Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. R., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, vertėjai Liudmilai Baktienei, išnagrinėjusi G. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-02-10 d. tiksliai nenustatytą valandą UAB „Elsinta“ teritorijoje vairuodamas transporto priemonę automobilį Volvo su puspriekabe buvo neatsargus važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino UAB „Elsinta“ pastatą, tvorą, kitą stovinčia puspriekabę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešė policijai. Be to G. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiais savo veiksmais G. R. pažeidė KET 9; 132; 34; 231.2; 234; 233 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Liudytojas G. P., kuris dirba UAB „Elsinta“ transporto direktoriumi nurodė, jog įvykio dieną iš ryto atvykus į darbą, kitas vairuotojas A. J. pasakė, kad vairuotojas G. R. apgadino įmonės turtą, t.y. įmonės automobilį Volvo Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, pastatą. Įmonės sargas pasakė, kad naktį kažkas važinėjo po įmonės teritoriją, buvo naktis, tamsu , todėl kas važinėjo nematė. G. R. klausė kas atsitiko, jis sakė nežino. Dėl įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu kai atvyko policija, G. R. nebuvo, po 10 min jis iš kažkur grįžo, tada su policijos pareigūnais bendravo. Paaiškino, jog įmonės teritorija nefilmuojama, yra įjungta lempa. Patvirtino, kad G. R. įmonei padarė žalos apie 3000 Lt, kuri iki šiol neatlyginta.

Liudytojas K. B., kuris yra UAB „Elsinta“ sargas ir įvykio dieną budėjo teritorijoje nurodė, kad sargo būdelė yra prie pat vartų. G. R. anksčiau nepažinojo, nes jis įmonėje dirbo neilgai. Iš vakaro G. R. grįžo iš reiso, tačiau protokole minimi įvykiai vyko apie 1.30 val. nakties, kai aikštelėje atsilaisvino vieta jis perstatė mašiną ir sudaužė kitą. Jis policijos nekvietė, vietinis įvykis, todėl nesikišo. Jis tik girdėjo didelį garsą, tačiau važinėjo vairuotojas ir viskas. Kad daugiau žmonių būtų buvę, jis nematė, kaip ir nematė, kad į teritoriją būtų įėję pašaliniai asmenys. Teritorija yra apšviesta. Pėsčiomis neina įeiti, vartai nėra uždaryti. Ten niekas nevaikšto. Įvykio metu kas vairavo mašiną jis nesigilino, nematė. Apie 4-5 val. ryto G. R. su ja norėjo važiuoti iš teritorijos, vairuotojas sakė, kad vyksta namo į M, tačiau jis neišleido.

Liudytojas A. J. nurodė, kad jis įmonėje „Elsinta“ dirba tolimųjų reisų vairuotoju apie 14 metų, įvykio dieną apie 4 val. ryto iš teritorijos išvažinėjo mašina Volvo, jis nematė kas vairavo, sargas vairuotojui liepė palaukti valdžios. Vairuotojas nelipo iš kabinos. Kai sargas bendravo su vairuotoju, tai jis buvo priėjęs prie jų, prie kabinos buvo, kabinoje buvo tamsu, todėl jis nežino ar tai tas pats asmuo.

Liudytojas V. B., kuris yra Trakų PK vyr. patrulis, paaiškino, jog įvykio dieną iš Vilniaus apskrities PK budėtojo gavo pranešimą, kad UAB „Elsinta“ teritorijoje įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, ten rado stovintį apgadintą sunkvežimį, dar vieną apgadintą priekabą, ir apgadintą bendrovės pastatą bei tvorą. Bendrovės direktorius paaiškino, kad vairuotojas perstatinėdamas automobilį apgadino kitą automobilį, tvorą, pastatą. Įmonės direktorius ieškojo vairuotojo, jis po kurio laiko atėjo. G. R. iš karto savo kaltę neigė, jam buvo pasiūlyta parašyti pasiaiškinimą apie įvykį. Tada jis prisipažino, kad būtent jis vairavo eismo įvykio metu vilkiką, apie kitus asmenis neminėjo. Po to buvo patikrintas jo girtumas ir nustatyta 2,50 promilių. Tačiau G. R. buvo adekvatus, kalbėjo rišliai, orientavosi situacijoje. Kai važiavo į policijos komisariatą, tai pareigūnų automobilyje yra sakęs, kad mažai dar pridaužė, nes ši įmonė jam algos nemoka.

Liudytojas A. M. paaiškino, jog pagal gautą iškvietimą su V. B. apie 8val. atvyko į UAB „Eisinta“ teritoriją. Jiems atvykus įmonės direktorius paaiškino, kad apie 4 val. ryte G. R. parkavosi atbulas ir apgadino stovinčią puspriekabę, sunkvežimį, pastatą ir tvorą, kad matė šį įvykį sargas. Nurodė, kad sargas pamatęs įvykį atėmė raktus ir paskambino direktoriui. Kai atvyko į įvykio vietą, asmens kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nematė. Jis buvo pasislėpęs ir atvyko nemažiau kaip po pusės valandos, kažkam paskambinus iš įmonės darbuotojų ir pasakius, atėjo. Atėjęs G. R. sakė, jog vairavo automobilį, tačiau jis buvo neblaivus.

