda Superb automobilio vairuotojo transporto priemonės atžvilgiu, todėl būtent R. B. turėjo pirmumo teisę įvažiuoti į eismo žiedą, o Škoda Superb automobilio vairuotojas savo ruožtu privalėjo R. B. praleisti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato T.Uginto skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprednimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad R. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

6. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 300 iki 600 Eur (2017-09-26 įstatymo Nr. XIII-640 redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

7. Kaip pagrįstai skunde pažymi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas ANK 420 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į KET.

8. R. B. nubaustas už tai, kad savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 101, 125, 126 punktų reikalavimus.

9. KET 4 punkte numatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

10. Vadovaujantis KET 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

11. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

12. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės (KET 125 punktas).

13. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

14. R. B. su jam inkriminuotais KET pažeidimais nesutinka, nurodo, kad transporto priemonę vairavo vadovaudamasis bendrosiomis KET – pasirinko protingą, sąžiningą, atsakingą veikimo būdą ir, transporto priemonei įsiliejus į kelią 5214 Bukiškis – Maišiagala, važiavo asfaltuota kelio danga, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tai būtent Škoda Superb automobilio vairuotojas J. Z. elgėsi agresyviai: nepaisant to, kad R. B. jau buvo įsiliejęs į bendrą automobilių srautą, pastarasis jį spaudė dešiniojo kelkraščio link – staiga akceleravo ir, padidinęs automobilio greitį, siekė užlįsti prieš administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį. Skundą nagrinėjantis teismas tokį R. B. aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jį paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

15. Iš byloje esančių foto nuotraukų, eismo įvykio vietos schemos, vaizdo įrašų bei kitų bylos duomenų matyti, jog nuo Bukiškio kaimo link žiedinės sankryžos, prie kurios artėjant 2019-03-28 apie 8.16 val. kilo eismo įvykis, yra po vieną eismo juostą viena kryptimi. Ties nuvažiavimu nuo kelio Vilnius-Panevėžys yra greitėjimo juosta, kuri susiaurėja link žiedinės sankryžos (b. l. 7, 36). Visiškai sutiktina su skundo argumentu, jog įvykio metu minėta kelio atkarpa buvo remontuojama, taip pat ant kelio nestebimas horizantalusis ir/ar vertikalusis kelio ženklinimas, todėl R. B., artėdamas link greitėjimo juostos susiaurėjimo, privalėjo vadovautis bendrosiomis KET taisyklėmis, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nesudaryti kliūčių kitoms pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms ir iš susiaurėjančią greitėjimo juostos persirikiuoti į pagrindinį kelią tik būdamas įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, matydamas, jog pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai jį pastebi, sulėtina greitį ir/ar sustabdo savo automobilius tam, kad pastarasis, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, saugiai įsilietų į automobilių srautą (KET 4, 9, 101 p.), tačiau to nepadarė.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad, susiaurėjus greitėjimo juostai, R. B. vairuojamas automobilis ir toliau judėjo nekeisdamas krypties, užvažiuodamas ant kelkraščio (KET 125 p.) (b. l. 25, 26, 27, 32, 33), ir tokiu būdu sudarydamas kliūtį iš dešinės į žiedinę sankryžą įvažiuojantiems automobiliams. Nors R. B. aiškino, kad jis automobiliu važiavo nepažeisdamas KET, t. y. kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, tačiau akivaizdu, jog minėtoje kelio atkarpoje link žiedinės sankryžos esant vienai eismo juostai, susiaurėjus greitėjimo juostai, toks tolesnis administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. judėjimas kėlė pavojų iš dešinės pusės jo apvažiuojamiems automobiliams, pastaruosius spaudžiant į kairįjį eismo juostos kraštą ar net į priešpriešinę eismo juostą. Tam neprieštarauja liudytojo J. Z. aiškinimas, kad važiuojant Senuoju Ukmergės keliu link žiedo, Land Rover automobilio vairuotojas į automobilių srautą bandė įsilieti agresyviai, važiuodamas kelkraščiu ir toliau spausdamas jo transporto priemonę, dėl ko automobiliai susidūrė. Jei jis būtų traukęsis nuo spaudimą darančio automobilio, būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (b. l. 75-76). Byloje esančių foto nuotraukų (b. l. 25, 26, 27, 32, 33) analizė leidžia daryti išvadą, jog jei R. B. būtų tęsęs judėjimą tokia kryptimi, jis būtų užvažiavęs ant pėstiesiems skirto šaligatvio, kas taip pat paneigia pastarojo aiškinimą, kad jis link žiedinės sankryžos judėjo laikydamasis KET. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys paneigia R. B. aiškinimą, jog eismo įvykis kilo dėl J. Z. agresyvaus vairavimo, nes jis pastarajam jau įsiliejus į automobilių srautą, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį spaudė link dešiniojo kelkraščio. Priešingai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog R. B., susiaurėjus greitėjimo juostai, toliau tęsė vairavimą užvažiavęs ant kelkraščio, neįvertino prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą dešinėje pusėje atsirandančios kliūties – šaligatvio bei iš kairės pusės savo eismo juosta važiuojančio automobilio Škoda Superb, tokiu būdu pavojingai vairavo ir nesilaikydamas tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę (KET 126 p.), su ja susidūrė. Todėl R. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

17. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog, įvertinus tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas sąmoningais asmens veiksmais – KET pažeidimais, konstatuoja, jog R. B. paskirta nuobauda – artima minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai baudai su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui – 3 mėnesiams, yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

19. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas adv. T.Ugintas prašo R. B. naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui (b. l. 113, 114). Pažymėtina, jog Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103-106 straipsniai. Vis tik, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą pripažinus nepagrįstu bei pasitvirtinus, kad R. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai, spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pastarojo naudai, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-14 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato Tado Uginto skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė