Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1159-992/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-05-08
Bylos Nr.: 1-1159-992/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-6-00004-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: A. C.
Advokatai: Domantas Skebas

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1159-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00004-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.2.29.1.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,kaltinamajam A. C., jo gynėjui advokatui Domantui Skebui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. suklastojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. C. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo mėn., A. C. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau tekste - TŪB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas TŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas ir direktorius, iš užsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančios N. J. arba iš kito nenustatyto asmens gavo duomenis apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašymą vertinti šį žemės sklypą ženkliai didesne kaina, nei jis vertas. Tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 3 d., A. C., būdamas atsakingas už jo vadovaujamoje TŪB „(duomenys neskelbtini)“ savo paties parengtas turto vertinimo ataskaitas ir būdamas kvalifikuotas TŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas, turėdamas tinkamai ir išsamiai surinkti bei sutikrinti visus duomenis, kad jie būtų teisingi ir nustatyta nekilnojamojo turto vertė atitiktų tikrovę, t. y., būtų teisinga, to nepadarė ir tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą (suvestinė redakcija 2003 m. gegužės 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d.) ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ 33, 82, 83 ir 85 p., reikalavimus, kurie susiję su turto vertės nustatymo pagrindimo pateikimu, yra reikšmingi ir turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui (žemės sklypo kainai), parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 3 d. yra vertas 1 046 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė, kadangi 2010 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančiame 2010 m. rugpjūčio 25 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2008 m. vasario 6 d. buvo 543 000,00 Lt. Po to A. C. šią žinomai suklastotą TŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą patvirtino savo, kaip TŪB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kvalifikuoto turto vertintojo parašais ir atstovaujamos turto vertinimo įmonės TŪB „(duomenys neskelbtini)” antspaudu ir ją tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo mėn., TŪB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė užsakovui atstovaujančiai N. J. arba kitam nenustatytam asmeniui. A. C. suklastota TŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo pateikta (duomenys neskelbtini) kredito unijai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. lapkričio 15 d. prašymu dėl užtikrinimo priemonės pakeitimo, pagal kurį 2010 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto susirinkimo metu buvo pritarta 2010 m. gegužės 13 d. paskolos sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) kredito unija 2010 m. gegužės 13 d. suteikė 150 600,00 Eur paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ refinansavimui ir investicijoms, o 2010 m. birželio 28 d. paskolos sumą padidino iki 248 660,00 Eur, užtikrinimui papildomai antrine hipoteka įkeisti administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskola nebuvo grąžinta, dėl to (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo padaryta 248 660,00 Eur dydžio žala.

A. C. tokiais savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą - TŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią realizavo perduodamas ją užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiai N. J. arba kitam nenustatytam asmeniui ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

A. C. suklastojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. C. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio mėn., A. C. TŪB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas ir direktorius, iš užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančios P. G. G. arba kito nenustatyto asmens gavo duomenis apie žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašymą vertinti šį žemės sklypą ženkliai didesne kaina, nei jis vertas. Tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio 16 d., A. C., būdamas atsakingas už jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo paties parengtas turto vertinimo ataskaitas ir būdamas kvalifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas, turėdamas tinkamai ir išsamiai surinkti bei sutikrinti visus duomenis, kad jie būtų teisingi ir nustatyta nekilnojamojo turto vertė atitiktų tikrovę, t. y., būtų teisinga, to nepadarė ir tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą (suvestinė redakcija 2003 m. gegužės 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d.) ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“, 33, 82, 83 ir 85 punktų reikalavimus, susijusius su turto vertės nustatymo pagrindimo pateikimu, yra reikšmingi ir turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui (žemės sklypo kainai), parengė žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 16 d. yra vertas 800 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė, kadangi 2011 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančiame 2007 m. lapkričio 21 d. VĮ Registrų centro pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2007 m. lapkričio 15 d. buvo 141 130,00 Lt. Po to A. C. šią žinomai suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kvalifikuoto turto vertintojo, parašais ir atstovaujamos turto vertinimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Po to A. C. šią žinomai suklastotą ir jo paties patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė užsakovui atstovaujančiai P. G. G. arba kitam nenustatytam asmeniui. Vėliau ši A. C. suklastota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo pateikta (duomenys neskelbtini) kredito unijai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu dėl 600 000,00 litų paskolos išdavimo žemės sklypui įsigyti, pagal kurį 2011 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikė 600 000,00 litų paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypui pirkti, kuri nebuvo grąžinta, dėl ko (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo padaryta 173 772,01 eurų dydžio žala.

