Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Elektros kabelio linija buvo nutiesta dar sovietiniais metais, neatsiklausus gyventojų sutikimo, per vaikų žaidimų aikštelę, o ginčijamas statybos leidimas išduotas to paties kabelio rekonstrukcijai. Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane (patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1999 m.) toje vietoje nenurodyta tiesti jokių tinklų. Dėl to savivaldybės administracija galėjo kabelių linijos rekonstrukciją panaudoti kaip puikią progą elektros linijai iš vaikų žaidimų aikštelės iškelti. Techniškai buvo įmanoma liniją perkelti keliais metrais į vakarus. Pažymi, kad projektavimo dokumentuose vaikų aikštelė iš viso nenurodoma, darbų sąrašuose nenumatytos lėšos tos aikštelės išsaugojimui. Tokios elektros kabelio linijos tiesimas reiškia vaikų aikštelės panaikinimą, nes būtinos linijos apsaugos zonos. Tiesiama linija kelia grėsmę ir esamiems želdiniams.

Skundo papildyme (b. l. 149-151) pareiškėjai paaiškina papildomai, kad 1968 metais įrengta vaikų žaidimo aikštelė yra vienintelė Paribio g. kvartale. Mano, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, kad per vaikų žaidimo aikštelę elektros kabelis nutiestas prieš 40 metų. Nurodo, kad naujo kabelio tiesimas numatytas nauja trasa, kuri nėra nustatyta Žvėryno šiaurinės dalies detaliajame plane, todėl trasa bus tiesiama neteisėtai. Šis planas reikalauja, kad naujai tiesiami inžinieriniai tinklai būtų įrengiami detaliajame plane numatytose vietose. Nauja trasa E4, kuria bus tiesiamas kabelis, nėra numatyta detaliajame plane, todėl statybos darbai nelaikytini rekonstrukcija, o laikytini nauja statyba, kurios teisėtumui būtinas detaliojo plano pakeitimas, numatant šią naują trasą detaliajame plane ir viešai apsvarstant šį sprendinį su gyventojais Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Statybos leidimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad elektros kabelis bus tiesiamas senąja trasa, tačiau tokiems teiginiams prieštarauja statybos projekto brėžinio sprendiniai, numatantys elektros kabelio tiesimą detaliajame plane nenumatyta trasa. Toks vidinis individualaus teisės akto prieštaravimas turėjo būti panaikintas išduodant statybos leidimą. Tai rodo, kad statybos leidimas išduotas, pažeidžiant galiojantį detalųjį planą, ir kelia grėsmę Paribio kvartalo vaikų žaidimų aikštelei, nes pažeidžia statybas ir teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kabelio tiesimo projektas parengtas, atsižvelgiant į teismo panaikintus sprendinius – Gervių gatvės rekonstrukciją, nelegalų jos išplatinimą, nelegaliai numatytas inžinierines komunikacijas ir kt. Tos aplinkybės buvo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. I-726-17/2006. Mano, kad iš neteisėtų sprendinių negali atsirasti teisėti, dėl to skundžiami aktai turi būti naikinami.

Teismo posėdyje 2010 10 04 pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjams. Ankstesniuose teismo posėdžiuose 2009 04 08 ir 2009 06 15 pareiškėjas P. M. palaikė visus teismui pateiktus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad turi teisę šiuo atveju kaip privatus asmuo ginti viešąjį interesą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 01 23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-11-04, LVAT išnagrinėta administracine byla Nr. A3-64-07. Taip pat rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 punktu, tuo, kad šis įstatymas ypatingą reikšmę skiria teritorijų planavimo viešumui. Todėl teisės normos, reglamentuojančios planavimo viešumą, suponuoja, kad asmenų, kurių teises ir interesus teritorijų planavimas liečia, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Teismas administracinėje byloje Nr. A3-94-07 vertino, kad valdžios institucijos turi užtikrinti asmenų subjektinės teisės įgyvendinimą detaliojo planavimo procese ir ši teisė turi būti reali, o ne iliuzinė.

Rėmėsi Konstitucijos 19 straipsniu, 53 straipsnio 3 dalimi, 54 straipsniu, Konstitucinio Teismo 1998 06 01 nutarimu, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu.

Aiškino, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo ginti viešąjį interesą ir užtikrinti mieste sveiką ir saugią aplinką, gyvenimo kokybę. Tuo tarpu ginčijami aktai rodo, kad atsakovas elgiasi priešingai. Tokie veiksmai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui, kuriame numatyta, kad privaloma atsižvelgti į visuomenės poreikius, į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų interesus. Atsižvelgti į visuomenės interesus įpareigoja ir Statybos įstatymo nuostatos.

