- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-694-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03881-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-694-425/2018
teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03881-2018-4
2018 m. spalio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7615-940/2018 pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio S. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio S. R. 2018 m. gegužės 15 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto įkainojimo.
2. Nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai. 2018 m. gegužės 15 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškotojui įkeisto turto vertė, pagal gautus turto vertinimo ekspertizės duomenis, įkainota 66 300,00 Eur ir pagal tai nustatyta turto pardavimo iš varžytinių kaina. Pareiškėjas tvirtino, kad antstolis, nutaręs atlikti ekspertizę, skolininkui nepranešė, koks ekspertas ją atliks, o iš Ekspertizės akto matyti, kad areštuoto turto vertinimą atliko asmuo, neturintis eksperto kvalifikacijos, todėl areštuotas turtas buvo įvertintas nepagrįstai žema kaina. UAB „Ober - haus“ nekilnojamasis turtas – nėra ekspertizės įstaiga, o ekspertizę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnį gali atlikti tik ekspertas. Be to, skiriant ekspertizę, skolininkui nebuvo sudaryta galimybė siūlyti ekspertą ar reikšti nušalinimus ekspertui. Turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta remiantis patvarkymu, kuris buvo priimtas daugiau nei prieš metus laiko. Antstolis iki patvarkymo dėl turto įkainojimo priėmimo momento, teisės susipažinti su ekspertizės aktu pareiškėjui nesuteikė, todėl A. Č. negalėjo pareikšti motyvuotų prieštaravimų.
3. Antstolis S. R. 2018-06-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir, sustabdęs vykdymo veiksmus, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė pirmosios instancijos teismui.
4. Antstolis nurodė, kad skyrus ekspertizę skolininkas nepateikė reikalaujamų dokumentų, už ką jam teismo nutartimi buvo skirta bauda. Taip pat pažymėjo, kad turto vertintojų ekspertų nėra, o aplinkybė, kad ekspertizę atlikęs asmuo nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, nėra kliūtis atlikti paskirtą ekspertizę. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų, nepateikė ekspertizės akto, kuris paneigtų nustatytą įkeisto turto vidutinę rinkos vertę, dėl ko jo skundo argumentai yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas sprendė, kad nenustatyta, jog antstolis, skirdamas turto vertinimo ekspertizę, būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančias normas, kadangi turto vertinimo ekspertizė skirta remiantis specialiąja teisės norma (CPK 682 straipsnis) ir antstolio patvarkymu, o ne teismo nutartimi. Be to, CPK nenumato imperatyvios antstolio pareigos ekspertu skirti tik fizinį asmenį, o vykdomojoje byloje nėra duomenų apie pareikštus nušalinimus ar prieštaravimus dėl antstolio pavedimo atlikti turto vertinimą būtent tam juridiniam subjektui. Aplinkybė, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta tik gegužės mėnesį, yra nulemta būtent skolininko veiksmų, kadangi jis nevykdė antstolio reikalavimų, už ką jam buvo paskirta bauda. Šiuo atveju skolininkas teiginių, kad antstolis trukdė skolininkui pateikti nušalinimus ekspertui, ar susipažinti su ekspertizės aktu, ar kad jam objektyviai nebuvo žinoma apie paskirtą turto vertinimo ekspertizę, taip pat nepagrindė.
7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su tinkamos ekspertizės įstaigos ir eksperto paskyrimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertizę atlikusi įmonė Turto vertinimo priežiūros tarnybos yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., dėl ko UAB „Ober - haus“ laikytina įmone, turinčia teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimą ir yra laikytina tinkama turto vertintoja, juo labiau kad pareiškėjas duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Ober - haus“ nekilnojamasis turtas yra juridinis asmuo, negalintis verstis turto arba verslo vertinimo veikla, nepateikė. Svarbu ir tai, kad turto vertinimo ekspertizę atliko UAB „Ober - haus“ nekilnojamasis turtas ekspertas, atestuotas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojas, kuris, be kita ko, atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau ir – Įstatymo) turto vertintojui keliamus reikalavimus, jam išduoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai.
