Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3

2026 m. balandžio 1 d.

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei G. G., o būtent: 2026-02-09 apie 23.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai G. G. už sprando ir jį stipriai suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vasario 9 d. sugriebė savo sugyventinei už sprando, dėl šio įvykio labai gailisi, tai buvo jo klaida. Supranta savo elgesį, supranta tiek žalą, tiek savo reputaciją. Įvykis įvyko apie 23 val. adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo jis, G. G. ir jų vaikas. G. G. yra jo buvusi sugyventinė. Su G. bendrą ūkį vedė 2-3 metus. Gyveno kaip šeima, tik nebuvo susituokę. Tarp jo ir G. kilo konfliktas, nes G. 23 val. pradėjo garsiai kalbėti, šaukti. G. sakė, kad nešauktų, nes išgirs kaimynai ir iškvies vaiko teisių apsaugos specialistus, bet G. nenusiramino, tai jis nesusivaldė ir sugriebė jai už sprando. Bandydamas apsaugoti savo šeimą bandė G. nuraminti, bet nepavyko ir pats nesusivaldė. Susipyko ir dėl pinigų, nes G. buvo davęs 400 eurų, o ji sugebėjo juos išleisti per tris dienas. Įvykio metu buvo blaivus, G. irgi buvo blaivi. Nesusivaldydamas stipriai sugriebė G. už sprando ir stipriai jį suspaudė, tas sugriebimas už sprando truko gal 30 sekundžių. Toks veiksmas galėjo sukelti fizinį skausmą G. G.. Nesutinka, kad sukėlė 9 balų skausmą iš 10 balų. Mano, kad G. juto 6 balų skausmą iš 10 balų. Po sugriebimo G. neverkė, tik jį atstūmė, nematė likusių žymių pas G.. Apie šį įvykį policija buvo informuota tada, kai buvo iškviesti vaikų teisių apsaugos specialistai pas juos į namus, galėjo būti vasario 11-12 d., už dviejų dienų po įvykio. Įvykio dieną G. nesikreipė į policijos įstaigą. Per tas dvi dienas po įvykio iki vasario 11 d. tarp jo ir G. nebuvo konfliktų. Buvo tik šis vienas smurtinis konfliktas tarp jo ir G.. Su G. turi bendrą vaiką, jam gegužės mėnesį bus du metai. Atsiprašo nukentėjusiosios G. G.. Prieš vaiką nesmurtavo. G. G. yra mėgėja garsiai kalbėti, dėl to jau anksčiau buvo su kaimynais piktumų. Anksčiau prieš G. nebuvo smurtavęs. Įvykio dieną G. prašė nusiraminti 3-4 kartus, ji į prašymą nereagavo. Šis įvykis yra jam pamoka, išvadas padarė, kad reikia ramiau kalbėtis ir atrasti sprendimą, o ne imtis veiksmų. Pas psichologą lankosi (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje tam, kad rastų problemas savyje. Visas šis įvykis yra išprovokuotas kaimynų, kurie sakydavo, kad iškvies vaikų teisių apsaugos specialistus. Savo elgesį smerkia ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesio neteisina, padarė sau didžiulę gėdą. Asmeniškai mato galimybę susitaikyti su nukentėjusiąja G. G.. Teistumas jam gyvenime gali pakenkti, dirba programuotoju tarptautinėje įmonėje, teistumas atimtų pragyvenimo šaltinį. Teistumo nebuvimas buvo viena iš sąlygų pradedant dirbti. Nukentėjusiajai atlygino 300 eurų žalą. Nesutinka su 9 700 eurų dydžio civiliniu ieškiniu. Sutinka atlyginti tiek, kiek nuspręs teismas. Jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, pajamos kas mėnesį siekia apie 800 eurų į rankas. Sveikatos sutrikimų neturi. Vaikui teikia išlaikymą, moka po 200 eurų kas mėnesį. Vaikas gyvena su G. G..

