Utenos apylinkės teismo nutartis

2023-11-23 · Byla Nr. M1-650-958/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
M1-650-958/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17962-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Nukentėjusysis
S. Š.
Advokatai
Eugenijus Karosas, Darius Japertas
Baudžiamoji byla Nr. M1-650-958/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17962-2023-5
Procesinio nsprendimo kategorija:14.10.1.; 1.1.14.; 2.10.11.(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 23 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Bačiuliui,gynėjui advokatui Dariui Japertui,ekspertui S. R. (vaizdo konferencijos būdu),nukentėjusiajai S. Š.,atstovui advokatui Eugenijui Karosui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustato:

1.1. O. M., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 16 d., 05.00 val., iki 2023-05-18, 10.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atėjęs į S. Š. priklausančio namo kiemą, tyčia, be aiškios priežasties, kirviu daužydamas sugadino 8 vnt. tvoros segmentus ir kiemo vartelius, bendros 160 eurų vertės, taip pat kirviu daužydamas apgadino namo lauko duris ir rankeną, bendros 300 eurų vertės, namo sienos dekoratyvinę apdailą, 200 eurų vertės bei nepataisomai sudaužė 2 vnt. elektrinius lauko skambučius, bendros 60 eurų vertės, taip sugadino svetimą turtą ir tuo nukentėjusiajai S. Š. padarė 720 eurų turtinę žalą.

2. Įrodymai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

2.1. O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta M. Č., jis gyvena su savo močiute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės mėn.16-18 d., tuo metu atrodė ir buvo įsitikinęs, kad M. Č. grasino jam ir ukrainietėms. Todėl 2023 m. gegužės 16 d. buvo atėjęs pakalbėti su M. Č., kodėl jis grasina jam ir ukrainietėms. M. Č. jį sekiojo. Atėjęs pakalbėjo su jo močiute, močiutė pasakė, kad jis miega. Kitą dieną, gali būti, kad 2023 m. gegužės 18 d., pasiėmė savo kuprinę ir akmenį, kurį galvojo mesti į M. Č. langą. Taip pat pasiėmė šeimoje naudojamą kirvį. Atėjo prie M. Č. močiutės namų, esančių (duomenys neskelbtini). Atėjęs tris kartus trenkė kirviu į vartelius. Toliau, ką darė, nelabai atsimena, gali būti, kad kirviu daužė į sieną, gali būti, kad vieną kartą. Akmenio į M. Č. langus nemetė, susivaldė. Ar kirviu daužė namo duris, neatsimena, bet atrodo, kad tvoros tikrai nedaužė. Tai galėjo padaryti kažkas kitas, kas sužinojo, kad M. Č. grasino jam ir ukrainietėm. Kas tokie negali pasakyti. Kai šis įvykis įvyko, jautėsi prastai, tuo metu jokių vaistų ar alkoholio nevartojo. Vaistus pradėjo vartoti, kai paguldė į Vilniaus psichiatrijos ligoninę ir kai grįžo iš ligoninės. Dėl savo poelgio labai gailisi, esant galimybei atsiprašys nukentėjusios (b. l. 159-161).

2.2. O. M. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

2.3. Nukentėjusioji S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad O. M. kaltinime nurodytomis dienomis buvo atėjęs prie jos namo ir apgadino turtą. Pirmą kartą O. M. atėjo prie namo anksti ryte, paskambinęs į duris kažką neaiškiai kalbėjo, nesusikalbėjo su juo ir jis išėjo. Pati nuėjo į dušą, būdama duše girdėjo kurį laiką kažkokius garsus. Tą pačią dieną anūkas M. Č. pamatė, jog buvo sugadinti tvoros segmentai ir varteliai. Pati nematė, kaip O. M. apgadino aštuonis tvoros segmentus ir vartelius. Po kelių dienų, dienos metu, būdama namo viduje išgirdo didelį bildesį. Išėjusi į lauką pamatė iš kiemo išbėgantį tą patį asmenį - O. M.. Prie tvoros buvo numesta kuprinė, joje buvo akmuo. Tada pamatė, jog buvo apgadintos durys, prie durų buvę du skambučiai, durų rankena bei namo apdaila.