8. Dėl ekspertizės aktu nustatytos grūdų saugyklos rinkos vertės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas duomenų, jog turto vertintojas turto vertinimo ekspertizę atliko nesilaikydamas įstatymuose keliamų reikalavimų nepateikė, o, turėdamas teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl grūdų saugyklos ir jos priklausinių nustatytos rinkos vertės, šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjas taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad dabartinė grūdų saugyklos su priklausiniais rinkos vertė būtų aukštesnė, nei nurodyta ekspertizės akte, nepateikė, o vykdomajame dokumente ir VĮ Registrų centro išraše nurodyta vidutinė rinkos vertė negali būti prilyginama ekspertizės akte nurodytai turto vertei. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo abejoti turto vertintojo pateikta ekspertizės išvada, kadangi turto vertinimas atliktas objektyviai, laikantis reikalavimų, nepriklausomumo, objektyvumo, sąžiningumo ir profesionalumo principų, įvertinus individualius turto požymius bei panaudojant turto vertės skaičiavimo metodą – išlaidų (kaštų).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio S. R. 2018-05-15 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Nurodo, kad antstolio paskirta įmonė atliko ne ekspertizę, o turto vertinimą, nors siekiant nustatyti turto rinkos vertę vykdymo procese turi būti atlikta ekspertizė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ekspertą su turto vertintoju, kadangi byloje turto vertinimą atlikęs L. S. turi tik turto vertintojo, bet ne eksperto kvalifikaciją. Šį kvalifikacijos skirtumą nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tinkamai nesinaudojo savo teisėmis, nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl turto vertės bei nesinaudojo teise reikšti nušalinimą turto vertintojui, kadangi pareiškėjas iš esmės negalėjo prarasti teisės reikšti motyvuotus prieštaravimus, kurių realiai jis reikšti negalėjo dėl to, kad ekspertizės aktas jam buvo įteiktas tik po pareikalavimo gavus patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pareiškėjas, nežinodamas apie paskirtą ekspertą iki ekspertizės akto gavimo, neturėjo realios galimybės reikšti nušalinimo, o be to negalėjo žinoti, kad įmonė paves ekspertizę atlikti reikiamos kvalifikacijos neturinčiam asmeniui.
12. Kartu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė vykdomojoje byloje nustatytos turto rinkos vertės kainos neatitikimo realiai rinkos vertei, kadangi turto rinkos vertės įrodinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas, padaręs minėtas išvadas, pažeidė dispozityvumo principą ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Papildomai atskirajame skunde pabrėžiama, kad pareiškėjas tik buvo nurodęs, jog, atsižvelgiant į tai, jog tariamą ekspertizę atliko nekvalifikuotas asmuo, grūdų saugyklos kaina buvo nustatyta daugiau nei tris kartus mažesnė, nei VĮ „Registrų centras“ informacijoje užfiksuota turto vertė. Tokios aplinkybės papildomai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju turto rinkos vertei nustatyti buvo netinkamai parinktas specialistas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
14. Nurodo, kad pareiškėjui priklausantis turtas buvo įvertintas remiantis ekspertizės aktu, kurio parengimas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, atitinka įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju ekspertizę skyrė ir ekspertą turėjo teisę parinkti antstolis. Be to, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, antstolis turėjo teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos turo ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme keliamus reikalavimus, kuriuos ekspertizę atlikęs asmuo atitinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis S. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai iš skolininko (pareiškėjo) A. Č. (vykdomosios bylos 2, 5 lapai). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog nekilnojamasis turtas – grūdų saugykla, nuosavybės teise priklauso A. Č. (vykdomosios bylos 13 – 17 lapai). 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. birželio 20 d. patvarkymais skirta šios grūdų saugyklos vertinimo ekspertizė (vykdomosios bylos 20 – 21, 32, 50 lapai). Skolininkas A. Č. ne kartą buvo įpareigotas sudaryti sąlygas apžiūrėti grūdų saugyklą (vykdomosios bylos 32, 33, 46 – 47, 50 lapai), pateikti reikalaujamus duomenis turto vertinimo ekspertizės atlikimui (vykdomosios bylos 52, 59, 66 lapai). Iš 2018 m. sausio 16 d. įpareigojimo atlikti veiksmus, neįvykdymo akto matyti, jog A. Č. 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymo neįvykdė ir reikalaujamų duomenų nepateikė, dėl ko jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo paskirta 100 Eur bauda (vykdomosios bylos 62, 71 – 72 lapai). UAB „Ober - Haus“ 2018-05-04 atliktos ekspertizės metu nustatyta, jog pareiškėjo (skolininko) nekilnojamojo turto – grūdų saugyklos su priklausiniais, rinkos vertė yra 63 000 Eur (vykdomosios bylos 84 – 114 lapai). 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) grūdų saugykla įkainota 66 300 Eur, pirmųjų varžytynių kainą nustatant – 53 040 Eur, antrųjų – 39 780 Eur (vykdomosios bylos 115 lapas). Pareiškėjas A. Č. 2018-06-04 antstoliui pateiktu skundu prašė panaikinti 2018-05-15 patvarkymą, kadangi turto rinkos vertinimo ekspertizę atliko netinkamas subjektas, t.y. subjektas, neturintis tinkamos kvalifikacijos, dėl ko yra netinkamai nustatyta ir nekilnojamojo turto rinkos vertė. Pareiškėjo skundą nagrinėję antstolis S. R. bei pirmosios instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat išsamiai argumentavo, jog vykdymo procese skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti yra specifinė procedūra, reglamentuota specialiosiomis vykdymo proceso nuostatomis, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad ekspertizė pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymui buvo atlikta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir sprendžia, kad tenkinti pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo.