Pareiškėjas rėmėsi Konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ nuostatomis. Teigė, kad savivaldybės administracijos aktus ginčija dėl to, kad jie buvo parengti ir priimti apeinant visuomenę, nes apeitas detaliojo planavimo, specialaus planavimo procesas, kurie turėjo vykti, nes duomenų esančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nepakako.

Rėmėsi žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 01 20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 ir teigė, kad Paribio kvartale aiškiai išsiskiria bendro naudojimo plotai (želdynai) ir infrastruktūros plotai (pažymėti pilka spalva). Tokių inžinierinių tinklų tiesimas, kuris leistas ginčijamu statybos leidimu, nenumatytas tos vietovės detaliajame plane.

Ginčijamiems sprendiniams nustatyti savivaldybės administracija privalėjo vykdyti specialųjį ir detalųjį planavimą, tačiau ji neteisėtai nustatė inžinierinių tinklų tiesimo trasas projektavimo sąlygų sąvade. Taip iš gyventojų ir visuomenės buvo atimta teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl jų gyvenamosios aplinkos, komunikacijų trasos nustatytos savavališkai, pasirinktos ne saugiausios, bet žalingiausios aplinkai ir gyvenimo kokybei.

Inžinierinių tinklų trasas leista tiesti ne esamais komunikacijų koridoriais, o per bendro naudojimo rekreacines teritorijas (želdynus), per vaikų žaidimo aikštelę, per kitiems gyvenamiesiems namams numatytus priskirti sklypus, kur dabar tokių komunikacijų nėra. Šių trasų tiesimas ir buvimas darys neigiamą poveikį kvartalo aplinkai ir bendrų teritorijų (želdynų, vaikų žaidimo aikštelės ir kt.) naudojimui pagal dabartinę paskirtį. Neigiamą poveikį darys ir pats tinklų tiesimas ir darbų vykdymas. Elektros tinklų tranšėjas leidžiama kasti pernelyg arti ąžuolo ir eglių. Grėsmė kyla ir kitapus T. Narbuto g. augančiam didžiuliam ąžuolui, nes požeminiai elektros kabeliai tiesiami tiesiai per šio ąžuolo apsaugos zoną, nors tai draudžia įstatymas.

Mano, kad atsakovas galėjo leisti tiesti kabelius įprastu būdu – po šaligatviais arba asfaltuotais keliukais. Šiuo metu po želdynais jokie kabeliai neina. Teisės aktuose augalams nustatytos nemažos apsaugos zonos – nuo 1 m iki 2 m pločio. Todėl daugelis medžių bus išnaikinta. Mano, kad tai daroma tikslingai siekiant sunaikinti želdynus.

Pažymėjo, kad aptariamoje teritorijoje yra daug intensyvaus eismo gatvių, didelis transporto judėjimas, todėl teritorija stipriai užteršta. Kvartale yra 10 nedidelių želdynų, kurie yra bendro naudojimo paskirties žemėje. Per kvartalą vingiuoja Gervių gatvelė – XIX-XX a. sandūroje susiformavęs siauras (kai kur net 3 m. pločio nesiekiantis) keliukas, apaugęs senais brandžiais medžiais, tarp jų yra 55 cm skersmens beržas, 43 cm skersmens liepa, viena seniausių Žvėryne, kiti vertingi medžiai, yra ir retų veislių augalų.

Šie želdynai Žvėryno gyventojams yra labai svarbūs, nes tai vienintelė priemonė, apsauganti nuo taršos. Želdynų vaidmuo patvirtinamas ir 1998 m. Vilniaus m. Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema, turinti specialiojo plano statusą, nes patvirtinta Vilniaus m. tarybos 1998 02 04 sprendimu Nr. 127.

Jeigu anksčiau savivaldybės administracija, išduodama sąlygas detaliesiems planams rengti, nurodydavo privalomai laikytis želdynų plėtojimo schemos, tai šiuo atveju projektavimo sąlygų sąvade „pamiršo“ nurodyti bent kokius nors aplinkosauginius reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas nepaisė fakto, jog pagal įstatymus visi kvartalo želdiniai turi saugotinų statusą. Rėmėsi Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343, aplinkos ministro 2004 08 04 įsakymu Nr. D1-423. Pažymėjo, kad Paribio g. kvartalas ir visi jame esantys želdiniai yra saugotini, nes ne tik yra bendro naudojimo valstybinės žemės teritorijoje ir patenka į Narbuto gatvės sanitarinę zoną, bet ir priklauso Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonai, patvirtintai Kultūros vertybių apsaugos departamento prie LR kultūros ministerijos 2005 04 19 įsakymu Nr. Į-167, bei nekilnojamosios vertybės – Vilniaus miesto centrinės dalies nekilnojamosios kultūros vertybės NKV UV-70 apsaugos zonai, patvirtintai Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 05 10 įsakymu Nr. 28. Tvirtino, kad iš patvirtintų brėžinių akivaizdu, kad nukentės teritorijos želdiniai. Atsakovas želdinių apsaugos neužtikrino. Rėmėsi aplinkos ministro įsakymu „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2008 01 31 Nr. D1-87), jo 4.16 p., 9 p., 10 p., aplinkos ministro 2008 01 29 įsakymu Nr. D1-62 patvirtintu Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdiniu reglamentu, jo 7 p.

Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir aiškina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie vaikų žaidimų aikštelės egzistavimą, konkrečią jos buvimo vietą ir teisėtą jos valdymo, disponavimo arba naudojimosi ja pagrindą. Nesant tokių įrodymų, negalima konstatuoti ir ginčo objekto buvimo. Remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teigia, kad pareiškėjai savo skunde nenurodo, koks įstatymas saugo jų interesą, kokia subjektinė teisė yra pažeista ar ginčijama, nepateikiama dėl to jokių įrodymų. Nesant pareiškėjų subjektinės teisės, laikytinas nepagrįstu ir reikalavimas panaikinti statybos leidimą. Ginčijamas statybos leidimas tai individualus, vienkartis teisės taikymo aktas, kuris gali būti panaikintas, teismui nustačius jo prieštaravimą norminiams teisės aktams. Pareiškėjai nenurodo, kokiam norminiam teisės aktui prieštarauja statybos leidimas, todėl jų reikalavimas taip pat laikytinas nepagrįstu. Paaiškina, kad vaikų žaidimų aikštelės negali būti esamų elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl jeigu vaikų žaidimų aikštelė ten yra, tai būtų piktnaudžiavimas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad tiesiant naują elektros kabelį, priešingai nei teigia pareiškėjai, jis bus tiesiamas taip, kad esama vaikų žaidimų aikštelė bus apeinama, kabelis bus tiesiamas visai kitoje vietoje. Paaiškino, kad visi pareiškėjo argumentai yra panašūs į viešojo intereso gynimą. Mano, kad tai yra pagrindas atmesti skundą. Dėl želdinių paaiškina, kad Žvėryno želdinių schema, kuria remiasi pareiškėjas, yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. Tai nėra teritorijų planavimo dokumentas, ji neįregistruota kaip toks dokumentas. Paaiškino, kad planuojamos statybos būdas yra aplinką tausojantis. Kiekvienu atveju, kai tiesiant kabelį bus susiduriama su želdiniams taikomais reikalavimais, bus būtina gauti leidimą kirsti medžius, be to tose vietose numatyta, kad kabelis bus tiesiamas vamzdžiuose ir privalomai reikės laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų atstumui iki medžių šaknų. Paaiškino, kad kabelis tose vietose, kur yra poreikis, bus tiesiamas ne tiesiai, bet aplenkiant leidžiamu atstumu želdinius.

Prašė skundo netenkinti.

Paaiškina, kad elektros kabelių linija, jungianti transformatorines pastotes TR-318 ir TR-656, buvo įrengta ir pradėta eksploatuoti 1970 metais, t. y. beveik prieš 40 metų. Įvykus tokio kabelio gedimui, elektros energijos tiekimas nutruktų 3 transformatorinėms pastotėms, iš kurių elektros energija tiekiama vartotojams, kabelio rekonstrukcija yra būtina. Nurodytos priežastys sąlygojo tai, kad 2007 09 07 AB Rytų skirstomieji tinklai (toliau - AB RST) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygoms gauti, 2007 09 12 – Elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų paraišką. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 10 10 išdavė AB Rytų skirstomiesiems tinklams Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį 10kV kabelių linijos nuo TR-318 iki TR-656 rekonstrukcijai UAB „Fisanta“ parengė techninį projektą. Šiam techniniam projektui vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 09 18 išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu statybos leidimu AB RTS buvo suteikta teisė vykdyti 10 kV kabelių linijos „TR-318-TR-656“ rekonstravimą. Naujas kabelis bus tiesiamas ta pačia trasa, kur yra nutiestas elektros kabelis bei kiti kabeliai. Tai nurodo ir pareiškėjai. Remiasi Ūkio ministerijos 1998 04 24 įsakymu Nr. 151 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių nuostatomis ir paaiškina, kad iš abiejų šiuo metu esančios elektros linijos pusių nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų esančioms 1 metro pločio žemės juostoms yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, kurioms taikomi minėtose taisyklėse nustatyti apribojimai. Dėl to pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad tokie apribojimai atsiras naujai.

Pareiškėjai nenurodo, kokius konkrečius įstatymus bando apeiti savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybos leidimą. Pareiškėjų nurodomuose panaikintuose statybos leidimuose nebuvo sprendžiamas kabelio rekonstravimo klausimas. Techninis projektas, kuriam vykdyti yra išduotas ginčijamas statybos leidimas, nėra niekaip susijęs su pareiškėjų nurodytais panaikintais statybos leidimais. Nors techniniame projekte yra įvertinti techninių projektų „Gervių g. nuo Paribio g., Vilniaus m.“ bei „Daugiabutis gyvenamasis namas Gervių g. 7 sprendiniai“, bet tie sprendiniai niekaip neįtakoja elektros kabelio tiesimo projekto sprendinių. Į panaikintais statybos leidimais patvirtintus techninius projektus šiame projekte buvo atsižvelgta tik tiek, kiek tai susiję su gatvių, jų ribų bei anksčiau suprojektuotų inžinierinių tinklų (nesusijusių su suprojektuotu kabeliu) atvaizdavimu 10 kV elektros kabelio plane. Nei suprojektuoto kabelio trasai, nei jo parametrams panaikinti techniniai projektai jokios įtakos neturi.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal skundžiamą statybos leidimą būtų tiesiami ne nauji elektros tinklai, o rekonstruojami seni, nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog Žvėryno detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus m. tarybos 1999 m., šioje vietoje nenumatyta tiesti jokių kitų tinklų. Toks kabelis jau buvo patiestas, todėl jokių papildomų tinklų tiesimas detaliajame plane ir neturėjo būti numatytas.

Pažymi, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklės nustato, kad baigus elektros tinklų rekonstrukcijos darbus, elektros linijas eksploatuojančios organizacijos turi sutvarkyti teritorijas ir žemės naudmenas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Dėl to pareiškėjų argumentai, kad tiesiant kabelį bus sunaikinta vaikų žaidimo aikštelė, taip pat yra nepagrįsti, nes atlikus kabelio tiesimo darbus žemės dangos privalės būti atstatytos.

Paaiškina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad tiesiama elektros linija kelia grėsmę želdiniams. Priešingai, išduodant skundžiamą statybos leidimą techniniam projektui ir statybos leidimo išdavimui pritarė visų kompetentingų institucijų atstovai, taigi projektas buvo visapusiškai išnagrinėtas ir įvertintas, jokių neatitikimų teisės aktams nenustatyta.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai savo skundo motyvų ir argumentų nepagrindė jokiais įrodymais – nepateikė duomenų apie jų nurodytos vaikų žaidimo aikštelės buvimą, teisėtą įrengimą, suprojektuoto elektros kabelio trasos ir vaikų žaidimo aikštelės vietos sutapimą ir pan. Nenurodė teisės normų, kurias pažeidžia skundžiamas statybos leidimas ar kurios buvo pažeistos šį leidimą išduodant.

Daro išvadą, kad skundžiamas statybos leidimas nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, leidimas išduotas teisėtai, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pažymi, jog skundžiamo statybos leidimo panaikinimas sukeltų materialinių nuostolių AB RST, nes jie patirtų naujo techninio projekto rengimo, statybos leidimo gavimo ir pan. išlaidas. Be to, laiku neatlikus kabelio rekonstrukcijos, žalą patirti gali ir elektros energijos vartotojai, kuriems, sugedus dabartiniam kabeliui, nebūtų teikiama elektros energija. Prašo skundo netenkinti.

Papildomai 2009 03 16 rašte (t. I, b. l. 190) paaiškina, kad išanalizavus pareiškėjų pateiktus papildomus įrodymus, nustatė, kad per jų nurodomą vaikų žaidimo aikštelę naujas kabelis nebus tiesiamas, o šiuo metu greta vaikų žaidimo aikštelės nutiestas senasis (1970 m. pradėtas eksploatuoti) kabelis, įvykdžius darbus pagal projektą, bus atjungtas ir nenaudojamas. Paaiškina, kad atsiliepime į skundą išdėstydami nesutikimo su skundu argumentus, neturėjo duomenų apie tai, kurioje vietoje yra vaikų žaidimo aikštelė, tik darė prielaidą apie jos buvimo vietą. Atsižvelgdami į tai mano, kad pareiškėjų skundas netenkintinas, nes yra nepagrįstas – per skunde nurodytą vaikų žaidimo aikštelę pagal ginčijamą statybos leidimą nebus tiesiamas naujas elektros kabelis, o šiuo metu ten esantis kabelis bus atjungiamas ir nebebus naudojamas.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjai, remdamiesi tuo, kad jie yra Paribio gatvės namo (duomenys neskelbtini) Žvėryne gyventojai, ir tuo, kad jie yra pareiškėjai kitoje administracinėje byloje, kur pareiškėju yra ir VO „Žvėryno bendruomenė“, o toje byloje ginčijami statybos leidimas ir projektavimo sąlygų sąvadas statybai Gervių gatvėje, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 09 18 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) inžinieriniams (elektros) tinklams tiesti (toliau – ir Statybos leidimas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 10 10 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir projektavimo sąlygų sąvadas).

Pirminiai skundo argumentai ir tuo pačiu pareiškėjų reikalavimo teisė buvo grindžiama tuo, kad elektros kabelis, kurio tiesimas leistas skundžiamu Statybos leidimu, eina po vaikų žaidimų aikštele, kuria naudojasi pareiškėjai, tuo pačiu suprojektuotas kabelis kenkia ir šioje aikštelėje esantiems želdiniams. Vėliau, renkant dokumentaciją, paaiškėjo, kad naujai kabelio dalis bus tiesiama pagal skundžiamą statybos leidimą toli nuo pareiškėjų nurodomos vaikų žaidimų aikštelės, o senasis po ta aikštele esantis elektros kabelis bus atjungtas. Tuomet pareiškėjas P. M. pakeitė savo skundo argumentaciją ir reikalavimo teisę kildino iš teisės aplinkosaugos srityje ginčyti bet kokius projektinius sprendinius ir teisės visuomenei dalyvauti projektų svarstyme, kai tokie projektai gali turėti įtakos aplinkosaugai. Pareiškėjas P. M. skundžiamus aktus ginčija tuo pagrindu, kad jais bus pakenkta teritorijos želdiniams, o projektinių sprendinių neteisėtumą grindė dar ir tuo, kad jie priimti apeinant detalaus planavimo procesą ir dėl to šiame procese negalėjo dalyvauti visuomenė, todėl toks projektavimas ir jo sprendiniai yra neteisėti. Pažymėjo, kad tokio planavimo metu ginčijamas projektas būtų įvertintas ir aplinkosaugos aspektu, o tik patvirtinus projektą pagal išduotas projektavimo sąlygas, šiuo aspektu projektas visai nebuvo vertinamas. Dėl sprendinių neteisėtumo skundas grindžiamas tuo, kad teismas panaikino teritorijos dalies detalųjį planą, kuriuo buvo remiamasi planuojant inžinierinius tinklus.

Nagrinėjant bylą vienareikšmiškai nustatyta, kad skundžiamu statybos leidimu leistas rekonstruoti elektros kabelis šiuo metu (iki rekonstrukcijos) iš tiesų eina po pareiškėjų nurodoma vaikų žaidimo aikštele. Tai matyti iš UAB „Geovelda“ 10 kV elektros kabelio plano, parengto UAB „Fisanta“ užsakymu (t. I, b. l. 192). Šiame plane žaliai pažymėtas senasis kabelis, rausvai – kabelis, kuris numatytas nutiesti naujai. Geltonai ratu apibrėžta pareiškėjų nurodyta vaikų žaidimo aikštelė, o oranžiniu trikampiu pavaizduota vieta, kur AB RST nustatė dar esant vienos vaikų žaidimų aikštelės likučius, kas ir suklaidino AB RST teikiant pirminį atsiliepimą į skundą. Su šio plano ir jame padarytų papildomų žymų teisingumu sutiko ir pareiškėjas P. M.. Taigi, naujasis kabelis daugumoje bus tiesiamas ne senąja trasa, o nauja, pažymėta plane E4 trasa. Visos proceso šalys sutinka, kad naujoji trasa iš tiesų vietomis eis per apželdintas teritorijas. Pradžioje trasos, dar kur trasa bus tiesiama senoje vietoje, šalia trasos, prie transformatorinės auga ąžuolas, po to dalis trasos eis per apželdintą teritoriją Narbuto-Gervių gatvėse, ši vieta pavaizduota nuotraukoje (t. II, b. l. 11), kaip paaiškino AB RST atstovai (ankstesniuose teismo posėdžiuose), trasa turės praeiti šalia skvere esančio šaligatvio ir tuo pačiu šalia ten augančių medžių. Tai, kad naujai tiesiamo kabelio trasa eina per teritoriją, kurioje yra medžių, patvirtina ir Paribio kvartalo nuotrauka iš viršaus (t. II, b. l. 10), kur teismo posėdžio metu šalys parodė senos ir naujos trasos vietą.