2.4. Nukentėjusioji S. Š. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad pas ją kartais apsistoja anūkas M. Č.. Ar anūkas pažįsta O. M. ir su juo turi kokių bendrų reikalų, nežino. Iki įvykio įvykusio 2023-05-17, O. M. nepažinojo ir apie jį nieko nežinojo. 2023-05-17, apie 05.00 val., išgirdo durų skambutį. Į duris skambino intensyviai neatleidžiant mygtuko. Nubėgusi pasižiūrėti pamatė, kad prie durų stovi O. M.. Jis stovėdamas prie durų kažką nerišliai kalbėjo, vis sakė „Dacija“, ar tai „Dastija“. Vėliau suprato, kad tai buvo kažkokios moters vardas. Jis nieko daugiau nedarė, tik vis šaukė vardą, po to apsisuko ir išbėgo, bėgo link ežero palei jos kiemo tvorą. Tada nuėjo į dušą, tai galėjo būti apie 06.00 val. Būdama duše vėl girdėjo, kad skambina į duris. Kai išėjo iš dušo nieko kieme nebebuvo. Tą pačią dieną, apie 08.00 val., vėl išgirdo, kad atėjo O. M., nes pradėjo šūkauti, jį atpažino iš balso. Išėjusi jo klausė, ko jis nori, jis nieko konkrečiai nepasakė, tik vis šaukė „Dacija“, tada užšoko ant suoliuko ir su koja spyrė į prieangio langą ir į garažo vartus, po to išbėgo iš kiemo ir vėl palei tvorą nubėgo link ežero. Tą dieną daugiau jis nebuvo atėjęs. 2023-05-17, apie 17.00 val., anūkas M. Č. eidamas į parduotuvę pastebėjo, kad kiemo segmentinė tvora yra apgadinta. Dėl to, kad rado apgadintą tvorą, į policiją nesikreipė. Kitą dieną, 2023-05-18, apie 10.30 val., buvo savo namuose, žiūrėjo televizorių. Namuose, savo kambaryje miegojo anūkas M. Č.. Staiga išgirdo trenksmą, lyg kas daužo sieną. Išgirdo nemažiau kaip 3 tokius garsus. Išbėgusi į kiemą pamatė, kad į kalną bėga tas pats O. M., jis bėgo per petį persimetęs kirvį. Iš kirvio spalvų suprato, kad tai „Fiskars“ kirvis. Tada pastebėjo, kad kieme yra numesta kuprinė, pravėrus kuprinę pamatė, kad joje yra didžiulis akmuo. Tada pamatė, kad apgadintos jos namo durys ir rankena. Suprato, kad O. M. kirviu daužė duris, po to pastebėjo, kad iš sienos šalia durų ištraukti ir nuo elektros laidų nuplėšti du elektriniai skambučiai, kurie mėtėsi prie durų. Po to pamatė, kad siena, kur buvo pritvirtinti skambučiai, apdaužyta kirviu ir buvo nutrupėjęs tinkas. Taip pat buvo apgadinti varteliai. Galimai O. M. kirviu daužė vartelius. Anūkas iš karto kvietė policiją. Sugadintas duris ir rankeną vertina 300 eurų, sugadintą lauko sieną vertina 200 eurų, sugadintus durų skambučius vertina 60 eurų. Vartelių ir tvoros sugadinimus vertina 160 eurų. Viso sugadinta turto už 720 eurų. Turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė jai išmokėjo draudimo išmoką sumoje 439,82 eurų. Nors jai buvo padaryta didesnė turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 6-9, 68-70, 71-73).

2.5. Liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad O. M. kažkiek pažįsta, kartu lankė sporto klubą, tačiau su juo nesipyksta. Iš močiutės S. Š. pasakojimo žino, jog jis buvo atėjęs pas ją į namus, kojomis spardė langus. Tuo metu jo pas močiutę nebuvo, tačiau tą pačią dieną eidamas palei močiutės tvorą matė sugadintą tvorą bei vartelius, apie tai pasakė močiutei. Kitą kartą, kai O. M. buvo atėjęs, jis miegojo pas močiutę namuose. Išgirdęs bildesį išėjo į kiemą ir pamatė O. M., kuris rankose turėjo kirvį „Fiskars“, kažką šūkavo. Lauke buvo įvairių šukių, matė apgadintą namo sieną, duris, durų rankeną bei skambučius. Kieme taip pat buvo palikta kuprinė, joje buvo akmuo.

2.6. Liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad pažįsta O. M.. Paskutinį kartą jį matė 2023 m. gegužės 11 dieną, kuomet apie 21 valandą, bėgdamas krosą šalia Vyžuonėlių ežero jį sutiko. Tuomet su juo prasilenkiant, šis jį užsipuolė dėl jam neaiškios priežasties. Ką tuo metu jis sakė, neprisimena, nes jo neklausė. Dėl kokios priežasties jis taip elgėsi, nežino. 2023 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, ar tai buvo 15 ar 16 dieną, vakare, ties Vyžuonaičių ežeru pamatė O. M., kuris ėjo su šunimi. Visą laiką jam ėjo iš paskos. Einant jis sustojo ir užsipuolė jį sakydamas „ko jį seka?“. Jam atsakė, kad jo neseka, eina link Maironio gatvės. 2023-05-18 gulėjo lovoje ir išgirdo trenksmą. Pro langą pamatė kieme stovintį su kirviu rankose O. M.. Matė, kad kirvis yra „Fiskars“ firmos, kuris buvo juodos su oranžine spalvos. Kieme O. M. rėkavo, iš jo pasakytų žodžių nebuvo galima suprasti, ko jis nori. Po kurio laiko jis iš kiemo išėjo. Kaip buvo sugadinta namo siena, du skambučiai bei durys jis nematė. O. M. žinojo, kad jis gyvena pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-77).

2.7. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-05-18 gavus pranešimą apie, tai jog į kiemą atvyko asmuo su kirviu, nuvyko pas nukentėjusiąją į namus. Nukentėjusioji ir jos anūkas M. Č. paaiškino, jog atvykęs su kirviu O. M. apgadino namo duris, fasadinę sienos apdailą, prie durų mėtėsi plastmasės. Kartu su M. Č. nuvyko pas O. M., kuris parodė vietą ūkiniame pastate, kur laikė kirvį “Fiskars” ir jį paėmė. Kadangi O. M. psichologinė būsena buvo pakrikusi, jį pristatė pas psichiatrus ir jį tą dieną išvežė į psichiatrinę ligoninę. Atvykus pas nukentėjusiąją į namus rado kuprinę, kurioje buvo akmuo. Taip pat matė apgadintą tvorą ir vartelius.

2.8. Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad dirba Utenos AVPK RS tyrėjo pareigose. 2023 m. gegužės 18 d., apie 10.30 val., iš Utenos AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras su kirviu gadiną turtą. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko S. Š., kuri paaiškino, kad 2023-05-17, apie 17 val., pastebėjo, kad apgadinti jai priklausantys aštuoni tvoros segmentai. Minėtus tvoros segmentus apgadino O. M.. Sekančią dieną, 2023-05-18, apie 10 val. 30 min., į kiemą su kirviu atėjo O. M., kuris be jokios priežasties ne mažiau kaip du kartus kirviu trenkė į lauko duris, taip jas apgadindamas, po to tuo pačiu kirviu ne mažiau kaip du kartus trenkė į šalia buvusią sieną, kurią taip pat apgadino. Ant sienos kabėjo du elektriniai skambučiai, kuriuos O. M. kirviu sudaužė. Įvykio vietoje buvo ir nukentėjusios anūkas M. Č., kuris paaiškino, kad jis taip pat buvo namuose, kai O. M. gadino turtą. Kartu su M. Č. nuvyko ieškoti O. M., jį rado gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Jam bendraujant su O. M. kilo įtarimas, kad jis yra neadekvatus, nes pasakodamas įvykio aplinkybes kalbėjo nesąmones ir kažką nerišliai bandė paaiškinti. Paklausus jo, ar turi kirvį, kuriuo apgadino S. Š. turtą, jis nurodė, kad kirvis yra ūkiniame pastate. Nuėjus į nurodytą vietą rado ir išėmė kirvį. Atvykę pas S. Š. kieme rado kuprinę, kurioje buvo įdėtas akmuo. Nukentėjusioji nurodė, kad kuprinė jai ir jos anūkui nepriklauso. O. M. bendraudamas su juo nurodė, kad kuprinė priklauso jam ir kad jis dar ketino mesti akmenį. Kadangi kilo įtarimas dėl jo psichinės būklės, todėl buvo priimtas sprendimas jį pristatyti į Psichikos sveikatos centrą, kuriame psichiatrė A. T. apžiūrėjusį O. M. nusprendė jį dėl pablogėjusios psichinės būklės gabenti į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę (b. l. 79-82).

2.9. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu stebima žalios spalvos segmentinė tvora su varteliais, ant vartelių segmento matomas įlenkimas. Namo kieme, šalia tvoros, stebima mėlynos ir rudos spalvos atsegta kuprinė, o jos viduje – akmuo. Gyvenamojo namo įėjimo durys yra šarvuotos, šalia rankenos matomas apie 0,30 cm įbrėžimas, ant rankenos matomas įlenkimas bei nulūžęs rankenos laikiklis. Šalia durų, dešinėje pusėje, ant sienos matomos dvi pailgos formos skylės, kurių plotas 0.23x30 cm., namo pietinėje pusėje yra segmentinė žalios spalvos tvora, kuri tęsiasi apie 40 metrų, ant 7 tvoros segmentų matosi įvairūs įlenkimai. Atlikus įvykio vietos apžiūrą iš įvykio vietos buvo paimta kuprinė, su joje esančiu akmeniu (b. l. 6-30).

2.10. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kuprinė, kuri yra mėlynos spalvos su baltos spalvos ryklio atvaizdais. Kuprinės apatinė dalis apsiūta rudos spalvos dirbtine oda. Kuprinės ilgis yra 49 cm., plotis 38 cm. Atsegus užtrauktuką matyti, kad kuprinės viduje yra 13x8 cm akmuo (b. l. 31-35).

2.11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ūkinės paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos kairėje pusėje matomi įvairius sodo įrankiai, ant jų atremtas kirvis su juodos ir oranžinės spalvos kotu, kuris po apžiūros paimtas (b.l. 42-50).

2.12. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kirvis, kuris yra juodos ir oranžinės spalvos kirvakočiu. Ant kirvakočio matosi balto užrašo fragmentas, kuris dėl nusidėvėjimo neįskaitomas. Bendras kirvio ilgis 60 cm. Kirvio galvos bendras ilgis 16 cm. Priekinio pleištakampio ilgis 8 cm. Kirvio ašmenys akivaizdžiai su nedideliais mechaniniais pažeidimais. Pleišto šono ilgis 7 cm. (b.l. 51-58).

2.13. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, daryti įvykio vietos apžiūros metu. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvykę į įvykio vietą renka informaciją, pabendravę su nukentėjusiąja, kartu su M. Č. vyksta ieškoti kaltininko. Tarnybiniame automobilyje M. Č. paaiškina, kad močiutės turtą dėl išsigalvotų dalykų galimai apgadino O. M.. Atvykus pas O. M. ir su juo bendraujant, šis nerišliai dėliodamas minti bando paaiškinti, kas vyksta. O. M. parodė, kur yra laikomas kirvis, po to pareigūnas sulaiko O. M. (b.l. 91-93).

2.14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. Š. (b. l.39-41).

Motyvuojamoji dalis

2.15. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog O. M. nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis tyčia sugadino S. Š. turtą, padarydamas 720 Eur turtinę žalą. O. M. iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros metu nustatytais turto sugadinimais, įvykio vietose rastais nusikaltimo įrankiais bei kita rašytine bylos medžiaga. O. M. padaryta nusikalstama veika pagal sugadinto turto vertę atitinka BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtį.

3. Dėl nepakaltinamumo ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

3.1. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

3.2. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 18 d., O. M. sirgo ūminiu psichiniu sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu O. M. serga psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), kuris jam netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdo jų valdyti. Išliekant psichozinio sutrikimo pasikartojimo galimybei, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Dėl savo psichikos būklės O. M. gali dalyvauti atliekant procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus bei gali dalyvauti teismo posėdžiuose (b.l. 145-150).

3.3. Teismo posėdyje dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas S. R. patvirtino aukščiau išdėstytą išvadą ir papildomai paaiškino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu O. M. agresyvus bei neadekvatus elgesys buvo sąlygotas (duomenys neskelbtini). Ūminis ir praeinantis psichikos sutrikimas, kuris buvo tuo metu ir taikant stacionarinį gydimą praėjo, gali ateityje kartotis. Siekiant išvengti galimo psichozinio sutrikimo recidyvo siūlo taikyti priverstinę priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę - priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3.4. Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (BPK 403 straipsnis).

3.5. Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad O. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijus, todėl pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu O. M. buvo nepakaltinamas ir neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytas pavojingas veikas. Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, eksperto S. R. paaiškinimus matyti, jog O. M. šiuo metu serga psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), kuris jam netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdo jų valdyti. Nors šiuo metu ūminio psichozinio sutrikimo nėra, tačiau siekiant išvengti galimo psichozinio sutrikimo recidyvo, būtinas priverstinis stebėjimas, kuris nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas ambulatorinėmis sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms, O. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

4. Dėl kardomosios priemonės

4.1. O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, naikintina.

5. Dėl daiktinių įrodymų

5.1. CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais (b.l.90) paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.), o kuprinė su akmeniu bei kirvis, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir saugomi Utenos apskrities VPK (b.l.36), nutarčiai įsiteisėjus, naikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17 straipsniu, BPK 401 straipsniu, 403-404 straipsniais, teismas

nutaria:

O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

CD laikmenas palikti saugoti byloje.

Nutarčiai įsiteisėjus, kurpinę, akmenį ir kirvį, saugomus Utenos apskrities VPK, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Kristina Latožienė