Šioje konkrečioje byloje administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad jis 2014-02-10 nurodytos transporto priemonės nevairavo, ją vairavo kitas asmuo M. D., iš įvykio vietos nepasišalino, apie įvykį policijai pranešė kiti asmenys, todėl policijos pareigūnai nepagrįstai surašė ATP protokolą ir kaltina jį veikos, numatytos LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymu.

Iš byloje esančių duomenų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teismo posėdžio metu), byloje esančio G. R. paaiškinimo po įvykio (b.l. 4), nustatyta, kad G. R. niekieno neverčiamas iš karto po įvykio pripažino, kad padarė nurodytus teisės pažeidimus ir tik vėliau pakeitė savo parodymus. Kad nurodytą transporto priemonę įvykio metu vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. tiesiogiai nematė nei vienas liudytojas (nei sargas K. B., nei nakčia atvykęs kitas vairuotojas A. J.), kaip ir niekas nematė, kad šią transporto priemonę vairuotų kitas asmuo, t.y. M. D. (niekas nematė jo įeinant ar išeinant iš įmonės teritorijos, nors praėjimas yra pro sargo postą, taip pat nematė vairuojant minėtos transporto priemonės)

Ir nors G. R. 2014-02-10 iš ryto rašydamas pasiaiškinimą dar buvo neblaivus (b.l.5), tačiau apie jokį kitą asmenį neužsiminė, o kaip teigia liudytojas V. B., važiuodamas į policijos komisariatą prisipažino, kad šiai įmonei jis dar per mažai pridaužė (padarė žalos).

Taigi nesant kitų įrodymų, teismas vadovaujasi pirminiais G. R. parodymais, kuriuose (b.l. 4) yra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būdamas neblaivus vairavo jam darbdavio priskirtą transporto priemonę Volvo su puspriekabe ir važiuodamas padarė įmonei žalos, iš įvykio vietos pasišalino, policijos pareigūnams apie įvykį nepranešė, o jo teisme duotus parodymus vertina kaip gynybos priemonę siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir jais netiki. Remiantis liudytojų policijos pareigūnų V. B., A. M. parodymais, G. R. iš karto įvykio vietoje pripažino padaręs teisės pažeidimus, tai, kad asmuo buvo neblaivus policijos pareigūnams nesukėlė įtarimų, jog jis gali nesuvokti savo parodymų, paaiškinimą teikė savanoriškai. Todėl netikėti iš karto po įvykio pažeidimą padariusio asmens paaiškinimu nėra pagrindo. G. R. nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams buvo prie savo transporto priemonės, tačiau kaip matyti iš šių liudytojų parodymų jiems atvykus į įvykio vietą G. R. joje nebuvo, pasirodė tik po ilgo laiko tarpo, įkalbėtas kitų asmenų, todėl teismas neabejoja, kad G. R. siekė išvengti atsakomybės, todėl įvykio vietoje nebuvo, iš jos pasišalino. Apie įvykį taip pat pranešė kiti asmenys (b.l.7)

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų (policijos pareigūnų) parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes jie yra nuoseklūs, sutampa detalėse su nurodytų asmenų pirminiais tarnybiniais pranešimais ir neprieštarauja kitoms esminėms įvykio aplinkybėms. Be to, nėra nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių duomenų, kad liudytojai (policijos pareigūnai) galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, darę jam poveikį, siekdami nepagrįstai apkaltinti, apšmeižti, taigi nenustatytas joks motyvas G. R. nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Duomenų, kad policijos pareigūnai, teigdami, kad G. R. rašydamas pasiaiškinimą buvo tokios būklės, kad dėl girtumo negalėjo adekvačiai reaguoti į situaciją ir aiškiai išdėstyti įvykio aplinkybes, būtų galėję suklysti, nėra. Be to, abejonių kelia aplinkybė ir dėl G. R. pasisakymų vykstant į policijos komisariatą.

Kaip matyti iš apklausto liudytojo M. D. parodymų jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, yra G. R. draugas, todėl jo parodymai kelia abejonių jų objektyvumu ir vertintini kaip siekimas padėti draugui G. R. išvengti atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajam UAB „Alsinta“ padaryta žala iki šiol savanoriškai neatlyginta

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokiu būdu, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog G. R. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas veikas, numatytas LR ATPK 127str.2d.; 126 str. 4d.; LR ATPK 130str.1d. todėl už jas yra baustinas.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. G. R. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, galėdamas sukelti grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui bei aplinkai, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t.t. Įvertinus veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų numatytų LR ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d., LR ATPK 126 str. 4 d., požymius, nes jis sukėlė eismo įvykį, apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą bei iš įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai, be to vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o padarytos žalos gera valia neatlygino.

G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30² str. teismas sprendžia, jog G. R. skirtina sankcijų vidurkyje numatytos baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, jog bauda ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 d. nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ar patrauktas asmuo baudos sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300 Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas. Įrodymas apie baudos sumokėjimą (kvitas) turi būti pateiktas organui (pareigūnui) surašiusiam protokolą – Marijampolės AVPK. Laiku nesumokėjus baudos, protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-33 str., 286-288 str., teismas

nutaria:

G. R. už pažeidimo numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., padarymą skirti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) 724 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR ATPK 127 str. 2 d., skirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) 43 Eur baudą; pagal LR ATPK 130 str. 1 d., skirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) arba 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. G. R. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) arba 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Vilniaus AVPK Trakų rajono PK, G. R..