Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-182-922/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
1-182-922/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46054-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
J. S.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-182-922/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46054-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;.; 1.2.4.8.; 2.10.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2015-01-19 Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimu;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2017-09-07 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas vidutinio girtumo, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia sudavė ranka vieną smūgį į galvą savo broliui J. S., šiam nugriuvus ant grindų, sudavė ranka ne mažiau kaip keturis smūgius jam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimu metu įtariamasis J. S. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo su broliu J. S.. Su broliu gyvena viename name. Po pietų, tikslios valandos neprisimena, jis su broliu virtuvėje susipyko dėl grybų, dėl pinigų ir dėl gaidžio. Supyko, nes nerado namuose pinigų ir savo dalies grybų, kuriuos buvo pririnkęs. Dar pyko ant brolio ir dėl susirgusio gaidžio. Virtuvėje pradėjo su broliu žodžiu konfliktuoti. Jam priekaištavo dėl to, kad jis paėmė neatsiklausęs dalį grybų, taip pat jo klausinėjo, kas atsitiko gaidžiui. Konflikto metu abu susistumdė ir brolis jam ranka sudavė vieną smūgį į veidą. Brolis pataikė į kairės pusės skruostą prie akies. Tuomet jis ranka sudavė broliui vieną smūgį į šoną ir iš karto sudavė ranka jam vieną smūgį į petį. Smūgiavo rankos delnu. Po to brolis iš virtuvės išėjo. Jis liko virtuvėje. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Įvykio metu jis buvo neblaivus, buvo iš vakaro išgėręs silpno alaus. Jis broliui dėl jam suduoto smūgio pretenzijų neturi (b. l. 80-82).

Papildomos apklausos metu įtariamasis J. S. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu jau davęs parodymus anksčiau, jų nekeičia. Pilnai pripažino, kad 2017-09-07 apie 14 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs alaus, konflikto su broliu J. S. metu virtuvėje jam sudavė vieną smūgį ranka į galvą. Broliui nuo suduoto smūgio nugriuvus, pasilenkė prie jo ir sudavė jam dar kelis smūgius ranka į įvairias kūno vietas - galvą, liemenį. Kiek tiksliai sudavė smūgių, neprisimena (b. l. 90-91).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ramūno Keršio 2017-09-07 tarnybiniame pranešime nurodyta kad 2017-09-07 d. apie 14.27 val. iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis J. S. mušasi ir išvijo iš namų. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad 2017-09-07 d. apie 14 val., namuose, (duomenys neskelbtini), J. S. sudavė penkis smūgius broliui J. S. į galvą. Ant J. S.sumušimo požymių nesimatė, aplinka namuose buvo netvarkinga. Medikų pagalbos J. S. atsisakė. J. S. alkotesteriu DRAGER ARFEM 0251, patikros Nr. 0590446, buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas. J. S. alkotesteriu pasitikrinti blaivumą atsisakė, todėl buvo pristatytas į VŠĮ Varėnos ligoninę, kur jam 16.00 val. buvo nustatytas vidutinis girtumas. J. S. buvo sulaikytas (b. l. 9-12).

