- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-62-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10797-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Atsakovas
- UAB „Rekosta“
- Ieškovas
- E. L.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-62-253/2012
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-10797-2010-8)
2012 m. sausio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Rekosta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei UAB „Rekosta“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje N. M., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės UAB „Rekosta“ 12 760 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti trečiajam asmeniui medines duris ir laiptus, apmokėti už ieškovo darbus turėjo atsakovė, nes ji trečiajam asmeniui atliko statybos darbus. Ieškovas nurodė, kad į pagrindinį namą pagamino 4 duris rūsyje, 9 duris pirmame namo aukšte, taip pat paradines dideles duris, 8 duris mansardinėje namo dalyje, į medžiotojų namelį pagamino 3 duris ir laiptus. Ieškovui didžioji dalis sumos už darbą buvo sumokėta – buvo sutarta atlikti darbų už 60 000 Lt, ieškovas padarė nuolaidą ir galutinė sutarta kaina buvo 56 000 Lt, liko nesumokėta 16 000 Lt, tačiau kaip dalį atsiskaitymo ieškovas iš trečiojo asmens paėmė statybinių medžiagų – 11 perdengimo plokščių, todėl sumą ieškovas sumažino nuo 16 000 Lt iki 12 760 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovas su juo neatsiskaitė už pagrindinio namo paradines duris, kurios kainavo 5 500 Lt, ir už medžiotojų namelio 3 vnt. durų, iš kurių dvejos paprastos durys kainavo po 2 000 Lt, vienerios arkinės durys kainavo 2 400 Lt, bei laiptus, kurie kainavo 4 100 Lt, iš viso 16 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau ieškovas ir atsakovė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų raštu nesudarė, kadangi ieškovas darbe netaiko tokios praktikos ir nesudarinėja perdavimo – priėmimo aktų; atliktų darbų aktai buvo sudaromi tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryti atliktų darbų aktai ir visas objektas, įskaitant ieškovo padarytus darbus, priimtas, pagrindinio pastato ir jo dalių baigtumas yra 100 procentų, bei į tai, kad atsakovė už didžiąją dalį darbų ieškovui sumokėjo, darė išvadą, kad atsakovė priėmė ieškovo atliktus darbus ir atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovui jo pagamintų ir sumontuotų paradinių durų kainą – 5 500 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovė atliko statybos darbus tik pagrindinėje sodyboje, priklausančioje trečiajam asmeniui, o dėl medžiotojų namelio, esančio už sodybos ribų, statybos darbų atsakovė su trečiuoju asmeniu nesitarė ir jokių statybos darbų neatliko. Kadangi ieškovas pagamino ir sumontavo medienos gaminius šiam objektui trečiojo asmens užsakymu, ieškovo reikalavimo atsakovei dėl apmokėjimo už medžiotojų namelyje atliktus darbus (3 vnt. durų bei laiptų gamybą ir montavimą) teismas netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rekosta“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo E. L. ieškinio reikalavimas dėl 5 500 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,69 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Rekosta“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl dalies medienos gaminių – 20 vnt. medinių durų pagaminimo, jų sumontavimo objekte, perdavimo atsakovei, apmokėjimo už jas bei atliktų darbų perdavimo trečiajam asmeniui perdavimo aktais. Apeliantė pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie papildomų medienos gaminių iš ieškovo užsakymą bei perdavimą atsakovei UAB „Rekosta“, tačiau tretysis asmuo pats teikė užsakymus ieškovui ir šie duomenys reikšmingi sprendžiant, ar atsakovė priėmė ieškovo atliktus darbus ir, ar atsakovei atsirado pareiga už juos sumokėti ieškovui. Taip pat nurodo, kad atliktų darbų priėmimas ir perdavimas įforminamas įstatyme numatytu rašytiniu dokumentu – darbų atlikimo aktu, tad tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone. Kadangi šioje byloje nėra darbų, už kuriuos prašoma priteisti skolą, perdavimo akto ar kitokio tai patvirtinančio rašytinio dokumento, atliktų darbų negalima įrodinėti šalių ar liudytojų paaiškinimais ir jais remtis, todėl teismas pažeidė LR CPK 177 str. 3 d. nuostatas dėl įrodymų leistinumo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrindė priteistos 5 500 Lt vienerių pagamintų ir sumontuotų durų kainos bei neteisingai apskaičiavo priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė nenurodė teisinių argumentų, kuriais grindžiamas sprendimo ar sprendimo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Nurodo, kad tarp šalių susiklostė tokia praktika, kad už dalį gaminių buvo atsiskaityta ir be atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų. Pažymi, kad atsakovė parengė abstrakčią sutartį, inicijavo jos pasirašymą, nurodė sutarties sumą, nes tikslai žinojo, kiek gaminių reikia, o dabar nesąžiningai bando savo pasiūlyta ir parengta sutartimi pasinaudoti, kad išvengtų dalies atsiskaitymo. Pažymi, kad plokštes trečiasis asmuo perdavė už atsakovę UAB „Rekosta“, nes jie dirbo išvien, o ieškovas jas priėmė tik norėdamas palengvinti skolos dalį atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už ieškovo atliktus statybos rangos darbus pagal tarp ieškovo ir atsakovės 2008-01-30 sudarytą gamybos sutartį Nr. 08/01-30. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti iš atsakovės ieškovui 5 500 Lt skolos – ieškovo pagamintų ir trečiojo asmens sodyboje sumontuotų medinių paradinių durų kainą. Apeliantė nurodo, kad neužsakė trečiojo asmens naudai pagaminti medinių paradinių durų, dėl jų gamybos, montavimo ir kainos nesitarė ir neturi pareigos apmokėti ieškovui už darbą. Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų parodymus bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu toliau nurodytais motyvais.