Nukentėjusioji G. G. teisme paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį 9 700 eurų sumai. Su teismų praktika nėra susipažinusi. Sutinka, kad prašoma suma yra didelė, bet patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Kaltinamojo sukeltą skausmą vertina 9 balais iš 10. Fizinį skausmą kaklo srityje juto dvi dienas. Į medikus dėl kaklo paraudimų, skausmų nesikreipė, nes bijojo. Po įvykio nesikreipė į policijos įstaigą, nes bijojo, kad A. R. vėl prieš ją pakels ranką. Kitą dieną nepranešė apie įvykį, nes A. R. bijo. Nori pabrėžti, kad tyrėjui sakė, kad A. prieš ją yra smurtavęs ne vieną kartą. Tai gali patvirtinti jos draugė G. K., ji matė, kaip ji susiginčijo su A. dėl pinigų, tada jis paėmė šluotkotį, ji tada sudrebėjo, draugė pamatė, kad kažkas tarp jų yra negerai, tą kartą A. netrenkė. Anksčiau nesikreipė į policijos įstaigą, nes A. bijojo, nenutraukė su juo santykių, nes buvo emocinis prieraišumas. Nerimas, baimė, miego sutrikimas atsirado nuo tada, kai atsidūrė krizių centre. Šiai dienai tie pojūčiai yra išlikę. Lankosi pas psichologę, iki šio įvykio nesilankė pas psichologą. Su A. turi vieną vaiką. Atsiprašymą iš A. priėmė, žala yra atlyginta dalinai. A. yra manipuliavęs ja, kontroliavęs ją. Nuo rugsėjo mėnesio buvo finansiškai priklausoma nuo A.. 400 eurų yra nepakankama suma pragyvenimui. Dėl ankstesnio A. psichologinio smurto niekur nesikreipė. Jai yra sunkiau vienai vaikščioti gatvėse, bijo sutikti A.. Po šio įvykio A. jai skambino ir grasino, kad parašys ant jos pareiškimą, kad ji smurtauja prieš vaiką. Taip yra pagrindas bijoti, kad A. pakartotinai smurtaus prieš ją, nes taip jau buvo ne vieną kartą. Bendravimo galimybės nesumažėjo dėl patirto smurto. Nesutinka mažinti civilinio ieškinio sumos iki jau atlygintos 300 eurų sumos. Nežino, kokia suma patenkintų jos interesus, gal 5 000 eurų, gal ir mažiau. Nebuvo taip, kad A. R. įvykio dieną bandė ją raminti 3-4 kartus. Jos pajamos siekia virš 600 eurų per mėnesį.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes A. R. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. R. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2026-02-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame G. G. nurodė, kad 2026-02-09 apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu blaivus sugyventinis A. R. ranka sugriebė jai už sprando ir stipriai suspaudė. Šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl patirto smurto į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks. Prašo įstatymų numatyta tvarka nubausti sugyventinį dėl jo netinkamo elgesio. Apklausta G. G. parodė, kad su sugyventiniu A. R. kartu gyvena apie 3 metus. Gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, turi bendrą sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastaruoju metu jų santykiai pašlijo ir jie ėmė pyktis. 2026-02-09 apie 23.00 val. su sugyventiniu įvyko žodinis konfliktas. Konflikto priežastis buvo šeimos pinigai. Jis ėmė jai priekaištauti, kad per daug išlaidauja. Ji jam paaiškino, kad yra nedirbanti, pinigų reikia namams bei išlaikyti judviejų vaikui. Tęsiantis žodiniam konfliktui, bute kuriame gyvena, blaivus A. ranka sugriebė jai už sprando ir jį stipriai suspaudė. Šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtainėje skalėje (10 skaudžiausia) vertina 9 balais. Vyrui paleidus jos sprandą, ji ir toliau juto stiprų fizinį skausmą, ėmė svaigti galva. Daugiau sugyventinis tą vakarą prieš ją nesmurtavo, tačiau žodžiu ir toliau priekaištavo dėl išleistų pinigų. Po konflikto ji nei į policiją, nei į medikus nesikreipė. Po įvykio, praėjus kelioms dienoms, t. y. 2026-02-11 apie 14.00 val. pas juos į namus atvyko vaikų teisių apsaugos darbuotojai, kurie jai paaiškino, kad gavo anoniminį pranešimą, jog namuose yra smurtaujama prieš ją ir vaiką. Darbuotojams ji viską paaiškino, taip pat, papasakojo ir apie konfliktą, kuris buvo įvykęs prieš kelias dienas. Netrukus į namus atvyko ir pareigūnai, kuriuos kaip suprato, iškvietė vaikų teisių apsaugos darbuotojai. Gali paaiškinti, kad maždaug prieš 5 mėnesius tame pačiame bute, vakare A. delnu sudavė per sėdmenis jų mažamečiui sūnui. Sugyventinis jam sudavė, nes vaikas buvo irzlus ir nenorėjo užmigti. Gali patvirtinti, kad vaikui jokie sužalojimai padaryti nebuvo, šis po tėvo suduoto smūgio delnu neverkė. Toliau nori paaiškinti, kad tai ne pirmas konfliktas tarp jos ir A.. Tikslaus laiko įvardinti negali, tačiau tai buvo ne pirmas žodinis konfliktas. Keletą kartų kumščiu šis yra trenkęs jai į įvairias kūno vietas, tačiau į policiją ji nesikreipė. Namuose jaučiasi nesaugi, įbauginta. Kartą A., matant jos draugei G. K. pasiėmė šluotą ir jos kotu užsimojo trenkti, tačiau nesudavė. Dėl tokio sugyventinio elgesio namuose jaučiasi nesaugi. Kas galėjo iškvieti vaiko teisių apsaugos tarnybas, nežino. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 10-17);

