Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajam V. C., nedalyvaujant nuteistiesiems L. U. ir E. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. U. ir E. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo

L. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. dėl vagystės iš V. C. buto laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. dėl V. C. ir J. C. dokumentų pagrobimo laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl V. C. turto sugadinimo laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė paskirta 2006-03-07 teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui. Bausmę pakirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuota kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008-03-05 iki 2009-05-12. Iš kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. M. G. buto, 302 str. 1 d. S. M. G. ir A. G. G. dėl asmens dokumentų pagrobimo ir 187 str. 3 d. dėl S. M. G. turto sugadinimo, L. U. išteisintas nenustačius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.

E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš V. C. buto laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, pagal BK 187 str. 1 d. dėl V. C. turto sugadinimo laisvės atėmimu 11 mėnesių, pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 253 str. 1 d. ir paskirta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta dalis paskirtos ir neatliktos bausmės pagal 2007-05-10 teismo nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuota kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008-03-05 iki 2009-05-12. Iš kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš A. D. buto, 302 str. 1 d. dėl I. D. asmens dokumentų pagrobimo, E. Ž. išteisintas nenustačius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Iš L. U. ir E. Ž. solidariai priteista 2000 Lt V. C. naudai neturtinei žalai atlyginti. S. M. G. pareikštas 2100 Lt civilinis ieškinys ir A. D. pareikštas 12180 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad 2008-03-05, apie 11 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš V. C. priklausančio buto, esančio ( duomenys neskelbtini) Kaune, išlaužiant šio buto lauko durų spynas, pagrobė svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam V. C. priklausančius daiktus – 885 litus, juvelyrinius dirbinius bendros 1480 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. C. 2365 Lt turtinę žalą.

Be to, L. U. nuteistas už tai, kad 2008-03-05, apie 11 val., pagrobė fizinių asmenų dokumentus, t.y. vagystės iš V. C. buto, esančio ( duomenys neskelbtini), Kaune, metu pagrobė V. C. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20355500 bei J. C. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20467254.

Be to, L. U. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. 2008-03-05, apie 11 val., vagystės iš V. C. priklausančio buto, esančio ( duomenys neskelbtini) Kaune, metu, , išlaužė šio buto lauko durų dvejas spynas bendros 339 Lt vertės, sugadino metalinį seifą 700 Lt vertės bei išpurškė minėtame bute tris flakonus dezodorantų bendros 85 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. C. 1124 Lt turtinę žalą.

Be to, E. Ž. nuteistas už tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo, įgijo ir 2008-03-05, neturėdamas leidimo, savo bute, esančiame ( duomenys neskelbtini), Kaune, laikė Rusijos pramoninės gamybos 7,62x39 mm kalibro centrinio įskėlimo 1943 metų pavyzdžio šovinį, skirtą šaudyti iš Rusijos gamybos 7,62 mm kalibro Simonovo konstrukcijos pusiau automatinio karabino „SKS“ Kalašnikovo konstrukcijos automatų „AK-47“, „AKM“, „AKMS“, „AK-104“, rankinių kulkosvaidžių „RPK“, „RPKS“, o taip pat iš kai kurių kitose šalyse gaminamų šių ginklų analogų, kuris yra šaudmuo bei pramoninės gamybos 30-06 – to kalibro „Springfield“ tipo šovinio (7,62x63 mm) kulką, kuri yra šaudmens sudėtinė dalis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėją, prašiusią nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusįjį prašiusį apeliacinius skundus atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes pareikšto kaltinimo ribose, patikrino ir aptarė byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo L. U. ir E. Ž. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtintos įrodymais – baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie išsamiai nurodyti bei motyvuoti apkaltinamajame nuosprendyje. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl L. U. apeliacinio skundo

Nuteistojo L. U. argumentas, kad teismas jo veiką turėjo kvalifikuoti ne kaip baigtinį nusikaltimą, o kaip pasikėsinimą įvykdyti vagystę, nepagrįstas. Pagal BK 22 str. 1 d.- pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinė veika, kuria tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagytės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8 punkte yra išaiškinęs, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Byloje pagrįstai nustatyta, kad L. U. ir E. Ž., nukentėjusiajam V. C. priklausantį turtą jau buvo pagrobę ir turėjo galimybę juo disponuoti. Iš bylos duomenų matyti, L. U. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog kartu su E. Ž., išlaužę buto duris pateko į butą ir išlaužę seifą paėmė pinigus ir dirbinius iš aukso. Iš apžiūros protokolo matyti, kad į butą patekta išlaužus buto abiejų durų spynas, matyti išlaužtos seifo durys, išmėtyti daiktai. Bute rasta mobilaus ryšio radijo stotelė, kepurė ( t.2, b.l. 5-17). Nuteistojo kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo V. C. duotais parodymais, kuris parodė, kad iš buto buvo pagrobti pinigai ir dirbiniai iš aukso bei asmens dokumentai. Kaltė įrodyta ir liudytojų V. V., A. Č., Ž. K. parodymais, kurie matė, kaip per to buto langą iššoko du jaunuoliai, t.y. L. U. ir E. Ž., vienas, jų E. Ž. įmetė į vieno namo balkoną turėtą rankinę, o pas sulaikytąjį L. U. buvo rasti pagrobti nukentėjusiųjų V. C. ir J. C. vardu išduoti asmens dokumentai. Nuosprendyje teisingai konstatuota, kad dalis savininkų pagrobtojo turto buvo nerasta, tai pagrįstai suponuoja išvadą, įvertinant ir bandytu atsikratyti krepšiu su įrankiais, kad kaltinamieji bėgdami nuo policijos pareigūnų persekiojimo ir vengdami sulaikymo, dalį pagrobtojo turto išmetė, tokiu būdu jie turėjo galimybę, nors ir ribotą, šio pagrobtojo turto atžvilgiu veikti savo nuožiūra. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone, teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo L. U. veiką pagal BK 178 str. 2 d.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog dezodorantu butą išpurškė tiesiog nieko nepagalvodamas, nesiekė panaikinti jokių kvapų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu L. U. pripažino, jog išpurškė dezodorantu butą, norėdamas panaikinti kvapą, kadangi žinojo, jog jis panaikina kvapus. Nukentėjusysis V. C. nuosekliai parodė, jog bute rasta radijo ryšio stotelė yra ne jo, ne jo šeimos narių, todėl pagrįstai pripažinta priklausomybė kaltinamiesiems.

Skirdamas bausmę L. U. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., nepažeidė, paskirtoji bausmė adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei ir nėra aiškiai per griežta. Skiriant bausmę išsamiai aptarta ir atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. L. U. teisiamas 4 kartą, nusikalto teistumui neišnykus, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27str.), o pagal LR BK 56str.1d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad bausmės rūšis parinkta teisingai.

Nuteistojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atmetamas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti atsiradusias pasekmes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokia sąlyga nėra įvykdyta, L. U. išsamiai ir geranoriškai neatskleidė esminių faktinių aplinkybių, patys policijos pareigūnai sulaikė netoli nusikaltimo vietos su įkalčiais. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę pagrįstai tokių aplinkybių nenustatė, bet nustatė ir įvertino žalos atlyginimo aplinkybę.

Parinkdamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės vietos metu, atsižvelgta į nusikaltimo faktines aplinkybes, kad nusikalstamas veikas darė gerai joms pasiruošęs. Teismas pagrįstai nustatė kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę - bendrininkų grupę, kas pažymi padidintą pavojingumą. Bausmės subendrintos tinkamai, tik iš dalies sudedant. L. U. yra nusikalsti linkusi asmenybė, praeityje buvo teistas už tapačias nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad nuteistasis sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Nuteistojo skundo argumentas, kad yra jauno amžiaus, turi mažametę dukrą, pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje ir turėjo verslo liudijimą yra deklaratyvaus pobūdžio, nes kaip matyti iš faktinių aplinkybių - linkęs daryti nusikaltimus. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis daugiau nenusikals, kadangi yra teistas tris kartus, teismas vieną kartą parodė pasitikėjimą juo ir bausmės vykdymą atidėjo, tačiau L. U. išvadų nepadarė ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė L. U. yra teisinga, savo rūšimi ir dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikos pavojingumą. Keisti skundžiamu nuosprendžiu L. U. paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Dėl E. Ž. apeliacinio skundo

Nuteistojo E. Ž. argumentas, kad teismas jo veiką turėjo kvalifikuoti ne kaip baigtinį nusikaltimą, o kaip pasikėsinimą įvykdyti vagystę, nepagrįstas. Pagal BK 22str.1d. - pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinė veika, kuria tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagytės ir plėšomo baudžiamosiose bylose“ 8 punkte yra išaiškinęs, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Byloje pagrįstai nustatyta, kad E. Ž. ir L. U., nukentėjusiajam V. C. priklausantį turtą jau buvo pagrobę ir turėjo galimybę juo disponuoti. Iš bylos duomenų matyti, E. Ž. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog kartu su L. U., išlaužę buto duris pateko į butą ir išlaužę seifą paėmė pinigus ir dirbinius iš aukso. Iš apžiūros protokolo matyti, kad , kad į butą patekta išlaužus buto abiejų durų spynas, matyti išlaužtos seifo durys, išmėtyti daiktai. Bute rasta mobilaus ryšio radijo stotelė, kepurė ( t.2, b.l. 5-17). Nuteistojo kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo V. C. duotais parodymais, kuris parodė, kad iš buto buvo pagrobti pinigai ir dirbiniai iš aukso bei asmens dokumentai. Kaltė įrodyta ir liudytojų V. V., A. Č., Ž. K. parodymais, kurie matė, kaip per to buto langą iššoko du jaunuoliai, t.y. L. U. ir E. Ž., vienas, jų E. Ž., įmetė į vieno namo balkoną turėtą rankinę. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad pas E. Ž. tarp kitų daiktų buvo rasta geltono metalo žiedas ir geltono metalo fragmentas su baltos spalvos akutėmis, kuriuos nukentėjusysis V. C. atpažino kaip pavogtus iš jo buto taip pat buvo rasta 436 Lt. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir nukentėjusieji D. C. ir J. C.. Nuosprendyje teisingai konstatuota, kad dalis savininkų pagrobtojo turto buvo nerasta, tai pagrįstai suponuoja išvadą, įvertinant ir bandytu atsikratyti krepšiu su įrankiais, kad kaltinamieji bėgdami nuo policijos pareigūnų persekiojimo ir vengdami sulaikymo, dalį pagrobtojo turto išmetė, tokiu būdu jie turėjo galimybę, nors ir ribotą, šio pagrobtojo turto atžvilgiu veikti savo nuožiūra. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone, teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo E. Ž. veiką pagal BK 178 str. 2 d.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog dezodorantu butą išpurškė tiesiog nieko nepagalvodamas, nesiekė panaikinti jokių kvapų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu E. Ž. pripažino, jog išpurškė dezodorantu butą, norėdamas panaikinti kvapą, kadangi žinojo, jog jis panaikina kvapus.

Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog jis be pagrindo pripažintas kaltu pagal LR BK 253 str.1 d., t.y. dėl neteisėto šaudmenų laikymo. Nusikaltimo BK 253 str. dalykas yra šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. 2008 m. kovo 21 d. specialisto išvada Nr. 20-(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kratos metu pas E. Ž. buvo rastas Rusijos pramoninės gamybos 7,62x39 mm kalibro centrinio įskėlimo 1943 metų pavyzdžio šovinys yra šaudmuo, skirtas šaudyti iš Rusijos gamybos 7,62 mm kalibro Simonovo konstrukcijos pusiau automatinio karabino „SKS“ Kalašnikovo konstrukcijos automatų „AK-47“, „AKM“, „AKMS“, „AK-104“, rankinių kulkosvaidžių „RPK“, „RPKS“, o taip pat iš kai kurių kitose šalyse gaminamų šių ginklų analogų. Taip pat rasta pramoninės gamybos 30-06 – to kalibro „Springfield“ tipo šovinio (7,62x63 mm) kulka, kuri yra šaudmens sudėtinė dalis. Šovinys šaudymui tiko ( t.2, b.l. 89-91 ). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaudmenų laikymo, neturint leidimo, pradžios momento. Šaudmenų kiekio – minimalios ribos BK 253 str. 1 d. dispozicija neapibrėžia. Apeliantas neneigia tos aplinkybės, kad suvokė, jog laikė šaudmenis, tačiau teigia, kad nežinojo, jog negalima jo laikyti. Pagal BK 2 str. 2 d. nuostatą, įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Skirdamas bausmę E. Ž. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., nepažeidė, paskirtoji bausmė adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei ir nėra aiškiai per griežta. Skiriant bausmę išsamiai aptarta ir atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. E. Ž. teisiamas 3 kartą, nusikalto teistumui neišnykus, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27str.), o pagal LR BK 56str.1d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad bausmės rūšis parinkta teisingai.

Parinkdamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės vietos metu, atsižvelgta į nusikaltimo faktines aplinkybes, kad nusikalstamas veikas darė pasiruošęs. Teismas pagrįstai nustatė kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę - bendrininkų grupę, kas pažymi padidintą pavojingumą. Bausmės subendrintos tinkamai, tik iš dalies sudedant. E. Ž. yra nusikalsti linkusi asmenybė, praeityje taip pat buvo teistas. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti, niekur nedirba, nesimoko, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimų darymas yra jo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis. Nėra objektyvių duomenų apie legalias darbines pajamas. Nuteistojo skundo argumentas, kad jis vienas rūpinasi savo visiškai neįgalia motina, be to turi draugę, su kuria nori įregistruoti santuoką, sukurti šeimą, turi pastovią gyvenamąją vietą negali būti pagrindu švelninti bausmę atsižvelgiant į polinkį daryti nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tik reali ir būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė sulaikys E. Ž. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą visumą aplinkybių, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistųjų L. U. ir E. Ž. apeliacinius skundus atmesti.