A. C. tokiais savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią realizavo perduodamas ją užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiai P. G. G. arba kitam nenustatytam asmeniui, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

A. C. suklastojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. C. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. birželio mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” turto vertintojas ir direktorius, iš užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio G. L. arba kito nenustatyto asmens gavo duomenis apie žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automašinų garažų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginių dalių sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalvės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašymą vertinti šį žemės sklypą su jame esančiais statiniais ženkliai didesne kaina, nei jis vertas. Tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. birželio 4 d., A. C., būdamas atsakingas už jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo paties parengtas turto vertinimo ataskaitas ir būdamas kvalifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas, turėdamas tinkamai ir išsamiai surinkti bei sutikrinti visus duomenis, kad jie būtų teisingi ir nustatyta nekilnojamojo turto vertė atitiktų tikrovę, t. y., būtų teisinga, to nepadarė ir tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 ir 14 punktus (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011 Nr. 86-4139) bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012 Nr. 50-2502) 35.1-35.3, 37, 38, 39, 58.1, 62.2, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimus, susijusius su turto vertės nustatymo pagrindimo pateikimu, kurie yra reikšmingi ir turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui (žemės sklypo su statiniais kainai), parengė žemės sklypo su jame esančiais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, 2012 m. birželio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automašinų garažai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginių dalių sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 4 d. lyginamuoju metodu yra verti 5 905 000 Lt, o kaštų metodu verti 6 080 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo su jame esančiais statiniais vertė yra ženkliai mažesnė, kadangi 2012 m. birželio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančiame 2012 m. birželio 1 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. gegužės 8 d. buvo 104 000,00 Lt, mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. kovo 22 d. buvo 60 100,00 Lt, automašinų garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. kovo 22 d. buvo 90 100,00 Lt, atsarginių dalių sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. kovo 22 d. buvo 11 400,00 Lt, kalvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. kovo 22 d. buvo 6060 Lt, garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. kovo 22 d. buvo 80 800,00 Lt, o grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. kovo 22 d. buvo 33 700,00 Lt. Po to A. C. šią žinomai suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kvalifikuoto turto vertintojo, parašais ir atstovaujamos turto vertinimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, tada tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. birželio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė užsakovui G. L. arba kitam nenustatytam asmeniui. Vėliau ši A. C. suklastota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo pateikta (duomenys neskelbtini) kredito unijai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 7 d. prašymu dėl 3 700 000,00 Lt paskolos išdavimo nekilnojamojo turto įsigijimui, pagal kurį 2012 m. birželio 15 d. buvo sudaryta paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikė 3 700 000,00 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimui, kuri nebuvo grąžinta, dėl ko (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo padaryta 1 071 594,07 Eur dydžio žala.

A. C. tokiais savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią realizavo perduodamas ją užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam G. L. arba kitam nenustatytam asmeniui ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

A. C. suklastojo tikrą dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. C. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. liepos mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas ir direktorius, iš užsakovo M. G. arba kito nenustatyto asmens gavo duomenis apie žemės sklypą, esantį Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašymą vertinti šį žemės sklypą ženkliai didesne kaina, nei jis vertas. Tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. liepos 23 d., A. C., būdamas atsakingas už jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo paties parengtas turto vertinimo ataskaitas ir būdamas kvalifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas, turėdamas tinkamai ir išsamiai surinkti bei sutikrinti visus duomenis, kad jie būtų teisingi ir nustatyta nekilnojamojo turto vertė atitiktų tikrovę, t. y. būtų teisinga, to nepadarė ir tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 ir 13 punktus (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011 Nr. 86-4139) bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012 Nr. 50-2502) 28, 37, 62.2, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimus, kurie susiję su turto vertės nustatymo pagrindimo pateikimu, yra reikšmingi ir turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui (žemės sklypo kainai), parengė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, 2012 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje tyčia nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 23 d. yra vertas 724 000,00 litų, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė, kadangi 2010 m. kovo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog minėto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2010 m. kovo 26 d. buvo 14 000 Lt. Po to A. C. šią žinomai suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kvalifikuoto turto vertintojo, parašais ir atstovaujamos turto vertinimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. liepos mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė užsakovui M. G. arba kitam nenustatytam asmeniui. Vėliau ši A. C. suklastota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo pateikta (duomenys neskelbtini) kredito unijai dėl 2010 m. kovo 29 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikė 173 772,00 Eur paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pirkimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinus paskolos, gautos pagal 2010 m. kovo 29 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo padaryta 173 772,00 eurų dydžio žala.

