Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui G. K., ieškovo atstovui V. R., atsakovei V. K., atsakovės atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, ir pagal atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui G. K., trečiajam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo bei dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. CK 3.63 straipsnis suteikia teismui, abiejų sutuoktinių prašymu, nutraukiant santuoką, sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik privaloma konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatęs, kad šalys bendro ūkio nebeveda daugiau nei vieneri metai, neprašo termino susitaikymui, konstatavo, kad santuoka yra iširusi. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kolegijos vertinimu, byloje nėra ginčijamos bei, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Esant išdėstytiems argumentams teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, orientacinis kriterijus yra įtvirtintas CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatoje, t.y. kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, nukrypo nuo išdėstytų išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų, rėmėsi vien ieškovo pateiktu apytiksliu išlaidų vaikams išlaikyti apskaičiavimu. Pagal bylos duomenis, gyvendamos santuokoje šalys įgijo didelę masę nekilnojamojo turto, ieškovo darbo užmokestis 2007 m. gegužės – 2008 m. sausio mėnesiais buvo 4150 Lt per mėnesį (b. l. 93, 2 t.), todėl darytina išvada, kad ieškovas vien tik iš gaunamo darbo užmokesčio išgali tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vaikams išlaikyti po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, iš esmės priteisė mažiau nei minėtu orientaciniu kriterijumi rekomenduojamą vieno mėnesio išlaikymo dydį, nors, minėta, šalių turtinė padėtis leidžia ne tik minimaliai patenkinti vaikų poreikius. Dėl šių argumentų, siekiant išlaikyti prioritetinio vaikų interesų gynimo principo taikymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam.

Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, kolegijos vertinimu, būtina pasisakyti dėl ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , teisinio rėžimo, nors argumentai dėl šio turto teisinio rėžimo apeliaciniame skunde nėra keliami.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje byloje ginčas kilo tiek dėl santuokoje įgyto turto masės, tiek ir dėl šio turto padalijimo. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Byloje ginčas tarp šalių dėl turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , nekyla. Šalys neginčija nei šio turto padalijimo būdo, nei šio turto vertės. Nagrinėjamojoje byloje esminis šalių ginčas, dalijant santuokoje įgytą turtą, kilo dėl žemės sklypo ir jame esančio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) , padalijimo būdo, nes abi šalys siekia nurodyto turto natūra. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 918/1224 ginčo žemės sklypo dalis ir 83/100 gyvenamojo namo atsakovė yra įgijusi dovanojimo sutarties pagrindu. Šalių santuokoje įgyto žemės sklypo dalis – 306/1224, namo 17/100. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių padalijimo klausimą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti CK 3.90 straipsnį ir pripažinti, kad šalys santuokos metu ginčo turtą – žemės sklypą ir jame buvusį statinį iš esmės pagerino. Pilnai sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija pagrindo neturi. Iš esmės šalys pripažino, ši aplinkybė patvirtinta ir byloje surinktais įrodymais, kad ginčo pastatas sutuoktinių bendromis lėšomis yra iš esmės pagerintas (rekonstruotas). Bylos duomenys patvirtina, kad dovanota, tiek santuokoje įgyta namo dalis nėra išlikusi, vietoje gyvenamojo namo yra pastatytas naujas, kitos paskirties statinys, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sudarydamas dalintino turto balansą turėjo įvertinti atsakovei dovanoto turto vertę, pagrindo nėra. Nustačius šias aplinkybes ginčo pastatas pagrįstai, sutinkamai su CK 3.90 straipsnio nuostatomis pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tačiau, kolegijos vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti iš esmės pagerintu ir pakeisti ginčo žemės sklypo teisinį rėžimą. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo žemės sklype įrengtos komunikacijos, įrenginiai skirti tarnauti statinio poreikiams, nesudaro pagrindo ginčo žemės sklypui taikyti CK 3.90 straipsnio nuostatas. Nustačius šias faktines aplinkybes spręstina, kad santuokoje įgyto ir dalintino ginčo žemės sklypo dalis – 306/1224. Pagal pateiktus byloje duomenis viso žemės sklypo vertė 130 000 Lt, todėl dalintino ginčo žemės sklypo dalies vertė 32 500 Lt. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamu teismo sprendimu šiame sklype esančiame pastate patalpos, kuriose įrengta kirpykla, paskirtos ieškovui, sprendžia, kad yra pagrindas šią, santuokoje įgytą žemės sklypo dalį, natūra paskirti ieškovui, o atsakovei ieškovas įpareigotinas sumokėti už šią turto dalį kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo turtas - statinys gali būti padalytas natūra abiem ginčo šalims. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija neturi pagrindo nesutikti. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas yra komercinės paskirties ir didelės vertės objektas. Pagal ginčo turto, kurį sudaro jame įrengtos komercinės paskirties patalpos, savybes šis turtas yra dalus ir gali būti nustatytos šalių dalys nurodytame turte. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo pastate yra įrengtos šios komercinės paskirties patalpos: kavinė, viešbutis ir kirpykla. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovui priteista pusė patalpų, esančių viešbutyje bei visos kirpyklos patalpos, atsakovei nuspręsta priteisti kitą pusę viešbučio patalpų bei patalpas, kurioje yra įrengta kavinė. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas dalindamas santuokoje įgytą turtą privalėjo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra teisiškai pagrįsti. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip jau minėta, yra priteistas ieškovui. Darytina išvada, kad paskyrus turtą, kuris buvo naudojamas kaip gyvenamoji patalpa, vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą. Tokiu būdu atsakovė, pagal bylos duomenis, apsigyvenusi su nepilnamečiais vaikais viešbučio patalpose, esančiose ginčo pastate, siekia šias patalpas pritaikyti ir naudoti kaip gyvenamąsias patalpas. Esant šiems duomenims pripažintina, kad paskyrus viešbučio patalpas, kurias sudaro 6 izoliuoti kambariai, lygiomis dalimis abiem šalims, yra pažeidžiamas sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principas, toks padalijimo būdas nėra lygiavertis, nes nustačius tokį padalijimo būdą nukenčia tiek atsakovės, tiek šalių nepilnamečių vaikų interesai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – jog ginčo viešbučio patalpos atsakovės su nepilnamečiais vaikais naudojamos kaip gyvenamoji patalpa, yra teisinis pagrindas šį turtą paskirti vien tik atsakovei.