17. Pažymėtina, jog bendroji CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostata išties numato, kad teismas, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 straipsnio 2 dalies numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti; teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme; kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Tačiau, kaip pagrįstai tą nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi įstatymas vykdymo procese taip pat numato galimybę pavesti atlikti ekspertizę tiek ekspertui, tiek ekspertizės įstaigai.
18. Svarbu pažymėti, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Įstatymo 8 bei 12 straipsniuose įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus.
19. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, atitinkantiems Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Sprendimų vykdymo instrukcija kitokių turto vertintojų, kviečiamų kaip ekspertai, pasirinkimo kriterijų, išskyrus įstatyme numatytą reikiamą kvalifikaciją, nenustato. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, kad UAB „Ober - haus“ Turto vertinimo priežiūros tarnybos yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., kas patvirtina šios įmonės teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Be to, turto vertinimo ekspertizę atliko UAB „Ober - haus“ nekilnojamasis turtas ekspertas, atestuotas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojas L. S., kuris atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo turto vertintojui keliamus reikalavimus, jam išduoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai.
20. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei nagrinėjamoje byloje esančius faktinius duomenis, pareiškėjo A. Č. argumentai, jog nagrinėjamoje vykdomojoje byloje ekspertizė nebuvo atlikta, o taip pat kad ekspertizės išvadą parengę subjektai neturėjo tinkamos kvalifikacijos (kaip pvz. neįrašyti į teismo ekspertų sąrašus) yra atmetami, kaip nepagrįstai. Papildomai pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, CPK vykdymo proceso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato, jog turto vertinimą atliktų konkrečią Įstatymo 14 straipsnyje išvardintų turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo, o minėtos įstatymo nuostatos turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją turinčiam asmeniui suteikia teisę savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamu atveju atliekant aptariamą turto vertinimą bei pateikiant ekspertizės aktą, teisinis ginčas dėl turto vertės kilęs nebuvo, t.y. skolininkas A. Č. nesutikimą su pateiktomis išvadomis reiškia jau po ekspertizės atlikimo. Šiuo atveju vien tai, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio nuostatomis, pasinaudojo jam suteikta teise ir siekdamas, turto įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, 2017-02-15 patvarkymu skyrė ekspertizę, nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie teisinio ginčo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės egzistavimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti savo teise reikšti ekspertui nušalinimą. Įstatymas numato vykdymo proceso šalims teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui (CPK 598 straipsnis, 682 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjas turėjo galimybę išreikšti argumentus dėl konkrečios ekspertizės įstaigos (ar konkrečių jos darbuotojų) galimo šališkumo. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie ekspertizės atlikimą, nesudaro pagrindo vertinti, kad skolininkui iš esmės buvo apribotos jo teisės ar teisėti interesai vykdymo proceso, susijusio su nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo procedūra, metu. CPK vykdymo proceso nuostatos taip pat įtvirtina skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, o be to iš pareiškėjo A. Č. 2017-10-25 bei 2018-05-24 antstoliui pateiktų rašytų matyti, kad aplinkybės, susijusios su nekilnojamojo turto vertinimo procedūra skolininkui yra žinomos (vykdomosios bylos 54, 75 lapai). Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčijo jam antstolio siųstų elektorinių laiškų, kuriais jis buvo informuojamas apie ekspertizės skyrimą, reikalavimą atlikti antstolio nurodomus veiksmus, o taip pat pareiškimo dėl baudos skyrimo už reikalavimų nevykdymą priėmimą bei teikimą teismui, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad apie vykstantį turto rinkos vertės nustatymo bei ekspertizės skyrimo procesą pareiškėjas (skolininkas) nežinojo ir dėl to neturėjo galimybės pasinaudoti teisės aktų garantuojamomis teisėmis reikšti nušalinimą ekspertui. Duomenų, kad pats pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolį ar UAB „Ober - Haus“ dėl informacijos apie konkretų turto vertintoją gavimo, byloje taip pat nėra.
22. Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo neva nepagrįstai išdėstytais argumentais dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pareiškėjo A. Č. skundo, pateikto antstoliui turinio, galima suprati, jog jis nesutinka ir su nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte. Tokį vertinimą sustiprina ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog ekspertizės išvados dėl turto vertės yra netinkamos dėl ją atlikusios asmens kvalifikacijos trūkumo. Taigi skundžiama nutartimi pasisakydamas ir dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės pirmosios instancijos teismas jokių esminių procesinės teisės nuostatų pažeidimų nepadarė, o kartu tinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su nekilnojamojo turto rinkos verte. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais ir jų nebekartoja. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl turto įvertinimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas apribojo ar užkirto kelią skolininkui pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis, kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, įvertino skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusias faktines bylos aplinkybes bei įrodymus.
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.