Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pakruojo rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, mokesčių mokėtojo kortelės, mokesčių apskaičiavimo, priminimų, nustatyta, kad atsakovė V. P. laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0,2 ha individualių namų valdų sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2,0 ha, 0,25 ha, 0,4 ha bei 0,25 ha žemės ūkio paskirties sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau valstybinės žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, dėl ko liko skolinga 597,75 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio. Duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Minėtas mokestis už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Minėto nutarimo 3 punkte numatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą.

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-144 ,,Dėl 2010 metų žemės mokesčio bei žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų nustatymo“, nustatytas valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas 2010 metams – gyvenamųjų teritorijų žemei – 1,5 procento, žemės ūkio paskirties žemei – 1,5 procento nuo vidutinės žemės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Kaip matyti iš bylos duomenų, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimais pakeitus valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, skola kasmet buvo perskaičiuojama pagal Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimais nustatytus tarifus.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Iš byloje esančių priminimų matyti, kad ieškovė siuntė atsakovei priminimus, ragino sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė savo prievolių tinkamai nevykdė ir įsiskolinimo nesumokėjo. Todėl remiantis išdėstytu, yra pagrindas ieškovės reikalavimą nuomos mokesčio priteisimo tenkinti visiškai ir iš atsakovės priteistina ieškovės naudai 597,75 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievoles, privalo sumokėti įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), kurios skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio neįvykdė, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovės mokėtinus delspinigius. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina ir 32,28 Eur delspinigių.

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės V. P. ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (630,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės V. P. į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 597,75 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 75 centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 32,28 Eur (trisdešimt du eurus 28 centus) delspinigių ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (630,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288733050, buveinės adresas – Pakruojo m., Kęstučio g. 4, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.