Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-828-923/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
1-828-923/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01008-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-828-923/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01008-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2; 1.1.7.2.2; 1.2.20.5; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuo 2005-09-05 iki 2012-09-08, vertėsi pinigų skolinimo (kreditų teikimo) veikla, t. y. laikotarpiu nuo 2009-11-11 iki 2011-03-31, pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalį bei Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymu Nr. VA-29 nuostatas, neįregistravusi individualios veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – EVRK) – 64.92 punktą „Kitas kredito teikimas“ bei laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-09-08 pažeisdama Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1253 1 straipsnio nuostatas, neįregistravusi juridinio asmens, neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu vykdė finansinę veiklą – Kauno mieste su Lietuvos Respublikos piliečiais sudarė ne mažiau nei aštuonias paskolos sutartis, pagal kurias per minėtą laikotarpį faktiškai paskolino ne mažiau nei 272 011 Eur (939 200 Lt), taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams suteikė paskolų ne mažiau kaip už 63 426,78 Eur (219 000 Lt) pagal surašytus 2 vekselius, t. y. iš viso fiziniams asmenims faktiškai suteikė paskolų ne mažiau nei už 335 438 Eur (1 158 200 Lt), dokumentuose fiksuotos sumos – iš individualios paskolų teikimo veiklos gavo ne mažiau nei – 11 564,53 Eur (39 930 Lt) pajamų, kurių nedeklaravo (pažeisdama GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas), neapskaičiavo (pažeisdama GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas) ir nesumokėjo (tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991-05-21 įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996-05-21 įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnį, 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 6, 7, 8, 10, 40, 81 straipsnių nuostatas) 1 941,33 Eur (6 703,02 Lt) mokesčių į valstybės biudžetą.

Kaltinamoji E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 1994 metų pradėjo teikti fiziniams asmenims finansines paskolas. Paskolas teikė pažįstamiems ir nepažįstamiems fiziniams asmenims, įvairiomis pinigų sumomis ir įvairiomis sąlygomis. Pinigus skolindavo paprastai už palūkanas, kurios dažniausiai siekdavo 2 procentus, retais atvejais daugiau, t.y. iki 5 procentų dydžio. Pinigus skolino norėdama finansiškai prisidėti prie savo nedidelės pensijos, nes nuo 1994 metų viena slaugė savo vienturtį neįgalųjį sūnų. Daugiau jokių papildomų finansinių pajamų negaudavo, todėl pinigų skolinimas už procentus buvo vienintelis papildomas pajamų šaltinis. Ji skolino asmenims pinigus nežinodama, jog tokia veikla užsiimti negalėjo. Su kiekvienu pasiskolinusiu iš jos pinigų asmeniu pinigų grąžinimo sąlygas aptardavo individualiai, nustatydama konkrečiam asmeniui konkrečias palūkanas. Palūkanos buvo derinamos su kiekvienu skolintoju abiem šalims priimtinomis sąlygomis, palūkanos buvo užrašomos paskolos raštelyje. Kiek ir keliems asmenims viso yra paskolinusi pinigų ir kokią pinigų sumą skolininkai jai sugrąžino, tiksliai prisiminti negali, tačiau prisimina, kad laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2010 metų E. J. yra paskolinusi 600 000 Lt. Z. R. yra skolinusi pinigus maždaug nuo 2008 m. įvairiomis pinigų sumomis ir aptariant įvairų palūkanų dydį. Turimuose skolos rašteliuose yra pažymėta 65 000 Lt, tačiau realiai šiam asmeniui per daug kartų yra skolinusi tikrai didesnę pinigų sumą (mano, kad apie 100 000 Lt, tačiau sunaikinti paskolos rašteliai). Kadangi Z. R. pasiskolintų pinigų negrąžindavo, o įsiskolinimas vis didėjo, nes buvo numatyti palūkanų procentai, todėl jos ir Z. R. bendru susitarimu 2012-09-08 buvo pasirašytas vekselis 152 000 Lt. Pagal 2012-08-09 vekselį iš antstolio Regimanto Budreikos teigia gavusi apie 15000 ar 18000 Lt. Nurodė, kad 2007 m. A. K. paskolino – 240 000 Lt, suderinus 2 procentų mėnesinių palūkanų dydį. Abipusiu susitarimu palūkanas A. K. paprastai jai sumokėdavo kas porą mėnesių, arba rečiau. Sumokėdavo grynais pinigais ir įvairiomis pinigų sumomis. Jei gerai pamena, nuo 2007 m. iki 2013 m. A. K. jai sumokėjo apie 180 000 Lt. Į šią pinigų sumą įeina ir sumokėtos palūkanos. Ar dar kitiems asmenims yra skolinusi pinigus nepamena. (t. 14, b. l. 11-12, 20-21, 190-191).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. pažįsta nuo 2003 ar 2004 metų. 2009 metais, prasidėjus finansinei krizei, turėjo įvairių asmeninių skolų, todėl buvo priverstas ieškoti papildomų lėšų, kad atiduotų savo asmenines skolas ir kad bendrovė išvengtų bankroto. Tuomet susisiekė su E. K. ir sutarė, kad ji jam paskolins 240 000 Lt. Sutarė, kad pinigus E. K. paskolins su palūkanomis. Kiek konkrečiai palūkanų reikės sumokėti tiksliai neaptarė, tik sutarė, kad kas mėnesį grąžins po 2 procentus paskolos. Liudytojas paaiškino, kad 240 000 Lt E. K. 2009-11-11 jam padavė grynais pinigais savo namuose Kaune, Kęstučio gatvėje, namo ir buto numerio nebeprisimena, ir kad tą kartą jis parašė 2009-11-11 data pakvitavimą vienu egzemplioriumi, kurį pasiliko E. K.. Kiek pamena, skolinantis pinigus jokių pašalinių asmenų nebuvo. Daugiau iš E. K. teigia pinigų nesiskolinęs, teigia skolą E. K. grąžinęs dalimis. Grąžindavo pavedimais ir grynais pinigais. Kai E. K. gaudavo jo sumokėtus pinigus, ji apie tai parašydavo anksčiau minėto 2009-11-11 pakvitavimo kitoje pusėje. Iki 2013-02-13 E. K. buvo sumokėjęs dalimis viso 207 100 Lt. 2013-02-13 E. K. namuose mokėdamas paskutinę įmoką (40 000 Lt) jos paprašė padaryti 2009-11-11 Pakvitavimo kopiją. E. K. padarė pakvitavimo kopija ir padavė jam. Šio pakvitavimo kopiją jis pateikė FNTT pareigūnui apklausos metu. Po 2013-02-13 dar E. K. pavedimais bei grynais pinigais per jos anūką G. K. sumokėjo 122 000 litų (ant jo turimos 2009-11-11 pakvitavimo kopijos antros pusės G. K. pasirašinėjo dėl gautų pinigų). Taigi iki 2013-12-02 viso E. K. grąžino 329 100 Lt, iš kurių 240 000 Lt buvo grąžinta paskola, o 89 100 Lt palūkanos. Jis mano, kad su E. K. visiškai atsiskaitęs, nors ji, kiek jam žinoma teigia, kad jis vis dar jai skolingas palūkanų. 2010 ar 2011 metais, tikslios datos neprisimena, jam paskambino E. K. ir pasakė, kad ji atvažiuoja į Panevėžį ir nori susitikti. Sutarė susitikti prie Panevėžio aplinkkelio esančioje kavinėje. Ten atvyko rudos spalvos visureigiu, kiek pamena Hyundai markės, tačiau nei modelio, nei numerio nebeprisimena, pati E. K., kartu su ja buvo moteris, prisistačiusi advokate, vardo ar pavardės nebeprisimena, ir vyras prisistatęs antstoliu, vardo ar pavardės nebeprisimena. Visi jie pradėjo jam grasinti, teigė kad visą jo turtą areštuos. Jie davė 5 ar 10 dienų terminą, per kurį jis turėtų grąžinti visą skolą, t. y. 240 000 Lt, arba kitu atveju turėtu pasirašyti dar vieną pakvitavimą, neva kaip dar vieną skolą, nors realiai turėtų būti nurodyta E. K. reikalaujamų palūkanų už 240 000 Lt paskolą suma. Kadangi tuo metu neturėjęs pinigų skolos grąžinimui ir buvo ką tik po depresijos gydymo (gydėsi ligoninėje), nematydamas kitos išeities, nuvyko pas E. K. į namus, parašė ir pasirašė dar vieną pakvitavimą, neva dėl 60 000 Lt paskolos iš E. K. gavimo, nors realiai šios pinigų sumos negavo. E. K. nurodymu šiame pakvitavime teigia nurodęs 2006-06-16 dienos, t. y. atgalinę, datą. Šio Pakvitavimo egzemplioriaus ar jo kopijos teigia neturintis. Jokių kitų dokumentų, susijusių su pinigų pasiskolinimu iš E. K. ir jų grąžinimu, išskyrus 2009-11-11 pakvitavimo kopiją neturi (t. 6, b. l. 5-7).

Liudytoja M. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1997 m., tikslios datos nepamena, E. K. bute, (duomenys neskelbtini), iš E. K. pasiskolino 4000 Lt. E. K. reikalavimu ir diktuojant teksto turinį ji surašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad pasiskolino iš E. K. 4000 Lt su 4 procentų mėnesio palūkanomis. Pamena, E. K. nurodymu paskolos raštelyje nurodė, kad skolą grąžins po mėnesio laiko, tačiau abipusiu žodiniu susitarimu buvo abiem aišku, kad pinigus skolinasi tikrai ilgesniam laiko tarpui ir skolą grąžins tikrai ne po mėnesio laiko. 4000 Lt skolą ji E. K. grąžino per du metus. Taip pat visą skolos laikotarpį E. K. kiekvieną mėnesį teigia mokėjusi 4 procentus mėnesinių palūkanų. Taigi E. K. kiekvieną mėnesį, maždaug 24 mėnesius mokėjo po 160 Lt. Kiek tiksliai iš viso yra sumokėjusi palūkanų nežino, nes palūkanų mokėjimo raštelių nepildė. Grąžinusi E. K. 4000 Lt skolą, daugiau jokių santykių su ja nepalaikė, tačiau koordinates išsisaugojo. 2009 m. susiklosčius šeimyninėms aplinkybėms ir finansiniams sunkumams ji vėl kreipėsi į E. K. prašydama paskolinti 10 000 Lt. E. K. sutiko. Todėl 2009-12-10 E. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant pašaliniams asmenims ir E. K. diktuojant „pakvitavimo“ raštelio turinio tekstą, ji pasiskolino 10 000 Lt. Pakvitavime E. K. nurodymu parašė, kad 10 000 Lt skolinasi iki pareikalavimo grąžinti, mokant 2,5 procentų mėnesinių palūkanų. Paaiškino, kad E. K. pasiskolintus iš jos 10 000 Lt grąžino dalimis per banką: 2012-09-08 – 1000 Lt, 2012-09-10 – 1000 Lt, 2012-09-28 – 1000 Lt, 2012-10-03 – 3000 Lt, 2012-10-18 – 1000 Lt, 2013-02-20 – 1000 Lt, 2013-05-03 - 450 Lt, 2013-05-07 – 1550 Lt. 2013-05-07 E. K. sugrąžino pasiskolintus iš jos 10 000 Lt. Pažymėjo, kad palūkanas – 250 Lt, E. K. pradžioje mokėjo kas mėnesį grynais pinigais. Pinigus tiesiog nunešdavo E. K. į jos butą ir jai paduodavo. E. K., gavusi palūkanų sumą, niekur nepasirašydavo, todėl norėdama turėti garantą, nutarė su E. K. finansinį atsiskaitymą tęsti bankiniais pavedimais. Todėl ji 2013-06-07 padarė pirmąjį finansinį palūkanų pavedimą E. K. vardu, sumoje – 300 Lt, 2013-06-17 – 200 Lt, 2013-06-21- 200 Lt, 2013-07-03 – 194 Lt. Paskutinis jos palūkanų atsiskaitymas E. K. buvo 2013-07-03. Tuo metu ji teigia susisiekusi su E. K. ir paprašiusi jai sugrąžinti jos rašytą pakvitavimą dėl paskolintų 10 000 Lt. E. K. sutiko, kad su ja pilnai atsiskaityta ir pakvitavimą grąžino, tik paprašė jį tuojau pat sunaikinti. Ji pakvitavimo nesunaikino ir jį išsisaugojo. Paaiškino, kad laikotarpiu, kai dar buvo skolinga E. K. 10 000 Lt, 2011-09-23 iš jos buvo papildomai pasiskolinusi 4000 Lt. Dėl šios paskolos paaiškina, kad nors realiai iš E. K. ji pasiskolino 4000 Lt, tačiau rašant paskolos raštelį, žinant, kad skolinasi 10 mėnesių laikotarpiui, abiejų susitarimu, apskaičiavus 2,5 procentų palūkanas, kas per 10 mėnesių sudarytų 1000 Lt, raštelyje tiesiog nurodė, kad iš E. K. skolinasi 5000 Lt, papildomai nenurodant, kad skolinasi 4000 Lt su 2,5 procentų mėnesio palūkanomis. Raštelyje nurodė, kad skolą grąžins iki 2012-07-23. Tokią skolos grąžinimo datą nurodė todėl, kad žinojo, kad iki minėtos datos jai bus sugrąžinta draudimo įmokos suma. Paskolos raštelis dėl 5000 Lt realiai buvo surašytas 2011-09-23, tačiau rašydama suklydo ir įrašė – 2012-09-23. Pagal paskolos raštelį - 5000 Lt paskolą E. K. teigia sugrąžinusi pilnai. Jei gerai pamena skolą grąžino iki 2012-08-01. Skolą grąžino mokėjimais per banką ir turi tai patvirtinančius dokumentus (t. 6, b. l. 20-21).

