- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1753-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Trečiasis asmuo
- G. A.
- Ieškovas
- K. M., R. B., L. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-271-364/2012 pagal ieškovų K. M., R. B. ir L. V. ieškinius atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo G. A., dėl pažeistų teisių gynimo ir konkurso rezultatų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai K. M. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: panaikinti 2011-10-05 įvykusio konkurso viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti rezultatus; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-10-14 sprendimą Nr.12-2-290 „Dėl 2011 m. spalio 10 d. skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atmestas ieškovų skundas ir paliktas galioti Pretendentų į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas komisijos sprendimas dėl konkurso laimėtojo; pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno miesto savivaldybei ir/ar Kauno miesto savivaldybės administracijai iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-019575-364/2011 įsiteisėjimo dienos priimti sprendimus, susijusius su 2011m. spalio 5 d. įvykusio konkurso į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas įgyvendinimui ir sustabdyti priimtų susijusių sprendimų galiojimą.
Ieškovas L. V. ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A-3913 sudarytos komisijos priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas L. V. 2011 m. spalio 10 d. skundas „Dėl 2011-10-05 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus konkurso rezultatų“; panaikinti atsakovo Pretendentų į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos 2011-10-05 (protokolo Nr.12-5-150) sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti G. A. ir priimti naują sprendimą – 2011-10-05 vykusio konkurso viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms nugalėtoju pripažinti L. V..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovų K. M. ir R. B. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė Kauno miesto savivaldybei ir/ar Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti sprendimus, susijusius su 2011-10-05 įvykusio konkurso į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas įgyvendinimui ir sustabdė priimtų susijusių sprendimų galiojimą; nutartį nurodė vykdyti skubiai. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. A. 2012-05-21 pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos jau daugiau nei 7 mėnesius, todėl nuolat pažeidžiami jo, kaip teisėto konkurso laimėtojo lūkesčiai ir interesai, pasikeitė karjeros perspektyvos. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė didelius nuostolius – konkurso laimėtojas negauna pajamų iš pareigų, į kurias buvo teisėtai išrinktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi trečiojo asmens G. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo G. A. atskiruoju skundu (b. l. 99-100) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodo, kad
1. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo, kaip viešo konkurso į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas laimėtojo, teises. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė neadekvačiai didelius nuostolius, t.y., jau daugiau kaip 7 mėnesius negautos pajamos iš pareigų, į kurias apeliantas buvo išrinktas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdė apelianto veiklos planus, pakeitė karjeros perspektyvas, o pripažįstant kitų asmenų interesus, buvo visiškai paneigti jo interesai, todėl yra pažeidžiama interesų pusiausvyra ir neproporcingai siekiamiems tikslams yra varžomos jo teisės.
2. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkintų ar ne galimo sprendimo vykdymą, kokios tai galėtų būti neigiamos pasekmės, ar nepažeistų CPK įtvirtintų principų, o priimdamas skundžiamą nutartį, kaip pagrindinį motyvą nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Būtent tokiais argumentais remdamasis apeliantas ir prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nesuprantama yra teismo nutarties rezoliucinė dalis, kuri prieštarauja visai nutarties motyvuojamai daliai.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 113-116) prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - trečiojo asmens G. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodo, kad teismas neįsigilino į galimus sprendimo įvykdymo apsunkinimus ir nepagrįstai paliko galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovų K. M. ir R. B. ieškinį atmesti, o bylos dalį pagal ieškovo L. V. ieškinį nutraukti. Todėl, siekiant nedidinti žalos, daromos trečiojo asmens teisėtiems interesams, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimas neabejotinai bus apskųstas apeliacine tvarka ir bylos nagrinėjimas galimai dar užsitęs, todėl nepagrįstai ir toliau bus varžomos trečiojo asmens teisės. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų ieškovų ieškinį tenkinti ir panaikinti konkurso rezultatus, tai būtų teisėtas pagrindas nutraukti su laimėtoju darbo santykius. Todėl galimo teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkėtų, nei pasidarytų negalimu, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas. Teismas, tenkindamas ieškovų interesus, visiškai neatsižvelgė į atsakovo, šiuo atveju siekiančio tinkamo sveikatos priežiūros įstaigos funkcionavimo, interesus, kadangi šiuo metu įstaigai vadovauja laikinai paskirtas vadovas (iki konkurso), kas iš esmės prieštarauja CPK 3 str. įtvirtintam teisingumo principui. Teismas, toliau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir priimta nutartimi nėra įgyvendintas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos ir jų faktinis realizavimas pažeidžia viešąjį interesą bei konkursą laimėjusio asmens teises.
Ieškovai K. M. ir R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 118-120) prašo atskirąjį skundą atmesti, laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimas. Priimtas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, ieškovai jį skųs apeliacine tvarka, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas būtų nelogiškas, šališkas, grubiai pažeistų ne tik kitų proceso dalyvių teises, bet ir viešą interesą - parinkti geriausią asmenį į pareigas sveikatos priežiūros įstaigoje. Bylose, susijusiose su tinkamu konkurso organizavimu ir rezultatais yra svarbūs ne asmeniniai interesai. Sprendimais yra suinteresuota visuomenė, todėl čia konstatuojamas viešasis interesas. Darbo sutartis su nugalėtoju nėra sudaryta, jis dirba kitoje įstaigoje ir kitose pareigose, kurių neatsisakė ir nėra iš jų atleistas. Neva, patirti nuostoliai nėra paremti jokiais įrodymais, konkrečiais žalos faktais. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, laimėtojas atsisakytų savo pastovaus darbo, o realaus laimėtojo atėjimas į įstaigą būtų apsunkintas.
Ieškovas L. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 121-122) prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti Kauno miesto savivaldybei ir/ar Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti sprendimus, susijusius su 2011-10-05 įvykusio konkurso į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas įgyvendinimui ir sustabdyti priimtų susijusių sprendimų galiojimą - buvo pritaikyta ieškovų K. M. ir R. B. prašymu, jiems pagrįstai manant, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jų teisių gynimas gali pasunkėti.
Skundžiama nutartimi apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintas pagrįstai.
Byloje kilęs ginčas dėl 2011-10-05 įvykusio konkurso viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti rezultatų, todėl susijęs su viešuoju interesu. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovams, o ne trečiajam asmeniui.
Teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidžiami trečiojo asmens teisėti interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia ne menamas teisių pažeidimas byloje, teismas nevertina šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įrodymų dėl ieškinio aplinkybių ir jo pagrįstumo. Apelianto (trečiojo asmens) teiginiai dėl jo patiriamų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais (CPK 177, 178 str.). Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo sveikatos priežiūros įstaigos - Kauno klinikinės ligoninės funkcionavimas būtų sutrikęs, todėl proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra nepažeidžiama.
Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties motyvų prieštaringumo iš dalies pagrįsti, tačiau tai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtos nutarties panaikinimui (CPK 328 str.).
CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-271-364/2012 Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Ieškovai šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė, byla gauta nagrinėjimui apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme. Byloje priimtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad išnyko jų taikymo pagrindas, o nepanaikinus 2011-10-18 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistos asmens ar visuomenės teisės ir teisėti interesai (CPK 150 str.). Pažymėtina, kad CPK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.