Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-09 · Civilinė byla Nr. 2S-380-544/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
2S-380-544/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00439-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-380-544/2017

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00439-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.21.1.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio M. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1350-956/2017 pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą dėl antstolio M. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. A., AB (duomenys neskelbtini) lizingas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio M. A. kontoroje 2016 m. gruodžio 13 d. buvo gautas skolininko V. J. prašymas panaikinti 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą dėl piniginių lėšų nurašymo nuo jo sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį sugrąžinti neteisėtai nurašytą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus išmokėtos neįgalumo pensijos dalį.Pareiškėjas nurodė, kad antstolio nurašyta pinigų suma yra susikaupusi jo neįgalumo pensija, kuri dėl netinkamai nurodytos sąskaitos nebuvo pervesta į kitą banko sąskaitą kas mėnesį.Antstolis M. A. 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakymo tenkinti skundą. Nurodė, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Šiuo atveju skolininkas tokį prašymą pateikė praėjus daugiau, nei 14 dienų nuo piniginių lėšų nuskaičiavimo dienos, todėl nėra pagrindo terminą atnaujinti, o pinigų sumą – grąžinti. Nesutikdamas su tokiu antstolio patvarkymu skolininkas V. J. pateikė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. J. skundą dėl 2016 m. lapkričio 23 d. piniginių lėšų nurašymo 2016 m. gegužės 12 d. antstolio M. A. patvarkymo pagrindu tenkino ir įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjui 209,22 Eur.Teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gaunamos mėnesinės piniginės lėšos neviršija minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) (nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA yra 380 Eur), nes jos sudaro 58,55 Eur (51,34 Eur (50 proc. netekto darbingumo pensijos) + 7,21 Eur (50 proc. kompensuojamoji netekto darbingumo suma). Iš pareiškėjui skirtos netekto darbingumo pensijos VSDFV teritorinis skyrius išlaiko 50 procentų vaikų išlaikymui, o į banko sąskaitą pervesta suma buvo netekto darbingumo pensijos nepriemoka už kelių mėnesių laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolio patvarkymo pagrindu be teisėto pagrindo iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 209,22 Eur suma.Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog antstoliui apie tai, kad iš pareiškėjo gaunamų lėšų išieškomas išlaikymas, buvo žinoma jau 2012 metais, o tai, kad pareiškėjas netekto darbingumo pensiją gavo už keturių mėnesių laikotarpį (410,72 Eur (102,68 Eur netekto darbingumo pensija * 4 mėnesiai) * 50 proc. (išieškant išlaikymą) = 205,36 Eur), nereiškia, kad jo mėnesinės gaunamos lėšos viršijo Vyriausybės nustatytą MMA dydį. Be to, pats antstolis 2016 m. gegužės 12 d. patvarkyme areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodęs, kad pareiškėjas gali disponuoti 60 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį, tačiau, nurašydamas 209,22 Eur sumą, pareiškėjui paliko laisvai disponuoti tik 54,69 Eur sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolis M. A. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, tačiau nesirėmė įstatymais ir kitais teisės aktais, pagal kuriuos antstolio veiksmai nėra neteisėti. Be to, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus bylos pareikštus reikalavimus, kadangi pareiškėjas buvo prašęs ne tik grąžinti nuo jo sąskaitos nurašytus pinigus, tačiau ir panaikinti 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Skunde pabrėžiama, jog pareiškėjas V. J. 2016 m. lapkričio 23 d. nuskaičiuotų piniginių lėšų kilmę pagrindžiantį sąskaitos išrašą, kuris nėra patvirtintas banko, antstolio kontorai pateikė tik 2016 m. gruodžio 13 d., t. y. praleidęs teisės aktų nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nevertino Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinto 14 dienų termino.Apelianto nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad pinigų suma nuo skolininko sąskaitos buvo nurašyta antstoliui turint duomenų, jog išieškojimas vykdomas iš skolininko gaunamos netekto darbingumo pensijos, kadangi iki 2016 m. gruodžio 13 d. nebuvo gauta duomenų apie tai, jog skolininkui yra pervedama didesnė, nei 60 Eur netekto darbingumo pensija.Antstolis taip pat nurodo, jog nei skolininko piniginių lėšų arešto mastas, nei laisvai disponuojama suma nėra pakeista, t. y. sumažinta. Antstoliui nustačius laisvai disponuojamą sumą, bankas ar kita kredito įstaiga nurašo tik tas pinigines lėšas, kurios viršija nustatytą laisvai disponuojamą sumą.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino skolininko V. J. elgesio vykdant skolos išieškojimą – jis nesidomėjo vykdymo eiga, nebendradarbiavo su antstoliu, nepateikė duomenų apie į jo banko sąskaita ketinamą pervesti netekto darbingumo pensiją už keletą mėnesių, nors šią informaciją žinojo dar iki 2016 m. lapkričio 23 d. bei nepateikė reikalauto banko sąskaitos operacijų išrašo.