Liudytoja R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl ligos (serga nuolatine depresija, pateikė 2014-10-01 Medicininį pažymėjimą Nr. 14-4-436), apie E. K. ir iš jos pasiskolintus pinigus tiksliai paaiškinti negali, nes nepamena. Teigia, kad su E. K. susipažino atsitiktinai, gal prieš 20 metų ir iš jos sužinojo, kad ji teikia žmonėms paskolas. Jei gerai pamena, iš E. K. ji pati pinigus skolinosi du kartus. Pirmąjį kartą apie 600 Lt iš E. K. pasiskolino prieš 20 metų. Pasiskolintus pinigus E. K. sugrąžino dalimis ir pilnai. Ar minėtus pinigus buvo pasiskolinusi už palūkanas nepamena. Kada į E. K. kreipėsi paskolos antrąjį kartą, tiksliai nepamena, tačiau teigia, kad po daug metų. Kokią pinigų sumą pasiskolino nepamena, tik žino, kad ženkliai didesnę, nei skolinosi pirmąjį kartą. Teigia, kad antra paskola buvo suteikta su palūkanomis, tačiau, kokio dydžio, nepamena. Kokią E. K. pinigų sumą sugrąžino ir kada buvo paskutinis skolos grąžinimo atsiskaitymas, nepamena. Apie jos pasiskolintus iš E. K. pinigus niekas šeimoje nežinojo. Visus finansinius įsipareigojimus tvarkė pati. Tuo metu stipriai susirgo depresija. Šia liga teigia serganti iki šiol, todėl atmintis yra labai prasta ir jai yra sudėtinga prisiminti tikslius faktus, o ypač tikslias pinigų sumas. ji teigė, kad su E. K. ji atsiskaičiusi pilnai. Paaiškina, kad skolą E. K. grąžindavo grynais pinigais, paprastai jos namuose, nedalyvaujant pašaliniams asmenims. Kelis kartus dalį skolos E. K. yra grąžinusi banko pavedimais (t. VI, b. l. 104-105).

Liudytoja Z. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmą kartą iš E. K. pasiskolino 3 000 Lt. Vėliau 1 000 Lt. Dar vėliau 500 Lt. Didžiausia pinigų suma, kurią buvo pasiskolinusi iš E. K. buvo 18 000 Lt, o mažiausia – 500 Lt. Paaiškino, kad skolintis iš E. K. pinigus pradėjo maždaug nuo 2005 metų, pagal pasirašytus paskolos raštelius. Paskolos rašteliuose buvo nurodytos palūkanos, kurias tūrėjo sumokėti E. K. už paskolintus pinigus. Jei gerai prisimena, E. K. jai nustatydavo 3 procentų dydžio palūkanas per mėnesį. Teigia, kad iš E. K. iš viso pasiskolinusi apie 28 000 Lt. Jei gerai pamena, pinigus iš E. K. paskutinį kartą skolinosi 2012 metais. Pažymėjo, kad E. K. skolą ir palūkanas jau sugrąžinusi pilnai ir nėra skolinga. Pinigus E. K. grąžindavo visada tik grynais pinigais. Paprastai pinigus nunešdavo į E. K. namus, (duomenys neskelbtini). Kartais E. K. pati ateidavo į jos prekyvietę ir pinigus pasiimdavo tiesiog gatvėje. Dažnai E. K. atvykusi į prekyvietę pasiimdavo reikalingų daržovių ar vaisių ir žadėjo jai skolą sumažinti, „nurašydama“ prekių kainą. Liudytoja paaiškino, kad ne kartą E. K. paprašyta, jai pirkusi ir nešusi į namus, ar į ligoninę maisto produktus, arba brangius vaistus. Ar E. K. iš tiesu sumažindavo jos skolą, ji teigia nežinanti. Paaiškino, kad kai ji E. K. grąžindavo pasiskolintus pinigus, ši jai atiduodavo pasirašytą paskolos raštelį, kuriame būdavo užfiksuota būtent ta pinigų suma, kurią sugrąžindavo. Taigi visus paskolos raštelius, pagal kuriuos E. K. buvo paskolinusi pinigus ji turi. Paaiškino, kad 2013 m. sausio mėnesį į jos namus, (duomenys neskelbtini)atvyko E. K. anūkas Giedrius. Giedrių ji teigia pažinojusi iš matymo. Ne kartą ji matė E. K. namuose. Giedrius paaiškino, kad jo močiutei E. K. reikia į Valstybinę mokesčių inspekciją pristatyti kažkokius dokumentus, todėl jos paprašė pasirašyti vekselį. Tuo metu su E. K. jos santykiai buvo draugiški, skolą ir palūkanas jai beveik buvo sugrąžinusi, todėl nieko bloga negalvodama ir neįtardama sutiko pasirašyti G. jai pateiktą dokumentą. Pamena, kad G. jai pateikė atspausdintą dokumentą, pavadinimu vekselis ir paprašė, kad ji tuščiose dokumento grafose pasirašytu jo diktuojamą tekstą. Kokį G. diktavo tekstą, ji tiksliai nepamena, tačiau pamena, kad buvo paprašyta ranka įrašyti, jog E. K. ji skolinga 152 000 Lt. G. nurodydamas tokią pinigų sumą patikino, kad šis dokumentas nieko nereikš ir kad pasirašydama vekselį neįsipareigos nurodytų pinigų grąžinti. vekselį rašė dviem egzemplioriais, vienas iš kurių liko jai. Papildomai pažymėjo, kad vekselyje buvo nurodyta 2012-09-08 data, (jos gimtadienio mėnesis ir diena), tačiau minėtą dokumentą iš tiesų pasirašiusi 2013 m. sausio mėn. Po vekselio pasirašymo su E. K. draugiškai bendravo dar apie metus laiko, po to bendrauti nustojo. Tuo metu G. pradėjo reikalauti skolos, o būtent 152 000 Lt. Ji G. sakė, kad jis ją apgavo ir kad ji nėra skolinga nei jam nei jo močiutei, tačiau jis grasino ir reikalavo pinigų. Nieko neaiškino tik sakė, kad pati kalta, kad pasirašė vekselį. Liudytoja paaiškino, kad nei G. nei E. K. pagal minėtą vekselį pinigų nemokėjo, todėl E. K. kreipėsi į teismą ir teismo nutartimi ji buvo įpareigotą vekselyje nurodytą pinigų sumą grąžinti E. K.. Kadangi pinigų ji nemokėjo, todėl per antstolės R. Stašenienės kontorą iš jos buvo išieškota tariamos skolos dalis, parduodant jos iš tėvų paveldėtą sodybą (t. 6, b. l. 112-113).

Liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra E. K. anūkas. Nuo 2013-12-20 Kauno miesto 19-ojo notaro biuro įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti savo močiutę E. K. teismo įstaigose ir teisėsaugos institucijose, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, rašyti jos vardu pareiškimus, prašymus ir susitarimus, gauti bei pateikti reikalingas pažymas ir dokumentus. G. K. paaiškino, kad 2016 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, jam suteiktą įgaliojimą E. K. panaikino. Jam yra žinoma, kad laikotarpiu, kai bendravo su močiute, ji skolindavo dideles pinigų sumas įvairiems asmenims. Pinigus ji skolindavo už procentus. Paaiškino, kad asmenų, kuriems močiutė skolino pinigus visų nepažįsta, kai kuriuos asmenis teko matyti, todėl pažįsta tik iš matymo. Kokias tiksliai pinigų sumas ir už kokio dydžio palūkanas močiutė skolino pinigus, teigia tiksliai nežinantis. Teigia, kad jo močiutė yra labai valdingo charakterio ir finansinius reikalus paprastai tvarkydavo pati ir tik pablogėjus sveikatai, ar išimtinais atvejais paprašydavo jo pagalbos, tai yra, kad jis jos skolininkams paskambintų, arba susitiktų su jais ir primintų apie skolas, arba paimtų iš jų perduodamus močiutei pinigus (t. 6, b. l. 138-139).

Liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-02-14 iš draugo G. K. močiutės E. K. buvo pasiskolinęs 10 000 Lt. Pinigus skolinosi automobilio pirkimui. E. K. paskolintus pinigus pervedė pavedimu į jo asmeninę sąskaitą. Pasiskolintus pinigus (10 000 Lt) E. K. jis sugrąžino grynais pinigais, per tris mėnesius, perduodamas pinigus per jos anūką G. K. (t. 6, b. l. 55-56).

2009-11-11 A. K. pakvitavimu (t. 6, b. l. 9).

2009-12-10 M. K. pakvitavimu (t. 6, b. l. 22).

2012-09-23 M. K. pakvitavimu bei banko dokumentais dėl skolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo (t. 6, b. l. 23-39).

Duomenimis iš Kauno miesto 9-ojo notarų biuro Notarinio registro apie R. G. skolos – 21200 Lt, E. K. grąžinimą (t. 6, b. l. 108-111).

Z. R. pateiktų paskolos sutarčių, pakvitavimų, paprastojo vekselio kopijomis (t. 6, b. l. 114 - 136).

2013-12-20 Kauno miesto 19-ojo notaro biuro įgaliojimu G. K. atstovauti E. K. (t. 2, b. l. 126).

Duomenimis apie 2005-09-05 E. B. 4000 Lt paskolą iš E. K. (t. 5, b. l. 121, t. 8, b. l. 116).

