Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-02 · Byla Nr. ATP-408-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
ATP-408-533/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-408-533/2012Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-05414-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo L. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jam paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu L. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nes jis, 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 9.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadinęs abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyti pažeidimo padarymo nutraukti. Nustačius, kad pirmos instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teigia, kad pirmos instancijos teismo nutarimas dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi byloje esantys motyvai buvo įvertinti formaliai, neįsigilinus į pažeidimo padarymo metu buvusią situaciją, dėl ko buvo padarytos klaidingos išvados.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, rėmėsi tik subjektyviais liudytojos J. L. parodymais. Pažymi, kad liudytoja Kelių policijos pareigūnams parodymus davė praėjus daugiau kaip 20 d. po eismo įvykio. Juos užrašė ne ji pati, o pareigūnas, vartojęs terminus, kurie akivaizdžiau ir grubiau charakterizuotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Teigia, kad dėl automobilyje įjungto radijo imtuvo, veikiančio variklio ir išmetimo vamzdžio, kuris yra be katalizatoriaus, negirdėjo automobilių susidūrimo garso, juolab, kad kontaktavo plastmasinės, o ne metalinės automobilių dalys.

Nesutinka su teismo konstatuotu faktu, jog liudytoja vairuotojui parodė užsirašiusi jo automobilio valstybinius numerius, kadangi posėdžio metu ji nurodė įsiminusi L. B. valstybinius numerius, juos užsirašė ir raštelį paliko ant automobilio „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantui jau nuvažiavus. Teigia, kad jei būtų matęs liudytoją, rodančią jai kokius nors ženklus, būtų sustojęs išsiaiškinti.

Apeliantas neigia, kad jo automobilio priekinis kairės pusės bamperis pažeistas ir buvo mėginta jį nutrinti. Tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo nurodytų apelianto automobilio apgadinimų ir apelianto paaiškinimo dėl šių pažeidimų ir bandymų juos užmaskuoti yra esminiai prieštaravimai, kurių teismas bylos nagrinėjimo metu nepašalino.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, L. B. prašo atsižvelgti į tai, kad transporto priemones jis vairuoja 28 metus, administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, vienas išlaiko šeimą, lanko ir rūpinasi 81 metų sulaukusia motina, gyvenančia Antavilių pensionate.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Viktoras Benkus atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad L. B. kaltė padarius pažeidimą yra visiškai įrodyta, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliami tikslai nebūtų pasiekti pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš L. B. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. neigia.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. inter alia įtvirtinta kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

L. B. paties eismo įvykio fakto neginčija, tačiau mano, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., o iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nepajuto jokio kontakto tarp automobilių. Teigia, kad jokio smūgio garso negirdėjo, nes automobilyje grojo radijas, veikė variklis, be to, išmetimo vamzdis yra be katalizatoriaus. Remiantis teismų praktika, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009).

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, rėmėsi 2011 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-1237218-11, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio Alvydo Vaitkevičiaus 2011 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, fotonuotraukų duomenimis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, liudytojos J. L. rašteliu bei jos ir nukentėjusiosios I. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų apie 2011 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykyje dalyvavusių automobilių „Renault Laguna“ ir „Renault Safrane“ apgadinimų pobūdį ir mastą (abiejų automobilių buvo nestipriai apgadinti priekiniai bamperiai (b. l. 14-16) nepakanka daryti neabejotinai išvadai, kad minėtų transporto priemonių kontaktas buvo pakankamai stiprus, dėl ko L. B. privalėjo jį pajusti arba išgirsti. Nors eismo įvykį mačiusi J. L. teigia, jog garsas buvo pakankamai stiprus ir atkreipė jos dėmesį, tačiau, kaip nurodė apeliantas, automobilyje grojo radijas, o išmėtimo vamzdis buvo be katalizatoriaus, taigi dėl aplinkos triukšmo tikėtina, kad automobilių kontakto jis negirdėjo, juolab, kad kontaktavo automobilių plastmasinės dalys, tai patvirtina ir fotonuotraukose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kurie yra labai nežymūs.

J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. B., mėgindamas išsukti automobilį, du kartus atsitrenkė į automobilį „Renault Sefrane“ ir nuvažiavo. Apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykio dieną automobiliai buvo sustatyti kelkraštyje. Mėgindamas išvažiuoti sukdamas į dešinę pusę, matė, kad gali kliudyti priešais stovintį automobilį, todėl įjungęs atbulinio eismo pavarą ištiesino automobilį. Neneigia, kad išvažiuodamas galėjo kliudyti automobilį „Renault Safrane“, tačiau tuo metu kontakto negirdėjo ir nejautė. Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai automobilis stovi tarp dviejų transporto priemonių, siekiant išvažiuoti esant nedideliam atstumui tarp transporto priemonių, reikia keletą kartų manevruoti, kad automobiliai nesusiliestų. Nagrinėjamu atveju apeliantui manevruojant, t. y., kaip nurodė liudytoja J. L., atsitrenkus į automobilį „Renault Sefrane“, L. B., nepajutęs ir neišgirdęs automobilių susilietimų, pavažiavo atgal ir vėl į priekį, o pamatęs, kad yra pakankamai vietos tam, kad nekliudydamas priekyje stovinčio automobilio galėtų išvažiuoti, nuvažiavo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, jog tikėtina, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas negirdėjo automobilių kontakto. Vertinant susidariusią situaciją darytina išvada, kad apeliantas neturėjo ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas naikintinas dalyje dėl L. B. nubaudimo už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, kitoje dalyje paliekant nutarimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

L. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą pakeisti: administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. L. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras DovidaitisNuorašas tikras: