Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) V. K. ir V. K., atstovaujamų advokato M. N., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir V. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.1. Paaiškėjo, kad teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įsivėlusi klaida, kuri buvo padaryta parengiant sutartį ir, kuri nebuvo pastebėta sutarties pasirašymo metu. Sutarties 3-jame punkte nurodyta: „V. K. atsisako kompensacijos už šios sutarties 1-me (pirmame) punkte įvardyto turto jai atitenkančią 1/2 dalį“, tačiau pareiškėjai nurodė, kad prieš kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, poziciją dėl turto pasidalijimo buvo aptarę ir susitarę, kad pareiškėjai V. K. atsisakius jai atitenkančios nekilnojamojo turto 1/2 dalies kito pareiškėjo V. K. naudai, pastarasis jai išmoka šios dalies kompensaciją ir tuo atveju jam asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas visas nekilnojamasis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis pareiškėjų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

7. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria pareiškėjai susitarė dėl turto padalijimo.

8. Byloje nustatyta, kad pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo sutarusios ir teismas patvirtino, jog V. K. atsisako kompensacijos už šios sutarties 1-me (pirmame) punkte įvardyto turto jai atitenkančią 1/2 dalį (sutarties 3 punktas). Tačiau pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3-me (trečiame) punkte yra įsivėlusi apmaudi klaida ir šis punktas neatitinka šalių ikiteisminio susitarimo turinio, nes šalys buvo aptarę ir sutarę, kad V. K. sumoka V. K. kompensaciją už šios sutarties 1-me (pirmame) punkte įvardyto turto jai atitenkančią 1/2 dalį.

9. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus.

10. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį (taip pat CPK 541 straipsnio 2 dalį) turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai iš esmės prašo ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pakeisti teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, apeliantai siekia, kad būtų iš naujo išspręstas jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu klausimas, t. y. būtų sprendžiami tie klausimai, kurie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teisme (pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų įvertinti). Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės neatitinka apeliacijos tikslų ir paskirties. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šalys galbūt pakeitė teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, todėl darytina išvada, kad sudaryta, tačiau neįsiteisėjusi sutartis pažeidė sutuoktinių interesus ir ši aplinkybė dėl V. K. išmokamos V. K. kompensacijos dydžio už šios sutarties 1-me (pirmame) punkte įvardyto turto jai atitenkančią 1/2 dalį turi būti papildomai ištirta. Šalių valia šiuo atveju teismui nėra pakankamai aiški, todėl būtina iš naujo įvertinti apeliantų nurodomas aplinkybes visų bylos aplinkybių kontekste, dėl ko sprendimas dalyje dėl patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėtų būti panaikintas, o byla šioje dalyje perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu; priimant teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka nebuvo pakankamai išsiaiškinta dėl sąlygų atitikimo šalių valiai, todėl minėta teismo sprendimo dalis naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinti ir šioje dalyje bylą parduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.