Duomenimis apie 2011-02-18 E. J. 600 000 Lt paskolą iš E. K. (t. 2, b. l. 168-170; t. 5, b. l. 172;).

Duomenimis apie E. J. 50 000 Lt paskolą iš E. K. (t. 13, b. l. 72).

Duomenimis apie B. O. K. vekselį dėl 67 000 Lt paskolos iš E. K. (t. 10, b. l. 182-183).

Kauno apskrities VMI 2015-06-26 specialisto išvada Nr. (04.1)AU22-5 (t. 7, b. l. 44-59).

Kauno apskrities VMI 2015-11-24 patikslinta specialisto išvada Nr. (04.2)AU22-18 (t.13, b. l. 144-158).

Kauno apskrities VMI 2016-08-17 Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-529 (t.14, b. l. 115-122).

Kauno apskrities VMI 2017-01-03 Patikrinimo aktu Nr. FR0680-1, kuriame nustatyta, kad E. K. tikrinamuoju laikotarpiu darbo sutarčių sudariusi nebuvo, nuo 1989-06-01 jai paskirta VSDFV senatvės pensija. Pridėtinės vertės mokesčių mokėtoja neįsiregistravusi, verslo liudijimo įsigijusi nebuvo, individualios veiklos pagal pažymą bei ūkininko ūkio įregistravusi taip pat nebuvo. Mokestinio patikrinimo metu pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad E. K. eilę metų, t. y. per tęstinį laikotarpį, teikė paskolas fiziniams asmenims. Paskolos buvo teikiamos pagal notaro patvirtintas sutartis, notaro nepatvirtintas sutartis, surašant paskolos raštelius, pakvitavimus, vekselius. Tikrinamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, Mokėtoja suteikė 5 paskolas su palūkanomis 854 000 Lt sumai, 1 paskolą be palūkanų 10 000 Lt sumai, 2 paskolas pagal vekselius 219 000,00 Lt sumai, iš viso 1 083 000 Lt sumai: 1) 2009 m. 11 mėn. A. K. suteikė 240 000 Lt paskolą; 2) 2009-12-10 M. K. suteikė 10 000 Lt paskolą; 3) 2011-02-18 E. J. suteikė 600 000 Lt paskolą; 4) 2011-09-23 M. K. suteikė 4 000 Lt paskolą; 5) 2011-02-14 R. S. suteikė 10 000 Lt paskolą; 6) 2012-05-03 B. O. K. suteikė 67 000 Lt paskolą (vekselis); 7) 2012-09-08 Z. R., suteikė 152 000 Lt paskolą (vekselis). Taip pat nustatyta, kad E. K. 2010 m., vykdydama paskolų teikimo veiklą, gavo 12 995,00 Lt pajamų, leidžiami atskaitymai nuo šios sumos sudarė 3 898,50 Lt, veiklos apmokestinamų pajamų suma – 9 096,50 Lt (12 995,00 Lt – 3 898,50 Lt). Apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma – 454,83 Lt (9 096,50 Lt x 5 proc.); 2011 m., vykdydama paskolų teikimo veiklą, gavo 11 648,00 Lt pajamų, leidžiami atskaitymai nuo šios sumos sudarė 3 494,40 Lt, veiklos apmokestinamų pajamų suma - 8 153,60 Lt (11 648,00 Lt – 3 494,40 Lt). Apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma – 407,68 Lt (8 153,60 Lt x 5 proc.); 2012 m., vykdydama paskolų teikimo veiklą, gavo 15 287,00 Lt pajamų, leidžiami atskaitymai nuo šios sumos sudarė 4 586,10 Lt, veiklos apmokestinamų pajamų suma – 10 700,90 Lt (15 287,00 Lt – 4 586,10 Lt). Apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma – 535,04 Lt (10 700,90 Lt x 5 proc.) (t. 14, b. l. 139-154).

