Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-13 · Byla Nr. Iv-1890-171/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-12-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-13
Bylos Nr.
Iv-1890-171/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01053-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. S., J. S.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1890-171/2010Proceso Nr. 3-61-3-01053-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Innai Zdanovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.) ir J. S. skundą atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–14), o J. S. su patikslintu prašymu (b. l. 86–91), kuriuose prašė priteisti iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė) ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemoką: 75, 68 Lt A. S. neišmokėtą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 ir 378, 65 Lt J. S. už laikotarpį 2007-01-01–2009-03-31.

Paaiškino, kad yra VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės pareigūnai. Jiems dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies bei kitų IV skyriaus („darbo užmokestis“) nuostatų taikymo už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis – išmokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjų nuomone, neišmokėjus už atliktą darbą, buvo pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata. Paaiškino, kad 2009-12-11 Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame teigiama, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir teisės pareikšti ieškinį. Nurodė, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Pareiškėjų manymu, su prašymu priteisti darbo užmokestį jie kreipėsi į teismą nepasibaigus 3 metų senaties terminui (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis), kadangi 3 metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Teigė, kad atsakovu turėtų būti laikoma ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Valstybei, kaip pareiškėjų darbdaviui, pirmiausia teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį būtų teisingai atlyginama už pareiškėjų, kaip pareigūnų, darbą tais atvejais, kai išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą. VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė kaip institucija laikytina tik Lietuvos Respublikos valstybės priimtų sprendimų vykdytoju. Pareiškėjų nuomone, Lietuvos Respublika turėjo ir turi pareigą iš biudžeto skirti lėšas, būtinas teisingo apmokėjimo už pareiškėjų atliktą darbą užtikrinimui.

Teismo posėdžiuose pareiškėjų atstovė palaikė prašyme ir patikslintame prašyme išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad pateikiant duomenis apie J. S. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, nebuvo įskaičiuota 49,06 Lt suma, nurodyta J. S. asmeninės uždarbio kortelės už 2008 m. 174 eilutėje. Prašė ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2009-12-11, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, o tuo atveju, jei teismas manytų, kad senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti (b. l. 109, 132).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, ir tretysis suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM atsiliepimuose į pareiškėjų skundą prašė atmesti skundą, kaip nepagrįstą (b. l. 26–28, 101). Paaiškino, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamas šio akto nekonstitucingumu. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsiradusiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams nėra įvykdyti – nesukėlę teisinių pasekmių.

Nurodė, kad bylose dėl žalos, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo įgaliojo valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjams reikalavimus grindžiant CK 6.271 straipsniu, Lietuvos valstybę turi atstovauti VSAT prie LR VRM.

Paaiškino, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi 2010-04-01, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso normomis, piniginiai reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo 2007-04-01. Priteistinos sumos turi būti mažinamos – A. S. už 2007 m. sausio–kovo mėn. 8, 05 Lt. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę – sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį, prašė sprendimo vykdymą atidėti 1 metams.

Atsiliepimas

Atsakovė VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė atsiliepimuose prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą (b. l. 32–34, 103–104), savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir VSAT prie LR VRM.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Pareiškėjams neišmokėtų priemokų ir priedų sumas patvirtina VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 15, 16–18, 19, 20–23, 94–95).

Byloje nustatyta, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo A. S. 2007 m. buvo atskaityta: 8, 05 Lt už kovo mėn., o 2008 m. buvo atskaityta 67, 63 Lt už gruodžio mėn. (b. l. 16, 18).

Taigi, A. S. nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 buvo neišmokėta 75, 68 Lt darbo užmokesčio (8, 05 Lt+67, 63 Lt = 75, 68 Lt)

Teismas nustatė, kad J. S. 2007 m. buvo atskaityta 126, 42 Lt (55, 05 Lt balandžio mėn., 10, 04 Lt rugpjūčio mėn., 61, 33 Lt rugsėjo mėn.) (b. l. 20), o 2008 m. atskaityta 170, 84 Lt (115, 29 Lt kovo mėn., 34, 96 Lt lapkričio mėn. ir 20,59 Lt gruodžio mėn.) (b. l. 22).

Teismas pažymi, kad atsakovė VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė pažymoje (b. l. 19) bei atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM atsiliepime į skundą (b. l. 27) neįskaičiuoja J. S. neišmokėtos 49, 06 Lt sumos už 2008 m. spalio mėn. (priemoka už darbą naktį du mėnesius atgal, eilutė 174), todėl galutinėje sumoje nurodo skaičių – 170, 84 Lt, o pareiškėjas J. S. už 2008 m. prašo priteisti 219, 90 Lt (b. l. 86).

Kaip jau minėta, pagal J. S. asmeninę uždarbio kortelę už 2008 m. (b. l. 22–23) matyti, kad 2008 m. spalio mėn. pareiškėjui neišmokėta 49, 06 Lt. už darbą naktį 2 mėn. atgal. Iš VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės paaiškinimų (b. l. 116, 123) matyti, kad ši suma neįskaityta į bendrą neišmokėto darbo užmokesčio sumą dėl to, jog tai yra perskaičiuota priemoka už darbą nakties metu, o ne darbo užmokesčio dalis, išskaičiuota pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Teismas neturi pagrindo abejoti prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės vado ir Štabo finansų skyriaus viršininkės pasirašytais oficialiais dokumentais be to, nei pareiškėjas, nei jo atstovė nenurodo argumento ir nepateikia įrodymo, kodėl, jų manymu, 49, 06 Lt suma už darbą naktį 2 mėn. atgal turi būti įskaičiuota į neišmokėto darbo užmokesčio sumą dėl taikyto 70 procentų ribojimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad J. S. 2008 m. buvo neišmokėta 170, 84 Lt darbo užmokesčio.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal patikslintą pažymą apie J. S. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (b. l. 94–95) matyti, kad jam 2007-01-01–2008-12-31 taip pat neišmokėta 32, 33 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, laikinąjį nedarbingumą ir pan., taigi iš viso J. S. nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 neišmokėta 329, 59 Lt darbo užmokesčio (126, 42 Lt +170, 84 Lt+32, 33 Lt = 329, 59 Lt).

Tokios nepriemokos pareiškėjams atsirado dėl to, kad jų atžvilgiu buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas priedų dydžio ribojimas iki 70 procentų nuo pareiginės algos. Nepriemoka pareiškėjams yra atsiradusi 2007-2008 metais, kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo. Taigi, nepriemoka susidarė pareiškėjų darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Byloje yra ginčas, ar pareiškėjai turi teisę į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiškėjo kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m. yra suformuluota nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Toliau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Ta pati teismo pozicija išdėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimų įvykdymu reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Dėl šios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais. Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, argumentai, kad neišmokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką yra pagrįstas.

Pagal Darbo kodekso 16, 93 straipsnius bei įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis konstatuotina, kad už darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Taigi bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Pareiškėjai tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijęs su VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktine, todėl neišmokėtas darbo užmokestis priteistinas iš VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo A. S. reikalavimui priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 metų kovo mėn. (8, 05 Lt sumai).

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas bendrasis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Pareiškėjų atstovė nepagrįstai aiškina, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo dienos, nes apie taikytą priedų ir priemokų ribojimą pareiškėjai sužinodavo kiekvieną mėnesį, gavę darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius.

Apie kovo mėnesį taikytą ribojimą pareiškėjas A. S. galėjo sužinoti tik kitą mėnesį, t. y. balandį, kai gavo atsiskaitymo lapelį už kovo mėnesį. Iš VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės vado įsakymu patvirtintų darbo tvarkos taisyklių (b. l. 119?120) matyti, kad atlyginimas rinktinės pareigūnams mokamas mėnesio 3?10 dienomis. Pagal VSAT prie LR VRM vado įsakymu partvirtintą darbo užmokesčio mokėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos aprašą, atlyginimas taip pat mokamas kiekvieną mėnesį nuo 3 iki 10 dienos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjas A. S. reikalavimui priteisti 2007 m. kovo mėn. neišmokėtą 8,05 Lt sumą yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi skundą teismui padavė 2010-04-15, o apie neišmokėtą darbo užmokesčio dalį galėjo sužinoti 2007 m. balandžio mėn. 10 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009).

Administracinėse bylose, kuriose darbo užmokesčio nemokėjimas buvo susijęs su antikonstitucinio teisės akto taikymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį terminą atnaujino (A-1285/2009, A-969/2009, A-159/2010). Kadangi esant anksčiau minėtoms aplinkybėms terminas buvo atnaujintas ir taip buvo daroma aukštos kvalifikacijos teisėjų bylose, tai nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo, analogiškos nuostatos taikytinos ir šioje byloje, sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, A. S. dėl reikalavimo priteisti 2007 m. kovo mėn. neišmokėtą 8, 05 Lt darbo užmokesčio dalį, atnaujintinas.

Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Skundas teismui paduotas 2010-04-15 (b. l. 1–14), pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų, t. y. už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31.

Kaip jau buvo minėta, už darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjų ir atsakovės Lietuvos valstybės, iš kurios jie solidariai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiškėjų darbo organizavimą, todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinamas atsakovo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumą administracinėse bylose Nr. I-964-602/2010, Nr. I-892-426/2010, Nr. I-1882-426/2010, nes nagrinėjamu atveju teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl byloje taikomų teisės aktų konstitucingumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis).

Atsakovai ir tretysis suinteresuotas asmuo prašė atidėti sprendimo vykdymą metams. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismas, remdamasis visuotinai žinoma aplinkybe apie sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui. Pareiškėjų atstovės pateiktas Finansų ministerijos 2009-10-10 raštas (b. l. 71) neįrodo, kad VSAT prie LR VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinei skirta pakankamai lėšų išmokėti visiems pareiškėjams dėl taikyto ribojimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str.,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės A. S. naudai 75, 68 Lt (septyniasdešimt penkis litus šešiasdešimt aštuonis centus) ir J. S. naudai 329, 59 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus dvidešimt šešis centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Pareiškėjų skundą dalyje, kurioje keliami reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei, atmesti.

Sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė