Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiajam S. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P.A a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Kauno m. sav.,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2010 m. lapkričio 3 d. apie 09.00 val. Kaune, prie UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ pastato, esančio R.Kalantos g. 19, iš nukentėjusiojo S. R. rankų paimdamas mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2630“ 150 Lt vertės su jame buvusia išankstinio apmokėjimo SIM kortele 5 Lt vertės, ir jų negrąžindamas, atvirai pagrobė svetimą, S. R. priklausantį, turtą, padarydamas S. R. 155 litų turtinę žalą.

Be to, J. P. 2010 11 03 d. apie 09.00 val. Kaune, prie UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ pastato, esančio R.Kalantos g. 19, neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą, atvirai savo naudai reikalavo iš nukentėjusiojo S. R. perduoti jam 50 litų, leisdamas suprasti, kad nesumokėjus reikalaujamų pinigų, jam nebus sugrąžintas pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2630“ su SIM kortele, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 11 08 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo ir naudodamas psichinę prievartą, telefonu reikalavo 20 litų už pagrobto telefono „Nokia 2630“ ir 10 litų už pagrobtos SIM kortelės grąžinimą.

J. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį S. R. žino tik iš matymo, jie susipažino Petrašiūnų mokymo centre, kur nuo 2010 05 03 iki 2011 11 03 lankė kursus, kėlė kvalifikaciją. S. R. jo paprašė paskolinti 20 Lt, jis sutiko, pinigus paskolino klasėje ar tai pamokos metu, ar prieš einant pietauti, davė vieną 20 Lt kupiūrą, pasikeitė telefono numeriais, skolos raštelio nesurašė. M. D., su kuriuo irgi susipažino kursuose, matė, kaip jis S. R. paskolino pinigus. M. D. taip pat buvo paskolinęs pinigų – 50 Lt, bet šis skolą greitai grąžino. Pinigus S. R. paskolino gegužės mėnesį prieš pirmą stipendiją, S. R. 20 Lt žadėjo atiduoti iš pirmos stipendijos, tačiau pinigų negrąžino, vėliau ėmė slapstytis, bandė jį apgauti. Nukentėjusysis slapstėsi nuo tada, kai prasidėjo praktika, iki pat egzamino. Baigiantis kursams, jie susitiko mokymo centre, S. R. išėjo parūkyti, jis pasiūlė pasikalbėti. S. R. jo prašė duoti sąskaitos numerį, kad galėtų pervesti 20 Lt, bet jis nesutiko. S. R. į savo telefoną pradėjo įvedinėti jo telefono numerį, ir tuo metu jis iš S. R. paėmė telefoną „Nokia 2630“ kaip užstatą ir pasakė S. R., kad iki kitos dienos 9 val. atneštų 20 Lt, tada grąžins telefoną. S. R. siūlė pasiimti SIM kortelę, bet šis kortelės neėmė. S. R. turėjo kitą rytą pasirodyti su pinigais ir jis būtų atidavęs telefoną, tačiau kitą rytą S. R. neatėjo, o jis gavo visokių grasinančių žinučių. S. R. telefonas su kortele buvo pas jį. Jis po to konflikto buvo nuvykęs į darbą, apie šį įvykį papasakojo savo pažįstamam, kuris patarė iš S. R. prašyti 50 Lt. Pažįstamas pasisiūlė paskambinti S. R. ir pasakyti, kad šis jam skolingas 50 Lt. Tą telefoną buvo davęs dviems žmonėms, ar jie iš to telefono nukentėjusiajam skambino, nežino, pats pinigų iš S. R. nereikalavo. Jis tuo metu turėjo keturis telefonus, S. R. telefonu nesinaudojo, laikė savo kišenėje. Jo sugyventinė D. R. tuo telefonu taip pat nesinaudojo. Nuo policijos jis nebėgo, nesislapstė, sugyventinei nebuvo liepęs sakyti, kad ši nežino, kur jis gyvena. Sugyventinei buvo pasakęs, kad paskolino pinigų, ji žinojo, kad jis už skolą paėmė telefoną. Rugpjūčio mėnesio pradžioje Kaune, prie PC „Molas“, papuolė į avariją, jį partrenkė mašina, jis pametė telefoną, gydymo įstaigoje negulėjo, į gydytojus nesikreipė, policijoje tas įvykis fiksuotas nebuvo. Po avarijos, kai pametė telefoną, nukentėjusiojo nematė, neieškojo, nes neturėjo pastarojo telefono numerio, su M. D. taip pat nebendravo. Kaltę pripažįsta, supranta, kad pasielgė neteisėtai, jis tik norėjo nukentėjusįjį sugėdinti.