Byloje nustatyta, kad atsakovė trečiojo asmens ūkininko N. M. kaimo turizmo sodyboje atliko pagrindinio gyvenamojo pastato statybos rangos darbus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantė tarp apeliantės ir trečiojo asmens N. M. 2006-12-04 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 06/12-22 pagrindu įsipareigojo atlikti statybos darbus ūkininko N. M. kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo N. M. įsipareigojo apmokėti už priimtus atskirų darbų etapus pagal atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo aktus. LR CK 6.650 str. 1 d. numato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad daliai apeliantės darbų ūkininko N. M. kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti buvo pasitelktas ieškovas E. L.. Tarp ieškovo ir apeliantės 2008-01-30 sudaryta gamybos sutartis Nr. 08/01-30, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika atlikti objekte – kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), medienos gaminių gamybos ir montavimo darbus bei šiuos darbus perduoti apeliantei, o apeliantė įsipareigojo priimti tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktus darbus bei sumokėti šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis nustatyto dydžio, t. y. 60 000 Lt, atlyginimą. Minėtoje sutartyje nėra detalizuoti sutartyje numatyti atlikti darbai ir jų kiekis, tačiau iš sutarties turinio matyti, kad šalys sutarė dėl darbų pobūdžio, jų atlikimo konkrečiame, trečiajam asmeniui N. M. priklausančiame objekte, bei konkrečios kainos už ieškovo atliktinus darbus – 60 000 Lt. Apeliantė pripažįsta, kad byloje nėra ginčo dėl dalies medienos gaminių – 20 vnt. medinių durų, kurių vertė – 2 000 Lt už vienetą, pagaminimo, sumontavimo objekte, perdavimo apeliantei, apmokėjimo už jas bei atliktų darbų perdavimo trečiajam asmeniui perdavimo aktais.
LR CK 6.193 str. 1 d. numato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutarties sąlygas taip pat būtina atsižvelgti į sutarties esmę, jos tikslą ir sudarymo aplinkybes (LR CPK 6.193 str. 2 d.). Iš bylose medžiagos nustatyta, kad ieškovas neinicijavo sutarties pasirašymo ir nederino sutarties sąlygų. Trečiasis asmuo N. M. patvirtino, kad 2008-01-30 gamybos sutartyje nurodyti medienos gaminių gamybos ir montavimo darbai jam priklausančioje kaimo turizmo sodyboje apėmė ir medinių pagrindinių durų gamybą ir montavimą. Apeliantė patvirtino, kad priėmė 20 vnt. durų ir už jas sumokėjo ieškovui 40 000 Lt, tačiau nurodė, kad daugiau darbų ieškovui neteikė. Tačiau pažymėtina, kad pasirašydama 2008-01-30 gamybos sutartį, apeliantė, kaip generalinė rangovė, atlikdama trečiojo asmens sodyboje statybos rangos darbus, sutiko pasitelkti trečiojo asmens nurodytą asmenį – ieškovą E. L. medienos gaminių gamybos ir montavimo darbams atlikti bei apmokėti už jo atliktus darbus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sodybos savininkas – pagrindinis užsakovas N. M. dėl darbų apimties tarėsi ir juos derino tiesiogiai su atsakove, o dėl sutarties kainos, darbų apimties ir kitų sąlygų apeliantė su E. L. tarėsi per N. M. (t. 1, b. l. 177). Nustatyta, kad apeliantė ir ieškovas tarėsi ir dėl daugiau darbų, tačiau ieškovas darbų atlikti laiku nespėjo (t. 1, b. l. 75). Taigi aplinkybė, kad ieškovas atliekamų medienos darbų kiekį taip pat derino su trečiuoju asmeniu N. M., nelaikytina paneigiančia apeliantės sutartinius įsipareigojimus.