Taigi iš šių faktinių aplinkybių daroma išvada, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės ginčyti elektros kabelio trasos projekto ir statybos leidimo, o tuo pačiu ir projektavimo sąlygų sąvado, tuo pagrindu, kad šiuo projektu pažeidžiamos jų teisės, kadangi kabelis tiesiamas per įrengtą vaikų žaidimo aikštelę, kuria jų šeimos naudojasi. Šie pareiškėjų argumentai atmetami.

Tačiau pareiškėjas P. M. savo teisę ginčyti inžinierinių tinklų projektą grindžia tiek Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais nuostatomis (toliau – Orhuso konvencija, Konvencija), tiek Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, kurių tikslas yra užtikrinti visuomenės dalyvavimą, svarstant teritorijų planavimo klausimus.

Šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kadangi buvo padaryta išvada, kad šiai bylai prejudicinę reikšmę turės kitos administracinės bylos nagrinėjimas, kurioje buvo ginčijamas statybos leidimas, išduotas daugiabučio namo Gervių gatvėje (duomenys neskelbtini) statybai, taip pat projektavimo sąlygų sąvadas, išduotas šiai statybai. Šioje byloje ginčijamas projektavimo sąlygų sąvadas, kuriame Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuoroda, kad ginčijamame projekte būtina įvertinti rengiamą „Gervių g.; Gervių g. nuo Paribio g., Vilniaus m. (užsakovas UAB „Kapitalo vystymo kompanija“), bei „Daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)“ techninių projektų sprendinius (tai nurodyta ginčijamo projekto aiškinamajame rašte ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus 2007 04 04 Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, b. l. 28, 127, antra pusė).

Administracinės bylos nagrinėjimas užbaigtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2009 06 29 nutartį (adm. byla Nr. A146-71/2009). Pareiškėjų visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“, P. M. ir A. B. skundas buvo patenkintas iš dalies. Teismas panaikino 2005 m. vasario 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 15 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 5-6 d. protokolinį sprendimą Nr. 1-36. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo vystymo kompanija“ prašymą dėl projektavimo sąlygų nustatymo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai, atlikti viešojo administravimo procedūras dėl šio statinio projektavimo sąlygų nustatymo ir priimti sprendimą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo).

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas teisės kreiptis į teismą turinys. Čia nurodoma, kad nacionalinė teisė turi užtikrinti, kad suinteresuoti visuomenės nariai, manantys, kad buvo pažeista kokia nors jų teisė, kai tai kaip būtiną sąlygą nustato Šalies administracinės procesinės teisės normos, turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo, veiksmo ar neveikimo teisėtumą vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis, ir, kai tai nustatyta nacionalinėje teisėje bei nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kurios turi užtikrinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, kuri gali būti susijusi su dideliu poveikiu aplinkai. Šiame straipsnyje numatyta, su kokia informacija pradiniame sprendimo dėl aplinkos priėmimo procedūros etape suinteresuota visuomenė turi būti laiku ir veiksmingai informuota, tame tarpe, kokia su planuojamos veiklos rūšimi susijusi informacija apie aplinką jau turima, ar planuojamai veiklos rūšiai yra taikoma nacionalinė ar tarpvalstybinė poveikio aplinkai vertinimo procedūra (6 straipsnio 2 dalis) ir kt. Toliau Konvencijos 9 straipsnyje dėstoma, kad pakankamas suinteresuotumas ir kokios nors teisės pažeidimas nustatomi remiantis nacionalinės teisės nuostatomis bei siekiant suteikti suinteresuotajai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus pagal šią Konvenciją. Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti. Konvencijos 9 straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat leidžia daryti išvadą, kad ginamos konkrečios pažeistos asmenų teisės.