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą pareiškėjas V. J. prašo antstolio M. A. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apie antstolio sprendimą nurašyti pinigines lėšas pareiškėjui tapo žinoma tik 2016 m. gruodžio 7 d. Todėl 2016 m. gruodžio 13 d. paduodamas skundą antstoliui teisės aktų nustatyto termino praleidęs nebuvo. Mano, kad antstolis atliko eilę neteisėtų veiksmų – neatstatė termino skundui paduoti, nors toks reikalavimas buvo suformuluotas, netenkino skundo, nors tokį sprendimą galėjo priimti tik Panevėžio miesto apylinkės teismas, grąžino skundą bei suformulavo naują reikalavimą dėl sąskaitos patvirtino išrašo pateikimo. Papildomai atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad antstolis neatsiuntė jokio nurodymo dėl priverstinai nurašomų piniginių lėšų, todėl neturėjo galimybių pateikti duomenų antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje antstolis M. A. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, taip padarydamas procesinės teisės normų pažeidimą, sudarantį absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir vertina teisėtu bei pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakė, kaip išsprendžia pareiškėjo (skolininko) reikalavimą panaikinti 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio M. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakymo tenkinti skundą“. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų visumą, matyti, jog reikalavimas dėl minėto antstolio patvarkymo panaikinimo buvo apsvarstytas, faktinės aplinkybės nustatytos, su juo susiję įrodymai tiriami ir įvertinti, tik skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakyta.Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje yra užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. J. ir A. J. UAB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). Antstolis M. A. 2016 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti lėšas, kuriuo areštavo pareiškėjo visas sąskaitas 26566,86 Eur sumai bei nurodė, kad pareiškėjas gali disponuoti 60 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 46 lapas). 2016 m. gruodžio 13 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininko V. J. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio sprendimą dėl piniginių lėšų nurašymo nuo jo sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį sugrąžinti neteisėtai nurašytą išmokėtos neįgalumo pensijos dalį (10 b. l.; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 112 lapas). Antstolis 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundo netenkino ir grąžino jį pateikusiam asmeniui bei prašė pateikti banko patvirtintą sąskaitos išrašą apie 2016 m. gruodžio mėnesį jam priklausančioje AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje vykusias operacijas (5 b. l.; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 124 lapas). 2017 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė 2017 m. sausio 3 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti jo skundą, gautą antstolio kontoroje 2016 m. gruodžio 13 d., dėl piniginių lėšų nurašymo nuo jo sąskaitos ir antstolio įpareigojimo sugrąžinti neteisėtai nurašytas VSDFV neįgalumo pensijos dalį, perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (3 – 4 b. l.). Antstolis 2017 m. sausio 6 d. raštu pareiškėjui grąžino skundą, nurodydamas, kad skundas paduotas ne tam adresatui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 115 lapas). 2017 m. sausio 18 d. pareiškėjo 2017 m. sausio 3 d. skundas buvo gautas Panevėžio miesto apylinkės teisme (3 – 4 b. l.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymo pagrindu 2016 m. lapkričio 23 d. atliktą pinigų nurašymą, t. y. antstolio procesinį veiksmą, o ne 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą areštuoti lėšas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolio patvarkymas, kurio pagrindu buvo atliktas lėšų nurašymas, nors ir buvo priimtas 2016 m. gegužės 12 d., tačiau piniginės lėšos pareiškėjui buvo pervestos tik 2016 m. lapkričio 22 d. (11 b. l.). Taigi akivaizdu, jog skolininkas V. J. neturėjo jokių galimybių apskųsti 2016 m. gegužės 12 d. antstolio patvarkymą areštuoti lėšas dėl 2016 m. lapkričio 22 d. gautų bei 23 dieną nuskaičiuotų piniginių lėšų, kadangi pastarosios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog skolininkas pateikė skundą dėl antstolio atlikto procesinio veiksmo, o ne patvarkymo areštuoti lėšas. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog skundas dėl 2016 m. lapkričio 23 d. atlikto lėšų nurašymo iš skolininko banko sąskaitos yra paduotas praleidus nustatytą terminą, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra paneigtas skolininko V. J. argumentas, jog jis apie atliktą lėšų nurašymą sužinojo tik 2016 m. gruodžio 7 d. Todėl pareiškėjas, 2016 m. gruodžio 13 d. paduodamas skundą, kuriame aiškiai nurodė, jog nesutinka su antstolio sprendimu nurašyti pinigines lėšas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nepraleido nei CPK 512 straipsnyje numatyto 20 dienų, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyto 14 dienų termino. Tokios išvados nekeičia ir atskirajame skunde nurodoma kitų teismų praktika, kadangi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog piniginės lėšos skolininkui buvo pervestos praėjus beveik pusei metų nuo antstolio patvarkymo areštuoti pinigines lėšas priėmimo ir ši aplinkybė 2016 m. gegužės mėnesį antstoliui priimant patvarkymą areštuoti lėšas nebuvo žinoma. Be to, CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl ko atskirajame skunde nurodytose apygardos teismų nutartyse padarytos išvados bei vertinimas šią civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi ir jo nesaisto.Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su netinkamu CPK 733-743 straipsniuose numatytų teisės normų taikymu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad į skolininko V. J. sąskaitą gauta pinigų suma buvo netekto darbingumo pensijos dalis už 2016 m. lapkričio mėnesį ir pensijos nepriemoka už 2016 m. liepos – spalio mėnesius. (7 b. l.) Todėl išieškojimui iš tokios kilmės piniginių lėšų taikomos CPK LI skyriuje „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“ numatytos taisyklės, nes išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančios pensijos (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Taigi atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 688 – 689 straipsnių, reglamentuojančių išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų, yra atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi atskirajame skunde nurodomos nuostatos nereglamentuoja išieškojimo iš pareiškėjo V. J. gaunamų pajamų – netekto darbingumo pensijos - tvarkos ir sąlygų.Kiti atskirojo skundo argumentai yra tie, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolis, prieš nuskaičiuodamas ginčijamą sumą nuo pareiškėjo banko sąskaitos, turėjo duomenų, kad išieškojimas vykdomas iš skolininko gaunamos netekto darbingumo pensijos, o taip pat kad po nuskaitymo buvo palikta mažesnė, nei 60 Eur dydžio laisvai disponuojamų lėšų suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra esminės bei nebuvo pagrindiniais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais priimant procesinį sprendimą, todėl tai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad antstoliui buvo žinoma apie iš skolininko V. J. gaunamų išmokų vykdomą išlaikymo išieškojimą, ir tai patvirtina vykdomojoje byloje esantis VSDFV Panevėžio skyriaus raštas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 37 lapas).Nors ir sutinkama su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjas V. J. turėjo būti atsakingas ir aktyviai domėtis vykdymo procesu, įskaitant ir pateikti antstoliui duomenis apie 2016 m. lapkričio 8 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateiktą prašymą dėl netekto darbingumo pensijos pervedimo į AB (duomenys neskelbtini) (7 b. l.), tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo nevykdyti CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, ir nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašyti pinigines lėšas, kurių nurašymas neatitiko įstatymo reikalavimų (CPK 736 straipsnis). Byloje įrodyta ir dėl to nekyla ginčo, jog ginčijama piniginių lėšų suma į skolininko sąskaitą buvo pervesta kaip susikaupusi keleto mėnesių netekto darbingumo pensija. Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta išimties, kad tais atvejais, kai į skolininko sąskaitą pervedama didesnė pinigų suma, susidariusi dėl pensijos neišmokėjimo už kelis mėnesius, yra leidžiama nesilaikyti CPK 733-743 straipsniuose numatytų reikalavimų. Atsižvelgus į visas virš išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis.). Tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nepasisakė dėl pareiškėjo (skolininko) reikalavimo panaikinti 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio M. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakymo tenkinti skundą“. Iš skundo turinio galima spręsti, kad jame yra suformuluotas reikalavimas panaikinti 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio M. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakymo tenkinti skundą“ bei įpareigoti antstolį sugrąžinti neteisėtai nurašytą VSDFV teritorinio skyriaus išmokėtos neįgalumo pensijos dalį. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kas dėl šio reikalavimo nuspręsta. Tačiau nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas virš minėto skolininko reikalavimo išvis neišsprendė, ir dėl to byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė tiek reikalavimą panaikinti antstolio patvarkymą, tiek reikalavimą įpareigoti grąžinti lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į prašomame patvarkyme padarytas išvadas, sprendė, jog toks vertinimas nepagrįstas ir pateikė priešingą vertinimą – kad yra skundžiamas ne antstolio patvarkymas, o atliktas procesinis veiksmas. Teismas rezoliucija atnaujino terminą skundui paduoti, išdėstė argumentus dėl nepagrįsto piniginių lėšų nurašymo, taip faktiškai pasisakydamas ir dėl minėto patvarkymo motyvų nepagrįstumo. Atsižvelgus į tai, o taip pat vadovaudamasis CPK įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nesuformulavo galutinės išvados panaikinti skundžiamą patvarkymą, tačiau šis procesinis pažeidimas nėra esminis, dėl ko ištaisomas apeliacinės instancijos teismo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio M. A. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakymo tenkinti skundą“ dalį dėl atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundo netenkinti ir grąžinimo jį pateikusiam asmeniui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė