Kauno apylinkės teismo papildomas sprendimas

2018-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-2462-877/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Papildomas sprendimas
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
e2-2462-877/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21453-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
S. R.
Civilinė byla Nr. e2-2462-877/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21453-2017-5 (S) Procesinių sprendimų kategorija: 3.2.6.10.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASPAPILDOMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m.vasario 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. R. dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi 2018 m. sausio 11 d. sprendimu už akių jai iš atsakovės priteista tik dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų: teismas priteisė tik 15 Eur žyminį mokestį, o 70,08 Eur suma už advokato paslaugas liko nepriteista.

Atsakovė atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nepateikė.

Papildomas sprendimas priimtinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo galutinio sprendimo, kuriuo baigiama civilinė byla, svarba ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, lemia teismo sprendimo stabilumo apsaugą, įstatyme sukuriant tokį teisinį reglamentavimą, kad teismo sprendimą papildyti ar patikslinti galima tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad yra bendras CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas teismui pačiam naikinti ar keisti savo priimtą sprendimą. Civilinio proceso įstatymas numato tik du procesinius institutus, kuriais galima pasinaudoti ištaisant priimto teismo sprendimo ar nutarties, kuriais yra baigtas bylos nagrinėjimas, netikslumus ar trūkumus – tai rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymas (CPK 276 str.) bei papildomo sprendimo priėmimas (CPK 277 str.). CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad teismas, neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu priima papildomą sprendimą. Teismas konstatuoja, kad papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus. Teismo papildomas spendimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti priimtas, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors toks šalies prašymas buvo ir byloje buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančio CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nors šioje civilinėje byloje ir buvo priimtas teismo sprendimas už akių, tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, byla išnagrinėta priimant sprendimą už akių. Priimant sprendimą už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie posėdį šalių iš anksto neinformuojant, o tai reiškia, kad neturėdama informacijos apie posėdžio datą ir laiką, ieškovė nespėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-829-196/2015).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už advokato paslaugas. Teismui priteisus 15 Eur žyminį mokestį, ieškovei liko nepriteista 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Ieškovė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pateikė po teismo sprendimo už akių priėmimo, nes sprendimas priimtas už akių rašytinio proceso tvarka, iš anksto apie rašytinį procesą šalių neinformavus. Sprendimu už akių visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei turi būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisimo, papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistina 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3, 4, 5 dalimis, teismas

nusprendžia:

priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2462-877/2018.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

Papildomą sprendimą siųsti šalims.

Sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

TeisėjaRita Liukaitytė