Apeliantė už ieškovo pagamintus ir trečiojo asmens kaimo turizmo sodyboje sumontuotus 10 vnt. durų 2008-02-22 ieškovui sumokėjo 20 000 Lt, 2008-03-04 bei 2008-10-10 sumokėjo po 10 000 Lt už 5 vnt. durų su spynomis. Pažymėtina, kad 2008-01-30 gamybos sutartyje numatyta atlikti darbų už 60 000 Lt. Minėtos sutarties 12.1 p. numato, kad sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir visiško finansinio atsiskaitymo. Be to, sutarties 12.2 p. numato, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Byloje nenustatyta, kad 2008-01-30 gamybos sutartis apeliantės ar ieškovo buvo nutraukta, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad šalys sutartyje nustatyta tvarka atliko sutarties pakeitimus ar papildymus dėl numatytų atlikti darbų kiekio, pobūdžio ar už sutartų darbų atlikimą sulygtos kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo N. M. medienos gaminiais (statybinėmis medžiagomis) natūra atsiskaitė su ieškovu už ieškovo darbus, atliktus trečiajam asmeniui priklausančiame medžiotojų namelyje, esančiame už sodybos ribų, o ne trečiojo asmens sodyboje, kurioje ieškovas turėjo atlikti darbus pagal 2008-01-30 gamybos sutartį ir kurioje darbus vykdė atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo vykdė atsiskaitymus su ieškovu už darbus kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad trečiasis asmuo atsiskaitė su ieškovu už gyvenamojo namo paradinių durų gamybą ir montavimą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į 2008-01-30 gamybos sutarties dalyką, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad ir už pagrindinių durų gamybos ir montavimo darbus, atliktus trečiojo asmens kaimo turizmo sodyboje 2008-01-30 sutarties pagrindu, jam sumokės būtent apeliantė UAB „Rekosta“.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 177 str. 3 d. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. (LR CK 6.662 str. 1 d.). 2008-01-30 gamybos sutarties 3 p. numatyta, kad už visą sutarties objektą užsakovas (UAB „Rekosta“) sumoka pagal gamintojo (ieškovo E. L.) pateiktą atliktų darbų aktą per 30 kalendorinių dienų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal tarp sutarties šalių faktiškai susiklosčiusią praktiką, priimant darbus ir sumokant už juos tarp šalių darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo pasirašomi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda ir pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiejų šalių atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Iš pateiktos VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 74/1948 duomenų nustatyta, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų (t. 1, b. l. 145-159). LR CPK 185 str. įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Byloje nustačius, kad trečiasis asmuo faktiškai naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu, t. y. apeliantės atlikti statybos darbai (įskaitant ir ieškovo E. L. atliktus darbus) trečiajam asmeniui buvo tinkamai perduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad apeliantė priėmė ieškovo atliktus darbus ir apeliantei atsirado pareiga už juos sumokėti ieškovui.
Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (LR CK 6.38 str. 1 d.). 2008-01-30 gamybos sutartyje nenurodyti konkrečių statybos darbų įkainiai, darbų kainos apskaičiavimo būdai ar kriterijai. Tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis (LR CPK 6.198 str. 1 d.). Ieškovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nurodė iš esmės tą pačią kainą už paradines gyvenamojo namo duris – 5 500 Lt – 6 000 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši kaina iš esmės atitinka paradinių durų kainą kituose trečiajam asmeniui rengtuose statiniuose (t. 1, b. l. 91, 101). Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliantės argumentai, kad skundžiamame sprendime teismas pažeidė LR CPK 6.198 str. nuostatas dėl gaminių kainos atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į nustatytas 2008-01-30 gamybos sutarties sąlygas bei sudarymo aplinkybes, į faktiškai tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusius rangos santykius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės sumokėti atliktų darbų kainą ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės apmokėjimą už atliktus darbus – 5 500 Lt. Skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Įrodymai apie ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismui nepateikti, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo nepasisakoma (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimą palikti nepakeistą.