Paskirstant kitas ginčo pastate esančias komercinės paskirties patalpas, atsižvelgiant į šiose patalpose įrengtus komercinės paskirties objektus, šalių lūkesčius gauti iš šių objektų pajamas, kolegijos vertinimu, pripažintina, kad teismas pakankamai ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisingumo principo (CK 1.5 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turo padalijimo bei pripažįsta atsakovei nuosavybės teisę į visas viešbučio patalpas (mansardą), esančias pastate (u/n (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) . Paskyrus atsakovei minėtas ginčo patalpas, pripažintinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas dėl šiose patalpose esančio kilnojamojo turto – baldų ir įrangos pritesimo atsakovei. Tuo tarpu pripažinus, kad ieškovui pagrįstai priteistos patalpos, kuriose yra įrengta kirpykla, keistina teismo sprendimo dalis dėl šiose patalpose esančių kilnojamųjų daiktų priteisimo. Ieškovas ginčo patalpose įrengtą kirpyklą siekia naudoti pagal paskirtį, todėl tikslinga ir logiška šiose patalpose esančią įrangą priteisti ieškovui. Nustatydama ginčo patalpose esančio kilnojamojo turto vertę, kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kavinėje esančio kilnojamojo turto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad kirpyklos ir viešbučio įrangos vertė nustatyta įvertinus įmonės pateiktus ilgalaikio materialiojo turto inventorizavimo duomenis, spręstina, kad paskirstant ginčo turtą atskirais komerciniais objektais, jame esančio nekilnojamojo turto vertė nustatytina ne kaip vientisos įmonės vertė, o pagal įmonės apskaitos dokumentus (b.l. 107-109, 1 t.). Pripažintinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas dėl patalpos, esančios ginčo pastato rūsyje paskyrimo vien tik ieškovui, kadangi nustačius, kad šioje patalpoje yra įrengti įrenginiai skirti aptarnauti visus pastate įrengtus komercinės paskirties objektus, spręstina, kad toks turto padalijimas apsunkins atsakovei priskirto turto naudojimą pagal paskirtį.

Atsižvelgiant į šalių duotus paaiškinimus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kuriais šalys pripažino, kad vaikų baldais, esančiais gyvenamajame name, kuris paskirtas ieškovui, naudojasi šalių nepilnamečiai vaikai, gyvendami su tėvu, sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto šių baldų įtraukimo į dalintino turto masę, pagrindo nėra.

Tokiu būdu pripažinus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl komercinės paskirties objektų padalijimo natūra pagrįstais, vadovaujantis atsakovės pateiktomis vertinimo ataskaitomis, kuriomis teismas vadovaujasi atsižvelgdamas į tai, kad šiose ataskaitose parinkta turto vertinimo metodika lyginamuoju metodu, nurodant kiekvienos patalpos rinkos vertę, ieškovui atitenka: žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 340 000 Lt vertės, daiktai, esantys šiame name 8 400 Lt vertės, kirpyklos patalpos 155 624 Lt vertės, ½ dalis rūsio patalpos 16 100 Lt vertės, 306/1224 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 32 500 Lt vertės, kirpyklos įranga 2 435 Lt vertės, viso turto 522 559 Lt sumai; atsakovei atitenka kavinės patalpos 327 936 Lt vertės, kavinės įranga 24 622 Lt vertės, viešbučio patalpos 232 000 Lt vertės, baldai ir įranga viešbutyje 25 745 Lt vertės, ½ dalis rūsio patalpos 16 100 Lt vertės, viso turto 626 403 Lt sumai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, paskyrus ieškovui gyvenamąjį namą atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai prarado gyvenamąją vietą, siekiant pritaikyti paskirtas viešbučio patalpas atsakovei ir šalių nepilnamečiams būtina pertvarkyti paskirtas patalpas, kolegijos vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nepriteisti ieškovui iš atsakovės kompensacijos, už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą dalinai, priteistinos iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje: 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria santuoka, sudaryta tarp G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1992-08-15 Marijampolės m. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , patikslinti, nurodant, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. K., gim. 1999-02-18, ir Ž. K., gim. 2000-10-02, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pakeisti, padidinant priteistą išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam vaikui.

Sprendimo dalį, kuria 918/1224 dalių žemės sklypo (u/n (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe panaikinti ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmesti.

Sprendimo dalį, kuria padalinta šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

G. K. a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui atitenka:

0,0789 ha žemės sklypas (u/n (duomenys neskelbtini) ), gyvenamasis namas (u/n (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniai (u/n (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) , kurių vertė 340000,00 Lt;

kilnojamieji daiktai, esantys šiame name: virtuvės baldų komplektas 2500 Lt vertės, svetainės baldų komplektas 1600 Lt vertės, vaikų kambario komplektas 1200 Lt vertės, miegamojo baldų komplektas 1100 Lt vertės, televizorius 1000 Lt vertės, šaldytuvas 1000 Lt vertės; bendra vertė - 8400,00 Lt,

kirpyklos patalpos pastato inventorinėje byloje pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-13, 1-14-36, plotas 55,58x2800, esančios pastate (u/n (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) , 155 624 Lt vertės;

neįrengtos patalpos 28,68 kv m ploto, byloje pažymėtos indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, esančios pastate (u/n (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) , 35 000,00 Lt vertės;

½ rūsio patalpos 11,5 kv m ploto, esančios pastate (u/n (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) , 16 100 Lt vertės (teisinė registracija neatlikta):

306/1224 dalis žemės sklypo (u/n (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini) 32 500 Lt vertės;

G. K. viso turto 522 559 Lt;

V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui atitenka:

kavinės patalpos 117,12 kv.m. ploto, byloje pažymėtos indeksais nuo 1-4 iki 1-12, esančios pastate (u/n (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) , 327 936 Lt vertės;

baldai, esantys bare: stalai 12 vnt, kėdės 54 vnt, baras su kėdėm 5 vnt, spinta, stalas, lentynos ir kt), įranga, esanti bare (projektorius, kavos aparatas, šaldytuvai 5 vnt, dujinė viryklė, pjaustymo-ruošimo stalai, mikrobangų krosnelės ir kt.) ir kitas įmonės ilgalaikis ir mažavertis turtas, bendra vertė 24 633 Lt vertės;

viešbutis, esantis patalpose (mansardos) pastato (u/n (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) , 232 000 Lt vertės (teisinė registracija neatlikta);

baldai ir įranga, esantys viešbutyje, 25 745 Lt vertės;

½ rūsio patalpos 11,5 kv m ploto, esančios pastate (u/n (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) , 16 100 Lt vertės (teisinė registracija neatlikta),

V. K. viso turto 626 403 Lt.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo G. K. atsakovei V. K. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.