Nukentėjusysis S. R. parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį pažinojo iš matymo, nes kartu lankė darbo biržos organizuotus pastatų apšiltintojų kursus. Kursus lankė apie 20 žmonių, grupės seniūnas buvo A. Z.. Pačioje pradžioje jie visi bandė bendrauti, todėl telefone buvo suvesti visų telefonų numeriai, su J. P. nebendravo. Kursuose teorija prasidėjo 2010 05 03 ir vyko iki birželio mėnesio antrosios pusės, nuo birželio antros pusės prasidėjo praktika. Per praktiką J. P. nematė, jį pamatė tik per egzaminą. jie buvo vienoje grupėje. Telefonas iš jo buvo paimtas paskutinę kursų dieną, kai turėjo laikyti egzaminą. Jis stovėjo lauke prie paradinių durų, priėjo J. P., sugriebė jį už rankos, pasikvietė į šalį. J. P. jam pasakė, kad turėjo avariją, liepė užsirašyti jo telefono numerį tolesniam bendravimui. Kai įvedinėjo J. P. telefono numerį į savo telefoną, J. P. paėmė jo telefoną, įsidėjo į savo kišenę ir pasakė, kad jis pastarajam dabar lieka skolingas 50 Lt. Šalia stovėjo M. D., o visa kita grupė buvo toliau. Prieš tai jokio pokalbio su J. P. apie skolos grąžinimą nebuvo. Tą pačią dieną kreipėsi į policijos pareigūnus, nurodė J. P. pavardę. Kai paprašė J. P. grąžinti telefoną, šis parašė žinutę ir liepė sumokėti 10 Lt už kortelę ir 20 Lt už telefoną. Jis buvo pasiryžęs sumokėti 10 Lt už kortelę, bet tyrėja pasakė, kad viską galės atsiimti per teismą. Skambino į savo telefoną, atsiliepė J. P. ir perdavė telefoną kalbėti kitam žmogui, kuris pasakė, kad telefoną jis galės atsiimti tik sumokėjęs pinigus. Jokių pinigų iš J. P. nesiskolino. Nežino, kodėl kaltinamasis teigia, kad jam skolino pinigus. Jis gyvena su tėvais, tėvai dirba, tuo metu pats darbo neturėjo, kartais padėdavo tėvui, tačiau dėl pinigų būtų kreipęsis į tėvus, ne į J. P.. M. D. pažįsta tik iš tų pačių kursų, M. D. daugiau bendravo su J. P., atsiėmęs telefoną, jis rado jame įvestą M. D. telefono numerį. Iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2630“ 150 Lt vertės su SIM kortele 5 Lt vertės. Dabar telefonas su SIM kortele jam grąžintas.

Liudytojas M. D. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tiek, kiek su jais kartu mokėsi, su jais nepiktuoju. Kartu lankė darbo biržos organizuotus pastatų apšiltintojų kursus Petrašiūnų mokymo centre. Matė, kaip S. R. paprašė J. P. paskolinti pinigų, sakė, kad vėliau grąžins. Skolinant pinigus joks grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, pinigai buvo paskolinti kursų pradžioje, liepos mėnesį. Nematė, kiek J. P. S. R. paskolino, bet matė, kad skolino, nei sumos, nei kupiūrų nurodyti negali. Matė, kad S. R. į kišenę dėjosi pinigus. S. R. žadėjo pinigus grąžinti iš stipendijos, kurią mokėjo kas mėnesį. Jis pats iš J. P. pinigų nesiskolino, važinėjo iš Garliavos savo automobiliu ir pinigų nepritrūkdavo. Teorija vyko tris mėnesius, paskui tris mėnesius buvo praktika UAB „Nėris“. Praktika visiems buvo atskirai, J. P. į praktiką nėjo, o S. R. tėvas turi verslą, todėl S. R. dirbo pas tėvą. S. R. telefoną J. P. paėmė vietoj negrąžintos skolos. Telefono paėmimas vyko gal 2010 m. lapkričio 3 d., kai važiavo atsiimti atestatų. Tai buvo paskutinė kursų diena. Susirinko 10 val., sprendė testus. Tada J. P. S. R. paklausė, kada šis grąžins skolą, S. R. pasakė, kad pinigų neturi, kad gali paskambinti mamai ir paduos pinigus. J. P. atsakė, kad tiek ilgai laukti negali, kad ir taip ilgai laukė. J. P. kaip užstatą paėmė S. R. telefoną „Nokia“, kuriuo S. R. tuo metu kalbėjo, ir pasakė, kad telefoną grąžins, kai S. R. šiam grąžins pinigus. Telefoną J. P. įsidėjo į striukės kišenę, kortelės iš telefono neišėmė. Po telefono paėmimo jis su J. P. nuvažiavo į Veiverių g., mašinoje girdėjo, kaip skambino S. R., nes buvo įjungtas garsiakalbis, girdėjo, kad J. P. minėjo 20 Lt sumą, kad J. P. S. R. sakė, kad telefoną grąžins, kai atiduos skolą. Po minėtos lapkričio 3 d. daugiau su niekuo nebendravo.

Liudytojas A. Z. parodė, kad dirba Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre. Jis yra profesijos mokytojas, tuo metu buvo grupės vadovas. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, nes jie abu mokėsi jo grupėje. Tik dabar sužinojo, kad tarp pastarųjų įvyko konfliktas. Teorinėje dalyje kiekvieną dieną buvo vedamas ir žymimas lankomumas. J. P. lankomumas buvo geras, S. R. lankomumas buvo labai geras. S. R. ir J. P. matydavosi tik praktikos pradžioje. Apie J. P. avariją jis nieko negirdėjo, jam J. P. sakė, kad pjovė dalgiu Sosnovskio barščius birželio mėnesį, nuo ko jam atsirado alergija. J. P. jam nesakė, kad nelanko praktikos. Kai jis J. P. paskambindavo, šis sakydavo, kad praktiką atlieka UAB „Nėris“, jis visų sukontroliuoti negalėjo, todėl taip ir žymėjo tabelyje, po to išdavė J. P. pažymėjimą. Paskutines dvi savaites iki egzamino J. P. telefonu nebeatsiliepė. Naujo telefono numerio jam nepranešė, bet į egzaminą atėjo tvarkingai, laikė 3 val. trukmės testą ir išlaikė. Pasiėmė pažymėjimą ir pasirašė apie tai į knygą.

Liudytoja D. R. parodė, kad J. P. yra jos draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Žino, kad J. P. ir nukentėjusysis kartu mokėsi Petrašiūnų mokymo centre. Jai žinoma, kad J. P. grupės draugas iš mokymo centro paprašė J. P. paskolinti 20 Lt, jis paskolino. Pamačiusi pas J. P. naują telefoną, jo paklausė, iš kur jis gavo telefoną. J. P. atsakė, jog grupės draugas pinigų negrąžino, todėl J. P. paėmė jo telefoną kaip užstatą. Kai namuose atsirado naujas telefonas, ji tuo metu gyveno kartu su J. P., nuomojosi butą R. Kalantos g., jos butas yra Pašilės g. Kokio modelio buvo tas telefonas, nežino. Nei ji, nei J. P. tuo telefonu nesinaudojo, savo kortelę į tą telefoną buvo įdėjusi tik vieną dieną, kad S. R. nesuprastų, kas skambina, po dienos kortelę išėmė. Jos kortelės Nr. 8 689 12961, kortelė į telefoną buvo įdėta vieną dieną, policija šiuo numeriu jai skambino vieną kartą, kai kortelė buvo jos telefone. Kai buvo iškviesta į policiją, nepasakė, kad pas ją yra tas telefonas, kur gyvena J. P., nesakė, nes jis taip prašė. Apklausiama tyrėjai pasakė, kad niekas J. P. neskolingas, nes norėjo padėti J. P.. Apie skolą J. P. jai buvo papasakojęs 2010 m. gegužės mėnesį, telefonas atsirado namie irgi gegužės mėnesį.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 6-7, t. 1) nustatyta, kad 2010 11 10 d. S. R. Panemunės PK nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė jam priklausančio telefono „Nokia 2630“ tuščią kartoninę dėžutę su telefono piešiniais bei užrašais apie telefoną „Nokia 2630“ bei garantinį taloną dėl mobiliojo įrenginio „Nokia 2630“, IMEI Nr(duomenys neskelbtini).

Daiktų apžiūros protokolais (b.l. 8-16, t. 1) nustatyta, kad S. R. pateikta mobilaus ryšio telefono ,,Nokia 2630“ dėžutė ir garantinis talonas apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 2630“ įsigytas iš UAB ,,Spainetos prekybos sistema“, šio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo data nenurodyta.

Daiktų ir vertybių grąžinimo protokolu (b.l. 17, t. 1) nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono ,,Nokia 2630“ dėžutė ir garantinis talonas grąžinti S. R..

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 20-21, t. 1) nustatyta, kad J. P. 2010 12 07 Panemunės PK nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė tris mobilaus ryšio telefonus ,,Nokia“ su trimis SIM kortelėmis, vieno iš pateiktų telefonų „Nokia“ modelis „2630“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 25, t. 1) nustatyta, kad J. P. 2010 12 07 Panemunės PK nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė SIM kortelę „Labas“ Nr. 8937002091100198482.

Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 34-36, t. 1) nustatyta, kad J. P. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2630“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, apžiūros metu nustatyta, kad J. P. pateikto mobilaus ryšio telefono IMEI numeris sutampa su S. R. pateiktame garantiniame talone nurodytu mobilaus ryšio telefono IMEI numeriu.

Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 50-51, t. 1) nustatyta, kad J. P. pateikta SIM kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėta kaip daiktinis įrodymas ir prijungta prie baudžiamosios bylos.

Daiktų grąžinimo protokolu (b. l. 77, t. 1) nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2630“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti nukentėjusiajam S. R..

Daiktų pateikimo protokolu (b.l. 26, t. 1) nustatyta, kad liudytoja D. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę ,,Labas“ ir SIM kortelės dėklą, kuriame nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 28, t. 1) nustatyta, kad liudytoja D. R. pateikė 2010 09 11 Specialiosios paslaugų teikimo sąlygas, garantinį taloną dėl mobiliojo įrenginio ,,Nokia 2690“ ir 2010 09 13 kvitą dėl telefono ,,Nokia 2690“.

Daiktų pateikimo protokolu (b.l. 32-33, t. 1) nustatyta, kad J. P. pateikė tris SIM kortelių pagrindus, kurių telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Daiktų apžiūros protokolais (b.l. 37-38, 39-42, 43-44, 45-47, 48-49, 66-67, 68-69, 70-71, t. 1) nustatyta, kad J. P. pateikti: SIM kortelė ,,Labas“, du mobilaus ryšio telefonai ,,Nokia“, SIM kortelė ,,Bitė“, SIM kortelė ,,Labas“, trys SIM kortelės pagrindai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir prijungti prie baudžiamosios bylos.

Daiktų apžiūros protokolais (b.l. 52-53, 54-55, 56-57, 58-61, 62-63, 64-65, t. 1) nustatyta, kad liudytojos D. R. pateikti: mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė ,,Labas“, SIM kortelės dėklas, kuriame nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 09 11 Specialiosios paslaugų teikimo sąlygos, garantinis talonas dėl mobiliojo įrenginio ,,Nokia 2690“, 2010 09 13 kvitas dėl telefono ,,Nokia 2690“ apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir prijungti prie baudžiamosios bylos.

Tarnybiniu pranešimu (b.l. 72-76, t. 1) nustatyta, kad duomenų, jog J. P. pateikti du mobilaus ryšio telefonai ,,Nokia“, liudytojos D. R. pateiktas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, J. P. ir D. R. pateiktos SIM kortelės, būtų paieškomi, nėra.

Daiktų grąžinimo protokolu (b.l. 80, t. 1) nustatyta, kad J. P. grąžintas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, dvi SIM kortelės ir du SIM kortelių dėklai.

Daiktų grąžinimo protokolu (b.l. 81-82, t. 1) nustatyta, kad liudytojai D. R. gražinti du mobilaus ryšio telefonai ,,Nokia“, SIM kortelė ,,Labas“, SIM kortelės dėklas, 2010 09 11 Specialiosios paslaugų teikimo sąlygos, garantinis talonas dėl mobiliojo įrenginio ,,Nokia 2690“, 2010 09 13 kvitas, SIM kortelė ,,bitė“, SIM kortelės dėklas.

Tarnybiniu pranešimu (b. l. 87, t. 1) nustatyta, kad mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI 356065034374911, priklausančiame S. R., laikotarpiu nuo 2010 11 03 00:00:00 iki 2010 11 30 23:59:59 buvo naudotos dvi SIM kortelės: Nr. 37069072886 (nuo 2010 11 03 00:25:28 iki 2010 11 04 08:20:32), t. y. priklausanti S. R., ir Nr. 37068912961 (nuo 2010 11 05 11:59:11 iki 2010 11 17 08:35:50), t. y. priklausanti liudytojai D. R..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b. l. 103-106, t. 1) nustatyta, kad S. R. iš jam pateiktų šešių asmenų fotonuotraukų atpažino J. P. kaip asmenį, kuris 2010 11 03 apie 9.00 val. iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2630“ ir jame buvusia SIM kortelę, kurios Nr. 869072886.

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 140-143, t. 1) nustatyta, kad J. P. nurodė nusikaltimo vietą – prie pastato su iškaba „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“, esančio R. Kalantos g. 19, Kaune, įėjimo durų, kur jis iš S. R., be šio sutikimo, paėmė mobilaus ryšio telefoną su jame buvusia SIM kortele.

Raštu (b. l. 29, t. 2) nustatyta, kad J. P. UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ Kauno teritorinės darbo biržos siuntimu Pastatų apšiltinimo grupėje mokėsi nuo 2010 05 03 iki 2010 11 03, teorijos ir mokomosios praktikos užsiėmimai vyko nuo 2010 05 03 iki 2010 06 11 d. ir nuo 2010 08 31 iki 2010 09 22; S. R. gamybinę praktiką atliko UAB „Neris“ nuo 2010 06 14 iki 2010 07 13 ir UAB „Auriksa“ nuo 2010 07 14 iki 2010 10 29; J. P. gamybinę praktiką atliko UAB „Neris“ nuo 2010 06 14 iki 2010 10 29; baigiamasis kvalifikacinis egzaminas įvyko 2010 11 02 – 03 d., kvalifikaciniai pažymėjimai išduoti 2010 11 04.

UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ raštu (b. l. 40, t. 2) nustatyta, kad gamybinės praktikos metu J. P. buvo susirgęs alergija, jokios nedarbingumo pažymos dėl ligos neturėjo, o kadangi negalėjo naudotis darbiniais rūbais ir dirbti kenksmingose sąlygose, jis 2010 m. birželio – rugsėjo mėn. retkarčiais atvykdavo į praktikos atlikimo vietą sekti apšiltinimo darbų eigą; kvalifikacinius pažymėjimus buvo galima atsiimti 2010 11 03 d. 14 val., kada J. P. atsiėmė kvalifikacinį pažymėjimą, neužfiksuota.

Teismas J. P. parodymus, kad jis mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo S. R. paėmė kaip užstatą už negrąžintą skolą, pinigų iš S. R. nereikalavo, tik prašė grąžinti paskolintus pinigus, vertina kaip jo siekimą švelninti sau baudžiamąją atsakomybę ir juos atmeta. J. P. parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, todėl jais tikėti teismas neturi pagrindo. J. P. parodymai apie pinigų skolinimo S. R. aplinkybes paneigti S. R. parodymais, kad jis iš J. P. pinigų nesiskolino, jei būtų pritrūkęs pinigų, būtų skolinęsis iš dirbančių tėvų, su kuriais kartu gyvena ir dirba tėvo įmonėje, šie S. R. parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, juos S. R. patvirtino akistatų tiek su J. P., tiek su liudytoju M. D. metu (b. l. 109, 110-111, t. 1), todėl netikėti S. R. parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, J. P. parodymų, kad jis skolino S. R. 20 Lt, nepatvirtino ir paties J. P. nurodytas liudytojas M. D., kadangi J. P. ir liudytojo M. D. parodymai apie pinigų skolinimo aplinkybes yra skirtingi: J. P. nurodė, kad pinigus S. R. skolino gegužės mėnesį, po to S. R. pradėjo nuo jo slapstytis, slapstėsi nuo praktikos pradžios, liudytojas M. D. nurodė, kad jis nežino, nei kiek J. P. skolino S. R. pinigų, nei kokiomis kupiūromis, tik žino, jog tai buvo liepos mėnesį, S. R. praktiką atliko savo tėvo įmonėje, o J. P. praktikos nelankė, t.y. net neiškojo S. R. dėl tariamos skolos susigrąžinimo. J. P. ir liudytojos D. R. parodymai, kad pagrobtuoju S. R. telefonu niekas nesinaudojo, paneigti tarnybiniu pranešimu (b. l. 87, t. 1), kuriuo nustatyta, kad S. R. mobilaus ryšio telefone nuo 2010 11 03 00:25:28 iki 2010 11 04 08:20:32 buvo naudojama SIM kortelė, priklausanti S. R., o nuo 2010 11 05 11:59:11 iki 2010 11 17 08:35:50 buvo naudojama SIM kortelė, priklausanti liudytojai D. R.. Liudytojos D. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs, jos parodymai, kad mobilaus ryšio telefonas, J. P. paimtas už skolą, atsirado namuose gegužės mėnesį, kad ji savo SIM kortelę buvo įdėjusi į S. R. telefoną tik vieną dieną, paneigti bylos įrodymais, pati liudytoja pripažįsta, kad tokius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė, norėdama padėti J. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas liudytojos D. R. parodymus vertina kaip siekimą padėti J. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta. Teismas taip pat atmeta liudytojo M. D. parodymus, kad jis girdėjo, jog J. P. paimdamas telefoną kalbėjo apie skolos grąžinimą, nes liudytojo M. D. parodymai nesutampa nei su nukentėjusiojo S. R., nei su paties J. P. parodymais. J. P. nurodė, kad S. R. prašė duoti sąskaitos numerį, kad galėtų pervesti 20 Lt, bet jis nesutiko, tuo metu, kai S. R. įvedinėjo į telefoną jo numerį, jis telefoną paėmė, liepęs sekančią dieną ryte atvežti pinigus, tada bus grąžintas telefonas. M. D. nurodė, kad kalbant apie skolą S. R. sakė, jog gali paskambinti mamai ir paduos pinigus. J. P. atsakė, kad tiek ilgai laukti negali, kad ir taip ilgai laukė ir kaip užstatą paėmė S. R. telefoną, kuriuo tuo metu pastarasis kalbėjo, ir sakė, kad telefoną grąžins, kai pastarasis atveš pinigus. Kadangi J. P. ir liudytojo M. D. parodymai apie telefono paėmimo aplinkybes nesutampa, teismas juos atmeta ir vadovaujasi nuosekliais nuo ikiteisminio tyrimo pradžios S. R. parodymais, kad J. P., paprašęs įsivesti jo telefono numerį dėl tolesnio bendravimo, jam įvedinėjant numerį, iš rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad dabar jis bus jam skolingas 50 Lt, kitaip savo telefono neatgaus. J. P. veiksmai, t. y. reikalavimas 50 Lt, vėliau 20 Lt už telefoną ir 10 Lt už SIM kortelę, rodo jo tyčią ne susigrąžinti skolą, o nukentėjusiojo vertimą perduoti turtą, neturint teisėto pagrindo ir grasinant negrąžinti pagrobto daikto.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. P. atvirai pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiojo S. R. rankų, pagrobtu turtu naudojosi pats ir davė naudotis liudytojai D. R., todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Be to, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. P., neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą, atvirai savo naudai reikalavo iš nukentėjusiojo S. R. perduoti jam 50 litų, teigdamas, kad nesumokėjus reikalaujamų pinigų, jam nebus sugrąžintas pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2630“ su SIM kortele, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neturėdamas teisėto pagrindo ir naudodamas psichinę prievartą, telefonu reikalavo 20 litų už pagrobto telefono „Nokia 2630“ ir 10 litų už pagrobtos SIM kortelės grąžinimą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

J. P. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 168, t. 1), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 169, t. 1), tačiau jis padarė du tyčinius apysunkius savanaudiškus nusikaltimus, todėl J. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. nusikalto pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, J. P. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., ir skirti bausmę:

pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 181 str. 1 d. – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę J. P. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. P. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Įpareigoti J. P. 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2011 m. spalio 1 d.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų - asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos piliečio paso - paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą, laikomus prie baudžiamosios bylos, grąžinti J. P..

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.