Kauno apskrities VMI 2015-06-26 Specialisto išvados Nr. (04.1) AU22-5 priedais (nuo t. 7, b. l. 60, iki t.13, b. l. 137).

Kauno apskrities VMI 2015-11-24 Patikslintos specialisto išvados Nr. (04.2)AU22-18 priedais (nuo t. 13, b. l. 159, iki t. 14, b. l. 3).

Informacija gauta iš Kauno miesto notarų (nuo t. 2, b. l. 172, iki t. 3, b. l. 24).

Informacija gauta iš antstolių (t. 3, b. l. 25-158).

Duomenimis iš Kauno apygardos teismo, Kauno apylinkės teismo ir Panevėžio miesto teismo iš civilinių bylų, kuriose ieškove/atsakove buvo/yra E. K. (nuo t.3, b. l. 164, iki t. 5, b. l. 189).

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš BK straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda nustačius tam tikrus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Teismų praktikoje siekiant atskleisti versliškumo požymio turinį nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu – stambaus masto (500 MGL) – kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Tačiau, turint galvoje versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2014).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamosios neteisėta veikla tęsėsi ilgą laiko tarpą, paskolas ji teikė nuo 2005 m. iki 2012 m., skolino dideles pinigų sumas, tai galima vertinti kaip aplinkybę, įrodančią E. K. paskolų suteikimo nepertraukiamą, nuolatinę, pastovią veiklą, ir daryti išvadą, kad pinigų skolinimu ji vertėsi versliškai ir stambiu mastu. Svarbu yra tai, kad tokia veikla (pinigų kreditavimu) ji užsiėmė neturėdama tam leidimo, tai yra neteisėtai, todėl jos veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji E. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (t. 14, b. l. 192).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji E. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant E. K. asmenybę, pažymėtina, kad ji administracine tvarka nebausta (t. 14, b. l. 185), priklausomybės ligų centre bei psichikos sveikatos centre neužregistruota (t. 14, b. l. 177, 178-182), yra našlė, senatvės pensininkė, neįgali, turi gyvenamąją vietą (t. 14, b. l. 16). Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, esant kaltinamosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamoji E. K. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.)

E. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Byloje nustatyta, kad E. K., skolindama pinigus fiziniams asmenims, gavo 11 564,53 Eur pajamų. Kadangi šias pajamas ji gavo neturėdama leidimo užsiimti tokia veikla (skolinti pinigus), tai tokios pajamos yra gautos neteisėtai. Pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatas (iš nusikalstamos veikos gautas turtas) privalo būti konfiskuojamas.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus 2017-02-22 nutarimu buvo paskirtas laikinas E. K. nuosavybės teisės apribojimas į jos turtą: butą, unikalus Nr. 1999-6007-2013:0006, adresu Kęstučio g. 7-9, Kaune, ir pinigines lėšas AB ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. 027300010004597529, leidžiant vieną kartą per mėnesį nuimti ne daugiau kaip 250 eurų (t. 14, b. l. 167-168). Atsižvelgiant į tai, kad E. K. turtui šioje byloje taikomas konfiskavimas (11 564,53 Eur), ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma iki konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (t. 6, b. l. 175), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 285 MGL (10 733,1 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 190 MGL (7155 Eur) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės E. K. neskirti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti E. K. iš neteisėtos veikos gautus 11 564,53 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 53 centus).

Laikino E. K. nuosavybės teisės apribojimo į jos turtą – butą, unikalus Nr. 1999-6007-2013:0006, adresu Kęstučio g. 7-9, Kaune, ir pinigines lėšas AB ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. 027300010004597529, leidžiant vieną kartą per mėnesį nuimti ne daugiau kaip 250 eurų – taikymą pratęsti iki visiško 11 564,53 Eur konfiskavimo įvykdymo.

Baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės šių nusikalstamų veikų tyrimui bei nagrinėjimui – kompaktinį diską – palikti saugoti byloje.

E. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Lesinskienė