- 2026-02-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 22-30);

- BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje užfiksuota, kad pranešėja yra vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja ir yra atvykusi į šeimą. Pokalbio metu moteris pasakė, kad 2026-02-09 apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu prieš ją smurtavo vyras, moteriai skaudą kaklą, reikia GMP (b. l. 31-35);

- 2026-02-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo K. J. tarnybiniu pranešimas „Dėl įtariamojo sulaikymo“, kuriame nurodyta, kad 2026-02-11 14.25 val. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini) kartu“ su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono antrojo poskyrio vyriausiuoju tyrėju R. Š., buvo gautas pranešimas, kad pranešėja yra vaiko teisių tarnybos darbuotoja ir yra atvykusi į šeimą. Pokalbio metu moteris pasakė, kad prieš ją smurtavo jos vyras, prieš pusmetį smurtavo ir prieš mažametį jos vaiką. Visi yra bute. 1 nepilnametis. GMP reikia, skauda kaklą moteriai 20 m. Informacija GMP. Nuvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko pranešime minėta nukentėjusioji G. G.. Pastaroji paaiškino, kad 2026-02-09 apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jos sugyventinis A. R., ranka sugriebęs už sprando, jį stipriai suspaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtavimo metu namuose buvo G. G. bei A. R. bendras mažametis vaikas A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Po patirto smurto G. G. į policijos pareigūnus nesikreipė, bijodama dėl savo bei bendro mažamečio vaiko saugumo. Bendravimo su nukentėjusiąja metu jau minėtu adresu buvo A. R., kuris po gautos informacijos apie patirtą fizinį skausmą, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją bei jos mažametį vaiką nuo pakartotinio smurto, 2026-02-11 14.35 val. buvo sulaikytas bei pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTT areštinę. Filmuota kūno kamera (b. l. 45-46);

- 2026-02-11 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota G. G. vizualinė apžiūra (b. l. 57-66).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. R. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiosios G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalizuoti parodymai apie A. R. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026-02-09 apie 23.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai G. G. už sprando ir jį stipriai suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą. Kaltinamojo A. R. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją G. G. pagal kilusius padarinius (fizinio skausmo sukėlimas) teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teisiamajame posėdyje A. R. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Kaltinamasis A. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai padarytą 300 Eur žalą, su ja susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2026-03-19 kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiosios G. G. susitaikymo protokolas. A. R. nusikalto būdamas neteistas, per pastaruosius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 107-108), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 105-106), vykdantis individualią veiklą (b. l. 102, 146). A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. – atlygino nukentėjusiajam padarytą 300 Eur neturtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri bendradarbiauja su A. R., teigiamai apie jį atsiliepia, pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad jis savo veiklą vykdo profesionaliai, pasižymi aukšta profesine kompetencija, laikosi profesinės etikos, yra patikimas ir atsakingas bendradarbiavimo partneris (b. l. 145). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad A. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja G. G..

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš sugyventinę, tikslinga A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

A. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu buvo taikytina iki 2026-03-11 imtinai (b. l. 96-98).

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l 169-170). Tiek 2026-03-19 susitaikymo protokole, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. G. nuo civilinio ieškinio minėtai sumai atsisakė, todėl priimtinas jos atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. R. buvo skirtas gynėjas advokatas A. K.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-02-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 131), iš kurios matyti, kad A. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 83,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į jo turtinę padėtį (dirbantis, tačiau gaunamas užmokestis nėra didelis, turi mažametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą), į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiąją G. G. atstovavo advokatas V. K.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-03-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 157), iš kurios matyti, kad G. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 454,17 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis, tačiau gaunamas užmokestis nėra didelis, turi mažametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą), į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, išlaidos už nukentėjusiajai G. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. R. neišieškotinos.

- skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai G. G. susitaikius bei baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimti nukentėjusiosios G. G. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 9 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neišieškoti iš A. R. 83,33 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Neišieškoti iš A. R. 454,17 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajai G. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl atstovo advokato dalyvavimo byloje.

Įspėti A. R., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

- skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.