- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-467-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15129-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. L., R. R.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams R. R. ir A. L. dėl piniginių lėšų priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas:
priteisti iš atsakovo R. R. 6 000 Lt (3 000 Lt avanso ir 3 000 Lt baudos);pripažinti negaliojančia 2012 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr.1-407;taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti, uždrausti perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti/disponuoti atsakovei A. L. nuosavybės teise valdomą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini).
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas tuo, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas perleido žemės sklypą į kurį galėjo būti nukreiptas ieškovui priteistos sumos išieškojimas. Kito neareštuoto (neapsunkinto) turto atsakovas R. R. neturi. Atsakovei A. L. pardavus šį turtą tretiesiems asmenims būtų neabejotinai apsunkintas palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, prašymu, areštuoti atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančią 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaišiadorių r. sav. (duomenys neskelbtini), įgytą 2012-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-407, uždraudžiant ja disponuoti.
Nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo daikto, kurį prašoma areštuoti, pirkimo- pardavimo sandorio. Ieškovas nurodė, kad šia pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas R. R. stengėsi paslėpti savo turtą, kad ieškovas neturėtų realios galimybės į jį nukreipti išieškojimo ir realiai išsiieškoti sumokėto avanso bei baudos. Ginčo turtas gali būti perleistas kitiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti. Motyvuose nurodo:
teismo nutartis yra nepagrįsta, nes jai nėra reiškiami turtiniai reikalavimai, be to ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti jokių turtinių ir neturtinių reikalavimų jos atžvilgiu;sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, ji buvo sąžininga, todėl nėra pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia;teismas neatsižvelgė ir neįvertino atsakovo R. R., kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, turimo turto, nuo kurio priklauso ar yra galimybė užtikrinti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą, areštuojant atsakovo R. R. turtą. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas, turimą kilnojamąjį turtą. Apeliantės duomenimis atsakovas pats pajėgus atsiskaityti su ieškovu ieškinio patenkinimo atveju, jis yra gavęs iš apeliantės tris kartus didesnę pinigų sumą nei ieškinio vertė.ieškovo atžvilgiu taikytinas apeliantės nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimas 4 000 Lt sumoje.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo, kad:
didžioji dalis atskirojo skundo argumentų yra susiję su ieškinio reikalavimų pagrįstumo ginčijimu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimu, kai teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, kuris bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1141/2012);kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, akivaizdžiai patvirtina pati apeliantė savo atskirtajame skunde nurodydama, kad turi tikslą parduoti įsigytą iš atsakovo R. R. žemės sklypą;apeliantei yra reiškiamas reikalavimas (antrasis), todėl teismas turėjo pagrindą jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones;prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, t. y. neįrodomas jų realumas bei, kad jie gali atsirasti būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (tiesioginė pasekmė). Be to, ieškovui, apeliantės nurodomų galimų nuostolių suma (4 000 Lt), nėra didelė ir nesudarytų problemų ją sumokėti, jeigu ji būtų priteista, kas tik įrodo, kad apelianto nuostolių atlyginimo instituto taikymas nėra reikalingas ir teisiškai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kilusio ginčo esmė – ar pagrįstai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantės turtui.
Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiškai nereikšmingi, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstą. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1141/2012).
Nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), t. y. naudojasi savo kaip kreditoriaus teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Ieškinį patenkinus, būtų taikoma restitucija, iš apeliantės turtas būtų grąžintas atsakovui (skolininkui) R. R., o ieškovui (patenkinus ieškinį dėl 6 000 Lt priteisimo) atsirastų galimybė nukreipti išieškojimą į šį atsakovo turtą. Taigi, apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakove patraukta apeliantė, kuri, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakinga pagal jai pareikštą reikalavimą - dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantės sąžiningumas/nesąžiningumas neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, kurios bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės.
Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai susiję su atsakovo R. R. turimo turto vertinimu/nevertinimu, nes pritaikytos laikinosios priemonės yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą dėl ieškinio antrojo reikalavimo, kuris reiškiamas abiems atsakovams, o ne dėl pirmojo reikalavimo, kuris reiškiamas tik atsakovui R. R., t. y. užtikrinti, kad patenkinus reikalavimą turtas galėtų būti grąžintas atsakovui R. R.. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas R. R. turi kokio nors neareštuoto ar kitaip neapsunkinto turto (priešingai yra duomenys apie jo nekilnojamojo turto areštus), o nei apeliantė, nei pats atsakovas R. R. taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovo R. R. turtinė padėtis yra tokia, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas be trukdžių. Nustačius, kad atsakovas R. R., kuriam pareikštas pagrindinis reikalavimas (dėl 6 000 Lt priteisimo), turi neapsunkinto turto, ar kuris nors iš atsakovų turi galimybę sumokėti 6 000 Lt į teismo sąskaitą, gali būti kreipiamasi į teismą dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita ar jos panaikinimo (CPK 148 str.).
Apelianto prašymas ieškovo atžvilgiu taikyti nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą yra nesvarstytinas, nes jis turi būti reiškiamas ne apeliacinės instancijos teismui, bet pirmosios instancijos teismui, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo kompetencija yra patikrinti ar pirmosios instancijos teismo nutartis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, bet ne spręsti klausimus, kurie priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Šis prašymas neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkinto ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl naikinti 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, atskirtajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl atskirojo skundo nagrinėjimo paskirstymo (priteisimo) klausimas šioje proceso stadijoje (atskirojo skundo nagrinėjimo) nesvarstytinas, nes civilinė byla nėra baigiama nagrinėti. Bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas (susumuojamos ir paskirstomos išlaidos), kai teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 93 str., 259 str. 1 d., 270 str. 5 d. 3 p.) arba kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 str., 293 str., 296 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.