Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei A. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei UAB „Lietuvos rytas“ redakcijai, tretiesiems asmenims A. L. dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su UAB „Diena Media News“ sudarė taikos sutartį, teismas 2012-10-04 nutartimi ją patvirtino ir šią bylos dalį nutraukė (b. t. 3, b. l. 80). Atsakovės UAB „Diena Media Print“ atžvilgiu ieškinio atsisakė.

Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ apie teismo posėdį informuota tinkamai, į posėdį neatvyko ir teismo nutarties pateikti rašytinius įrodymus apie tai, iš kur straipsnio autoriai sužinojo apie savo straipsnyje nurodytą ieškovo veiklą ir kokiais duomenimis paskleista informacija yra grindžiama. Prašo ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodo, kad paskleista informacija žemina jo garbę ir orumą, ir nebuvo paskleista informacija apie konkrečius ieškovo padarytus nusikaltimus, todėl informacija laikytina kaip labiau tikėtina. Straipsnio autorius susidarė nuomonę, kad tokiais nusikaltimais gali būti apkaltintas ieškovas, o kaltinamasis aktas laikytinas oficialiu teisėsaugos dokumentu ir neprivalu jo tikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.24 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbė ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi pareiga įrodyti paskleistų žinių atitikimą tikrovei tenka jas paskleidusiam asmeniui.

Ieškovas prašė paneigti laikraščio UAB „Lietuvos rytas“ straipsnyje paskelbtas ir, jo teigimu, tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad jis įtariamas kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992–1994 metais, kurių esmė – žmonės buvo įkalbinami iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami.

Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 2 d. kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-0129-05 (t. 2, b. l. 21–46), ieškovas buvo kaltinamas tuo, jog, veikdamas organizuotoje grupėje su V. J., apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigus 108 000 JAV dolerių (432 000 Lt), sumokėtus už namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat, jog, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, siekdamas atkeršyti už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje, nusprendęs suorganizuoti nužudymą ir, realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, šiuos veiksmus realizavo, t. y. organizavo kito asmens nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, taip pat, kad, veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą. Ieškovas taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad 1997 m. padarė lengvą kūno sužalojimą, o 2000 m. pasikėsino organizuoti tyčinį žmogaus sveikatos sutrikdymą. Taigi iš teisų šiame 2008 m. rugsėjo 2 d. kaltinamajame akte nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kaltinamas 1992–1994 metais padaręs veiką, kai žmonės buvo įkalbinami iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami, todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovo teiginiu, kad apie jį paskleistos žinios yra teisingos ir atitinka tikrovę. Tokiu būdu masinės informavimo priemonės, paskelbdamos apie ieškovui tariamai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, apie jį paskelbė tikrovę neatitinkančias žinias, nes jos nėra pagrįstos faktiniais duomenimis. Nors ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00129-05 ir buvo kaltinamas padaręs konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo apie jį skelbti ir kitas žinias, kurios nėra pagrįstos jokiais konkrečiais duomenimis.

Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatą, žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 8 dalies 4 punkto nuostatą, viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jo paskleistos žinios yra teisingos, o pagal CK 2.24 str. 1 d. preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Be to, kad žinios laikraštyje atitinka tikrovei, nepatvirtino nei Generalinė prokuratūra (2007-12-07, 2008-03-28 raštai), o tai, kad buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė, sutiko ir žurnalistų etikos inspektorius bei kiti žurnalistai perspausdinę straipsnį.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovė UAB „Lietuvos rytas“, nepateikęs įrodymų šaltinio, kaip ir iš kokio straipsnio autorius sužinojo apie ieškovo straipsniuose nurodytą veiklą, ir fakto, kad juose nurodytos žinios atitinka tikrovę ar jos yra teisingos ir tikslios ir kuo grindžiamos, pripažįstama, kad yra pagrindo tą ieškinio dalį tenkinti ir įpareigoti atsakovę paneigti žinias.

G. J. nurodo, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas, prašė neturtinės žalos atlyginimo.

Pažeista teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą yra ginama atlyginant neturinę žalą. Konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas.

Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė priteisiamas neturtinis žalos atlyginimas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali teismo būti vertinami pinigais.

Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie ligas, kuriomis jis serga (nesveikos kepenys, kraujospūdžio sutrikimai, depresija), ir tuo pagrindu prašė laikyti, kad jam padaryta sveikatai žala, jo sveikata pablogėjo, ir priteisti 10 000 Lt žalos atlyginimą.

Sudarius taikos sutartį su UAB „Diena Media News“, ieškovas neprašė iš atsakovės UAB „Diena Media News“ priteisti neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas daro išvadą, kad esmė ieškovui yra pačių žinių paneigimas, kuriomis laikraštis šiuo straipsniu pažeidė jo garbę ir orumą, o ne piniginė satisfakcija, juolab kad ieškovui buvo pateikti tam tikri įtarimai apie vykdomą nusikalstamą veiklą, ieškovo ligos yra bendro pobūdžio ligos tokio amžiaus žmogui, tačiau galima teigti, kad jų paūmėjimui galėjo turėti įtakos neigiamos žinios, paskleistos apie ieškovą, todėl jam priteistina 1 000 Lt neturtinė žala už tyčinį ieškovo teisių pažeidimą (CK 2.24 str.).

Ieškovui priteistina 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2005-06-04 dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ paskleistos žinios: „Redakcijos žiniomis, G. J. gali būti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992–1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Įtariama, kad tuomet G. J. kartu su šiuo metu taip pat Lukiškėse įkalintu buvusiu savo draugu J. B. ir dabar JAV gyvenančiu verslininku M. V. buvo sumanę didžiulę aferą. Yra duomenų, kad vyriškiai įkalbėjo įvairius verslininkus iš bankų paimti didžiules paskolas, o pinigus perduoti jiems. Už tai buvo žadama įtraukti į pelningą verslą. Bet iš tiesų visi pinigai likdavo aferos sumanytojų kišenėse, o kreditus ėmę žmonės būdavo nužudomi arba dingdavo be žinios. Dabar paaiškėjo, kad daugelis tokių dingusiųjų taip pat buvo nužudyti, o jų lavonai paslėpti“, 2007-10-13 dienraštyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“ paskleistos žinios: „Generalinės prokuratūros ir policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992–1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ – neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbė ir orumą, ir įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šias tikrovės neatitinkančias ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ laikraščio redakcijos ieškovui 1 000 Lt kompensaciją moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.

Iš atsakovės priteisti 500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.