- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- e2VP-11819-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00634-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. prašymą dėl arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. V. teismui pateiktu prašymu prašo panaikinti areštą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtą teismo antstolių kontoros 1998 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 1554.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikintos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismui teikiamame prašyme dėl arešto (laikinųjų apsaugos priemonių) panaikinimo turi būti nurodomas procesinio dokumento dalykas ir pobūdis, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 4 ir 5 dalys). CPK 178 straipsnis įtvirtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – operatorinės-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), – areštą, nurodė, jog 1998 m. pareiškėjo atžvilgiu buvo iškelta civilinė byla, buvo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas – 5 transporto priemonės ir operatorinė-sandėlis. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis nedelsdamas, tais pačiais 1998 metais, atsiskaitė su išieškotoju, tačiau areštas operatorinei-sadėliui panaikintas nebuvo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų – nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų aišku kas pritaikė minėtam pastatui areštą, kokiu pagrindu, netgi nenurodė išieškotojo, su kuriuo teigia nedelsdamas atsiskaitė. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų nustatyti, jog jis prievolę įvykdė ir vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas, o vykdomoji byla užbaigta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo prašymas dėl arešto panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjui išaiškintina, kad ši nutartis neatima pareiškėjui galimybės, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas prašymą atmesti, vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl arešto panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo A. V. prašymą dėl arešto panaikinimo.
Išaiškinti pareiškėjui, kad prašymo netenkinimas neatima iš jo teisės, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas prašymą atmesti, vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl arešto panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.