- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1641-324/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., A. L., V. J. L., A. B.
- Pareiškėjas
- Birštono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. L., A. L., V. J. L. atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1024-805/2010 pagal suinteresuoto asmens J. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., J. L., pareiškusi savarankiškus reikalavimus, A. L., V. J. L., išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
J. L. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo ir priimtas sprendimas šioje byloje.
Prienų rajono apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad civilinė byla buvo peržiūrėta apeliacine bei kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta 2010 m. balandžio 13 d., yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjusi nuo priėmimo dienos, neišsprendus proceso atnaujinimo klausimo, suinteresuotam asmeniui J. L. nepateikus teismui duomenų, kad būsimo teismo sprendimo, priimto atnaujinus šios civilinės bylos procesą ir ją pakartotinai išnagrinėjus, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl neteisėtų A. B. veiksmų, 2010 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendė, kad teismo nutarčių vykdymo sustabdymas, trukdytų įgyvendinti psichologų rekomendacijas, leistų nutraukti vaiko pratinimo prie globėjos bei jos šeimos narių veiksmus, kas sudarytų prielaidas elgtis savanaudiškai ir piktnaudžiauti teise. Pažymėjo, kad mažametės E. L. globėja A. B., siekdama, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas teisėtomis priemonėmis dėl vaiko neperdavimo iki šiol neturi galimybės įgyvendinti globėjos pareigų.
Atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. nutarties pateikė suinteresuoti asmenys J. L., A. L., V. J. L.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. L. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimas, pirmosios instancijos teismui priėmus suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindas atsisakyti vienos iš bylos šalių prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo (nutarties) vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas turi diskrecinę teisę nagrinėti tokių nutarčių vykdymo sustabdymo klausimą priėmus prašymą atnaujinti procesą. Nepagrįstas argumentas, kad neišsprendus proceso atnaujinimo klausimo negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vadovaujantis CPK nuostatomis, toks klausimas suinteresuoto asmens prašymu gali būti sprendžiamas priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo (dar neišnagrinėjus proceso atnaujinimo klausimo). Tą patvirtina ir LAT 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113.
Neteisingai nurodyta, jog J. L., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui duomenų, kad būsimo teismo sprendimo, priimto atnaujinus civilinės bylos procesą ir ją pakartotinai išnagrinėjus, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl neteisėtų A. B. veiksmų. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, J. L. nurodė, kad daugiau nei dvejus metus be tėvų globos likusi mažametė E. L. gyvena J. L. šeimoje. Atnaujinus procesą, peržiūrėtinų teismo sprendimų vykdymas, t. y. mažametės E. L. perdavimas iš L. šeimos, prie kurios mergaitė yra labai prisirišusi, B. šeimai, gali sukelti itin skaudžias pasekmes mažametei. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas siekiant išvengti psichologinės traumos mažamečiui vaikui padarymo, užtikrinti vaiko interesus ir gerovę. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebūtinas neteisėtų veiksmų buvimas, nes šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymą suponuoja mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga, siekis išvengti bereikalingo vaiko traumavimo ir neigiamų emocijų bei išgyvenimų patyrimo.
Nepagrįsti argumentai dėl pratinimo veiksmų nutraukimo, kai jie faktiškai iš A. ir A. B. pusės neatliekami. Iki šiol realiai buvo įvykęs tik vienas teismo sprendimu paskirtos globėjos A. B. ir jos sutuoktinio susitikimas su E. L. J. L. namuose, (duomenys neskelbtini) (2010 m. gegužės 31 d.). Bendru susitarimu buvo nuspręsta, kad kitas susitikimas įvyks 2010 m. birželio 3 d. 10.00 val. J. L. namuose. Dėl J. L. nežinomų priežasčių B. sutartu laiku neatvyko į susitikimą su E. L., nuo to laiko faktiškai nerodo jokios iniciatyvos dėl kitų susitikimų planavimo, mažametės pratinimo prie galimai naujos šeimos. Netgi priešingai, A. B. atitinkamoms institucijoms yra faktiškai pareiškusi, jog nėštumo metu (šiuo metu A. B. laukiasi ir netrukus turi gimdyti) nenori daryti susitikimų su E. L., kas suponuoja prielaidą manyti, kad A. B. pati nori, kad būtų atidedamas pereinamojo mergaitės psichologinio paruošimo periodo organizavimas. J. L. niekada nedraudė B. bendrauti su E., neprieštaravo jų atvykimams ir susitikimams su mergaite, iš esmės jos iniciatyva pagal psichologo rekomendacijas buvo sudarytas specialus vaiko pripratimo prie jam svetimų žmonių grafikas. B. neatvykstant susitikti su E., L. pasakoja mergaitei apie B., kad E. po paskutinio susitikimo natūraliai nepamirštų jų, savotiškai ruošia mergaitę psichologiškai, todėl net sustabdžius minėtų teismo sprendimų vykdymą, pratinimo veiksmai iš J. L. pusės būtų atliekami.
Aplinkybė, kad J. L. nevykdė Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties ir už tai J. L. ir J. L. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2010 m. sausio 28 d. nutartimis buvo nubausti piniginėmis baudomis, neturi didesnės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus priimtas sprendimas dėl šios civilinės bylos atnaujinimo. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis 2008 m. gegužės 23 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-147 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“, kurio teisėtumas ir pagrįstumas kartu yra ginčijamas Prienų rajono apylinkės teismui pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo. Dėl to nepagrįsta vadovautis galimai neteisėto ir ginčijamo administracinio akto pagrindu priimtu teismo sprendimu bei su jo vykdymu susijusiomis aplinkybėmis.
Skundžiamoje nutartyje daugiau pasisakoma ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir būtinumo, bet kalbama apie bendrus prašyme dėl proceso nurodytus pagrindus bei argumentus. Tai, ar atnaujintinoje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas yra teisingas (priimtas teisingai nustačius ir ištyrus visas bylos aplinkybes), yra prašymo dėl proceso atnaujinimo ar atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, ir iš esmės negali būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjusio ir prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėsiančio teismo šališkumo bei neobjektyvumo, nes tokiu procesiniu sprendimu teismas iš esmės iš karto pasisako dėl galimos proceso atnaujinimo civilinėje byloje baigties.
Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. L., V. J. L. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Neatsižvelgta į vaiko interesus ir gerovę. Nenagrinėta, kokie kils padariniai, jeigu prašymo dėl proceso atnaujinimo ir galimai atnaujintos civilinės bylos dėl nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo nagrinėjimo metu bus toliau vykdomos Prienų rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartys, t. y. bus reikalaujama perduoti E. peržiūrėtina Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtai nuolatinei globėjai A. B., o vėliau teismo sprendimu nuolatine globėja bus paskirta J. L. Būtinumą sustabdyti skubų minėtų teismų nutarčių vykdymą pagrindžia ir vaiko psichologų išvados bei rekomendacijos, kuriose nurodyta, kad norint E. perduoti teismo sprendimu paskirtai globėjai, būtina ją pripratinti prie naujų jai žmonių, o tam reikalingas atitinkamas laikotarpis ir aktyvūs veiksmai iš globėjų pusės (L. žiniomis, B. jokių realių veiksmų nesiima). Net jeigu teismas, atnaujinęs civilinės bylos procesą, nuspręstų, kad E. turi būti perduota nuolatine globėja paskirtai A. B., tokiam sprendimui vykdyti yra būtinas pakankamai ilgas pereinamasis periodas, per kurį E. L. galėtų priprasti prie B. šeimos narių. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas, nes tokiu atveju jokios žalos vaikui nebus padaryta, o priešingu atveju gali būti padaryta neatstatoma žala E. L. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus nepažeistos E. teisės ir interesai, bus išvengta didesnio psichologinio traumavimo, vaiką perdavinėjant iš vienos šeimos į kitą. Iš skundžiamos nutarties ir iš ankstesnių Prienų rajono apylinkės teismo sprendimų matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas visiškai netiria ir neanalizuoja L., kaip biologinių senelių, pateikiamų faktų apie realią situaciją, susijusią su E. gyvenimu ir gerove, neatsižvelgia į kitų iš tikrųjų vaiko interesais besirūpinančių asmenų ir institucijų rekomendacijas ir nurodytas aplinkybes. Dėl to mano, kad Prienų rajono apylinkės teismas yra šališkas ir neobjektyvus.
Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo A. B. ir pareiškėjas Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius prašo nutarties nekeisti.
