- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-1158-582/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- M. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. bausmę atlieka pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. (dvi veikos), 22 str. 1d. 260 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., nuteistas subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme, prie kurios BK 64 str. 3 d. pagrindu pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos pagal Šiaulių miesto aplinkės teismo 2004-08-12 nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006-05-24, bausmės pabaiga – 2015-08-24.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 93-320 nutarė nuteistajam M. L. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., jam neatlikus 1 metų 4 mėnesių (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-04-24) laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu išvadai, jog nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. L. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, objektyviai neįvertino jo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis jau atlikęs 2/3 paskirtos bausmės dalis, ne vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu baigė dvyliktą klasę, autokrautuvo kursus, šiuo metu mokosi ir siekia įgyti kompiuterių operatoriaus specialybę, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. M. L. pažymi, kad jo ryšiai su artimaisiais laisvėje išlikę artimi, paleistas lygtinai jis bus priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, turės gyvenamąją vietą. Nuteistojo manymu, jo pastangos teigiama linkme koreguoti savo elgesį teismo buvo neįvertintos. Be to, teismas, savo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo grįsdamas aplinkybe, kad jis palaiko neformaliąsias nuteistųjų tradicijas, pažeidė BVK 6 str. nuostatas, kuriose numatyta, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų ir kt. Be to, įstatyme nėra numatyta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas nuteistajam, kuris laikosi neformaliųjų kriminalinės subkultūros tradicijų. Teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, savo sprendimą iš esmės aiškino tik tuo, kad M. L. bausmę atlieka už pasikėsinimą įvykdyti tris sunkius nusikaltimus, tačiau neįvertino, kad už juos nuteistajam buvo paskirta labai griežta bausmė ir būtent teismo nuosprendžio paskelbimu buvo įgyvendintas teisingumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. L. skundas atmestinas.
BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad M. L. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. L. lygtinis paleidimas dar netaikytinas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu taip pat nepritarė lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. bausmę atlieka už pasikėsinimą įvykdyti tris sunkius nusikaltimus, itin pavojingus visuomenei, nes susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas anksčiau tris kartus teistas ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Be to, nuteistajam anksčiau taikytos poveikio priemonės, tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio jam taip pat neturėjo ir bausmės tikslų neužtikrino. Svarstant klausimą dėl M. L. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis režimo reikalavimų – net 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (3 kartus buvo padaryti grubūs režimo reikalavimų pažeidimai, už kuriuos uždarytas į baudos izoliatorių), galiojančių nuobaudų neturi. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad po daugiau nei 3/4 laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (48 balai pagal OASys metodiką), rodo didesnį M. L. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nustatyta, kad nuteistojo riziką ateityje nusikalsti didina būtent ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, ignoruodamas ilgalaikes problemas, yra linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti) bei nuteistojo asmeninės savybės (turi savus įsitikinimus, trūksta lankstumo ir gebėjimo priimti kitą požiūrį).
Nuteistasis skunde teisingai pažymi, kad įstatyme nėra numatyta, jog lygtinis paleidimas negalėtų būti taikomas nuteistajam, kuris palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, tačiau ši aplinkybė, į kurią pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo požiūrį į visą pataisos procesą ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės laikytis jam skirtų draudimų bei įpareigojimų. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad teisingumas užtikrinamas ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, o nuteistajam realiai patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų, t. y. atliekant jam paskirtą bausmę, todėl skundo argumentai dėl šios aplinkybės atmetami kaip nepagrįsti.
Skundą nagrinėjantis teismas išdėstytas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo M. L. elgesio laisvėje. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo skundo argumentai, kad jis bausmės atlikimo metu buvo du kartus skatintas, mokosi ir yra nusiteikęs teigiama linkme koreguoti savo elgesį, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog tiek teismas, tiek Komisija pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.