Įvykio vietos apžiūros protokolu 2017-09-07 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2017-09-07 apie 13.30 val. jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) iš miško su grybais. Tuo metu namuose brolio J. S. nebuvo. Išsipylė iš krepšio grybus ant stalo ir pradėjo juos rūšiuoti. Apie 14 val. į namus grįžo girtas brolis J. S., su kuriuo kartu gyvena viename name, abu veda bendrą ūkį. Grįžęs be priežasties brolis pradėjo šaukti ir priekaištauti dėl nugaišusio gaidžio. Priekaištavo, kad šis jo neprižiūrėjo ir dėl to jis nugaišo. Abu veda bendrą ūkį, abu prižiūri gyvulius, tačiau dėl nugaišusio gaidžio kaltas liko jis. Konflikto metu jis stvėrė grybus buvusius ant stalo ir numetė ant grindų bei pradėjo juos kojomis mindžioti, ranka trenkė į galvą. Nuo smūgio parkrito ant žemės. Brolis užgriuvo ir jam gulinčiam dar ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą. Jį nusimetė nuo savęs ir išbėgo iš namų. Nubėgo pas kaimyną E. R.. Po kelių minučių pas minėtą kaimyną atėjo brolis ir jo kieme dar bandė suduoti, tačiau nuo smūgių išsisuko ir per ūkinius pastatus išbėgo į (duomenys neskelbtini) keliuką. Stovėdamas ant keliuko paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sumušė brolis J. S. (b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo kaimynystėje gyvena broliai J. S. ir J. S.. 2017 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, po pietų, jam būnant namuose, prie namų atėjo J. S. ir pasakė, kad negali būti namuose, nes brolis varo iš namų. Daugiau nieko jis nepasakojo, apie konfliktą daugiau nekalbėjo. Netrukus į jo sodybos kiemą atėjo ir J. S.. Jam atėjus J. su J. tarpusavyje žodžiu sukonfliktavo, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Jie konfliktavo tik žodžiu, vienas kito nemušė. Jiems konfliktuojant suriko, kad jie paliktų jo sodybą. Po šių žodžių J. iš sodybos išbėgo, o J. dar kurį laiką pabuvo, pasėdėjo kieme ant suoliuko. Bendraujant su J., jis pasakojo, kad negali būti namuose, brolis jį varo gyventi į lauko virtuvę. Apie tai, kad brolis mušė, smurtavo, nieko nekalbėjo, skundėsi tik psichologiniu smurtu. Ant J. S.sužalojimų nepastebėjo, J.sužalojimais nesiskundė. Kurį laiką pabuvęs, J. nurodė, kad kvies pagalbą ir nuėjo paskambinti bei laukti policijos pareigūnų. Jis konflikto, kuris įvyko tarp J. ir J. jų namuose, nematė, nieko apie tai pasakyti negali (b. l. 30-32).

2017-10-04 akistatos tarp J. S. ir J. S. metu J. S. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d., apie 14 val. jam būnant namuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu brolis J. S. jam stovinčiam virtuvėje prie krosnies sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į galvą. Nuo smūgio nugriuvo ant grindų, ant nugaros. Nugriuvus brolis jį užgulė savo kūnu ir jam gulinčiam sudavė dešinės rankos kumščiu keturis- penkis kartus į galvą. Nuo smūgių dengėsi veidą rankomis, tad dalis smūgių buvo pataikyta į galvą, viršugalvį, o keli smūgiai buvo pataikyti į krūtinę. Nuo suduotų smūgių skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant galvos, rankų, krūtinės sužalojimų neatsirado. J. S. J. S. parodymus patvirtino iš dalies, nurodė, kad tą dieną iš tiesų tarp jų namuose virtuvėje įvyko konfliktas. Konflikto metu jis sudavė broliui J. S. rankos delnu į galvą. Jam pataikė kažkur į veidą, nors gerai neprisimena. Broliui nuo smūgio nugriuvus ant grindų, jis pasilenkė prie jo ir dar keletą kartų jam rankos delnu sudavė į veidą. Kiek tiksliai kartų, neprisimena. Brolis rankomis dengėsi galvą, tad kur jam tiksliai pataikė, neprisimena. Brolis jam taip pat sudavė ranka atgal vieną, o gal kelis smūgius, pataikė į kairės pusės skruostą prie akies (b. l. 35-37).

Specialisto išvadoje Nr. G 1019/2017 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai) patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 42).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir J. S. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo bei liudytojo apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Alytaus AVPK Varėnos rajono PK 2017-09-08 nutarimu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-94).

Prokuroras siūlo pripažinti J. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. S. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšies (b. l. 96-98).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš brolį. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam žala nepadaryta, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, pretenzijų nukentėjusysis nereiškia, jam atleido (b. l. 95).

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas J. S. pripažino kaltę. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kiek mažesnę nei prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti J. S. būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Loreta Janiulytė