Suinteresuotas asmuo A. B. nurodo, kad prašymo grindimas aplinkybėmis (vaiko psichiatrinės ekspertizės neskyrimu, vaiko tariamu prisirišimu prie jos ir t.t.), kurios buvo tiriamos bylą nagrinėjant instancine tvarka, suponuoja tik norą dar kartą bylinėtis dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu ir bandymą nesąžiningai vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, todėl nėra pagrindo tenkinti tokį prašymą. J. L. privalėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę būsimo kitokio nei priimtas teismo sprendimo įvykdomumui, ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ji nenurodė nei vienos tokios aplinkybės. Ji nepaaiškina, kaip jos nurodoma aplinkybė, kad vaiko perkėlimas į A. B. šeimą tariamai gali sukelti vaikui psichinę traumą, gali įtakoti galimai kitokio teismo sprendimo atnaujinus procesą įvykdomumą. Dėl L. nesąžiningo elgesio retai įvykstančių pasimatymų metu E. L. noriai bendrauja bei žaidžia su B., nejaučia diskonforto. J. L. neįrodė minėtos aplinkybės realumo. Prie prašymo pridėta psichologo išvada vertintina kritiškai, nes nėra duomenų, kad onkopsichologė L. B. specializuotųsi mažamečių vaikų psichologijoje ar kad su jais dirbtų, išvados ir rekomendacijos nemotyvuotos. Kitų įrodymų apie tariamą vaiko prisirišimą nebuvo pateikta. Be to, teismai vertino šią aplinkybę ir įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, jog E. L. jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis A. B. šeimoje, ir ji nepatirs didelės psichologinės žalos. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis), sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principo (CK 1.5 straipsnis). Atskirajame skunde nepagrįstai aiškinama, neva B. vengia bendrauti su globotine. Priešingai, negu nurodoma atskirajame skunde, A. B. visada dėjo maksimalias pastangas bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis ir pareigūnais bei L. organizuojant E. L. perkėlimą į jos šeimą. J. L. neleidžia ir trukdo A. B., t. y. teisėtai globėjai, bendrauti su vaiku. Padėti susitikti su mergaite negali nei vaikų teises ginančios institucijos, nei antstolis. Dėl nebendradarbiavimo vykdymo procese Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2010 m. sausio 28 d. civilinėse bylose Nr. 2-688-805/2009 ir Nr. 2-286-644/2010 J. L. ir J. L. paskyrė baudas už antstolės įpareigojimų nevykdymą. Už piktybinį Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties nevykdymą L. Prienų rajono apylinkės teisme iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-102-644/2010. Patenkinus J. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. bei Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarčių galiojimą, t. y. nebelikus galiojančio teisinio įpareigojimo, ji ir toliau nebendradarbiaus bei neleis A. B. pamatyti vaiko. Dėl to taps neįmanomas tolimesnis pasirengimas E. L. perkėlimui į jos šeimą, bus prarasti iki šiol atliktų pratinimo veiksmų rezultatai. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinimas sudarytų J. L. galimybę toliau piktnaudžiauti teise ir savavališkai laikyti vaiką savo žinioje, tokį savo elgesį motyvuojant tariamu vaiko pripratimu prie jos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingas siekiamam tikslui apsaugoti J. L. interesus, nes jomis yra pažeidžiamas vaiko interesas kuo greičiau atsidurti teisėto globėjo šeimoje, A. B. kaip globėjos teisė rūpintis globotine bei teismų sprendimų privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Iš bylose, kuriose L. skirtos baudos už Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties nevykdymą, nustatytų aplinkybių galima pagrįstai spręsti, kad J. L. savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bando vilkinti vykdymo proceso eigą. Priešingai, negu tvirtina J. L., Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-147 nebuvo pagrindas Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarčiai priimti. Aplinkybė, kad A. B. buvo paskirta laikinąja globėja tebuvo vienas iš teismo motyvų. J. L. negali ginčyti šio akto teisėtumo proceso atnaujinimo stadijoje, nes joje yra tik tikrinamas proceso atnaujinimo pagrindo buvimas/nebuvimas. Praleistas terminas viešojo administravimo aktui skųsti, o J. L. neprašo atnaujinti termino skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad J. L. elgesyje yra akivaizdūs piktnaudžiavimo teise požymiai, t. y. prašymu ji siekia užkirsti kelią vaiko perkėlimui į teisėtos globėjos šeimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai būtų patenkintas J. L. reikalavimas, nes vaikas neterminuotai liktų gyventi su ja. Šiuo metu išieškojimas vykdomas tik pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį. Šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų nutartys yra neįvykdytos, todėl laikinosios apsaugos priemonės tebegalioja. Įstatymai nenustato, kad pritaikant naują laikinąją apsaugos priemonę galėtų būti eliminuota ar paneigta anksčiau pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. Dėl to pirma turi būti panaikinta arba pakeista anksčiau pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 146 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 1 dalis). Tokio prašymo J. L. nepareiškė. Kadangi jos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja anksčiau pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, ji negali būti taikoma.
Pareiškėjas Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti tik teoriniai motyvai ir teorinės prielaidos skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, juose nenurodyti teisės aktai, kurie būtų buvę pažeisti, priimant nutartį, nenurodytos faktinės bylos aplinkybės, kurios būtų klaidingai interpretuojamos prašomoje panaikinti nutartyje. Atskiraisiais skundais siekiama ne teisingos proceso baigties ir tiesos nustatymo byloje, o proceso vilkinimo. Atskiruosiuose skunduose teoriškai lyg ir reiškiamas susirūpinimas mergaitės teisių ir teisėtų interesų apsauga, tačiau praktiškai jau treti metai suinteresuoti asmenys J. L., A. ir V. J. L. pažeidinėja mažametės teises ir teisėtus interesus, netinkamu savo elgesiu daro žalą mergaitei.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimą reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Šiame skyriuje esančio CPK 372 straipsnio 2 dalis numato prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančio teismo teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo J. L. siekia sustabdyti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo ir priimtas sprendimas šioje byloje, todėl nepaisant to, jog nutarčių vykdymo sustabdymą ji grindžia CPK XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, normomis, sprendžiant klausimą dėl nutarčių vykdymo sustabdymo, turi būti vadovaujamasi CPK 372 straipsniu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens J. L. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties vykdymo sustabdymo, nepagrįstai vadovavosi CPK XI skyriaus penktojo skirsnio normomis, tačiau pati teismo išvada, jog šioje situacijoje ir procesinėje bylos stadijoje nutarčių sustabdymas nėra būtinas, teisinga ir pagrįsta. Iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties panaikinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų procesinės teisės normoms (CPK 328 straipsnis).
Prašymo dėl teismo proceso atnaujinimo padavimas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą. Priešingai, įstatymas nustato prioritetą teismo sprendimų stabilumui užtikrinti. Ši išvada darytina atsižvelgiant į CPK 372 straipsnio 1 dalies normą, nustatančią, jog prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, sprendimo vykdymą galima sustabdyti tik išimtiniais atvejais, t.y. jei kyla reali grėsmė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimui ir nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.
Suinteresuotų asmenų J. L., A. L., V. J. L. atskirųjų skundų pagrindinis argumentas, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas, yra neigiamų Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties įvykdymo pasekmių mažametės E. L. interesams neįvertinimas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog, sprendžiant Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties vykdymo sustabdymo klausimą, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko interesus. Vaiko interesai yra ypatingos svarbos vertybė, įtvirtinta daugelyje tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, todėl vaiko teisių ir interesų apsauga turi būti prioritetinė, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistas Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuriomis be tėvų globos likusiai E. L. nustatyta nuolatinė globa šeimoje ir jos nuolatine globėja paskirta A. B., E. L. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su nuolatine globėja A. B. Teismai sprendė, kad mergaitės jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir mergaitei nebus padaryta didelė socialinė, psichologinė žala, o suinteresuoto asmens A. B. asmeninės savybės, sveikatos būklė, sugebėjimas būti globėja, gebėjimas tenkinti vaiko poreikius bei užtikrinti įstatymuose įtvirtintas vaiko teises, įskaitant teisę į saugią aplinką, ir galimybės šias teises įgyvendinti labiau atitinka vaiko interesus ir globos tikslus bei uždavinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai atitinka proporcingumo kriterijų ir vaiko interesų prioriteto principą, esamoje situacijoje labiausiai atitinka geriausius vaiko interesus ( CPK 18 straipsnis).
Šios teismų padarytos išvados paneigia apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus dėl itin skaudžių mažametės E. L. perdavimo B. šeimai pasekmių ir sudaro pagrindą spęsti, kad, įvykdžius Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį, vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti. Prašymas sustabdyti teismo procesinių sprendimų vykdymą, inicijuojant bylos proceso atnaujinimą, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, kurie leistų daryti priešingą išvadą, todėl minėtų nutarčių vykdymo sustabdymas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principų, sudarytų prielaidas suinteresuotam asmeniui J. L. ir toliau elgtis savanaudiškai, piktnaudžiauti teise, nepaisyti įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principo, pažeistų kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad nutarties vykdymą galima stabdyti tik išimtiniais atvejais, tai, suinteresuoti asmenys J. L., A. L., V. J. L. neįrodė, jog nutarčių vykdymo nesustabdymas neigiamai paveiks mažametės E. L. interesus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens J. L. prašymo sustabdyti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties vykdymą.
Atskirųjų skundų argumentai dėl teismo šališkumo yra abstraktaus pobūdžio, nenurodomi jokie faktai ar įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie teismo šališkumą. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas netenkino suinteresuoto asmens procesinio pobūdžio prašymo, savaime nereiškia, jog teismas yra šališkas, todėl šis atskirųjų skundų motyvas pripažįstamas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, kuriuos vertina kaip įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų kritiką - šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamu procesiniu klausimu. Jie tik patvirtina, kad atskirųjų skundų autorių pozicija vaiko interesų svarbos atžvilgiu yra deklaratyvaus pobūdžio. Siekdami užkirsti kelią įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, realiai šių interesų jie nepaiso.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.