A. C. tokiais savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią realizavo perduodamas ją užsakovui M. G. arba kitam nenustatytam asmeniui ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. C. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad nori akcentuoti, jog pagal Turto vertinimo pagrindų įstatymą, turto vertintojas, atlikdamas turto vertinimą, sutartyje nurodo, kokiam tikslui yra daroma ataskaita. Jis, turėdamas didelį turto vertintojo stažą, visą laiką šios taisyklės prisilaikydavo, nes kitaip ataskaita nėra galiojanti. Visos kaltinime nurodytos ataskaitos buvo daromos užsakovo prašymu. Kaltinime nurodytų asmenų nepažįsta, parengti ataskaitas jo visą laiką prašė V., kurio konkretesnių asmens duomenų dabar nurodyti negali, buvo juos nurodęs tyrėjams dar tyrimo pradžioje. 2010 – 2012 metais buvo labai sudėtingas metas turto vertinimui, nes nebuvo nekilnojamo turto sandorių. Visus palyginamuosius sandorius ėmė iš Registrų centro duomenų. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, kaltinamasis A. C. parodė, kad detalių dėl kiekvienos kaltinime paminėtos ataskaitos nebeprisimena, prisimena, kad užsakovas V. jam aiškindavo, jog žemės sklypų paskirtys yra keičiamos, todėl ataskaitose žemės sklypą vertindavo jau pagal pakeistą paskirtį (nebe žemės ūkio paskirties, o namų valdos), nors realiai žemės sklypo paskirtis pakeista dar nebuvo, todėl gaudavosi didelis skirtumas tarp verčių. Sklypo Marijampolėje atveju jam buvo aiškinama, kad bus investuojama, statomas logistikos centras; pats tame sklype esančius objektus apžiūrėjo, ataskaitoje įrašė, kad jų būklė labai bloga. Atsakydamas į prokuroro klausimus, A. C. paaiškino, kad sutinka, jog ataskaitose rėmėsi ne tais palyginimo objektais. Rengdamas ataskaitas nežinojo, kokiam konkrečiam tikslui jos bus naudojamos, tik vėliau sužinojo, kad jos buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) kredito unijai. Mano, kad kredito unijos negalėjo priimti jo darytų ataskaitų, nes jos nebuvo kredito unijoms skirtos, kredito unija nepriima ataskaitos ir neskiria kredito, jei neužrašytas ataskaitos tikslas, užsakovas.

Atsakydamas į papildomus gynėjo klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad dėl ilgo ikiteisminio tyrimo prarado sveikatą, per pastaruosius mėnesius jam buvo atliekami medicininiai tyrimai, nustatyti pakitimai smegenyse, žarnyne rasti 7-8 piktybiniai augliai, kuriuos reikia operuoti, dėl karantino planinės operacijos nevykdomos, po karantino tarsis su šeimos gydytoju dėl tolesnio gydymo. Su sutuoktine turi daug skolų dėl sužlugusio verslo. Kaltinamasis A. C. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis A. C. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, veikos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. C. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamojo kaltė taip pat patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu A. C. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu: pripažino, kad užsiimdamas turto vertinimo veikla ir atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimus nebuvo pakankamai rūpestingas, nedėmesingai surašė ataskaitas, nepakankamai surinko palyginamuosius pavyzdžius vertėms nustatyti. Jis žinojo, kad vertinimo ataskaitose nurodytos turto vertės yra nurodytos neteisingai, todėl pripažįsta, kad, realiam užsakovui apgavus jį dėl vertinimo paskirties, o taip pat užsakovui spaudžiant, nurodė neteisingus duomenis dėl žemės sklypų. Kiekvieno atskiro epizodo nebepamena, nori papasakoti bendrai, visais atvejais jo veiksmų pobūdis buvo tas pats. Užsakovas V., jo pavardės nebepamena, pateikdavo jam duomenis apie tai, kokius objektus jis nori įvertinti, ir dokumentus. Jis pateikdavo jam sutartį, kurią V. nunešdavo kažkam pasirašyti ir atnešdavo jau pasirašytą. Jis nematydavo asmenų, kurie sutartyse dėl vertinimo būdavo įvadinami kaip užsakovai. Kiekvienu atveju nuvažiuodavo į objekto vietą, objektą apžiūrėdavo, tuomet mėgindavo surinkti lyginamuosius panašaus turto verčių pavyzdžius, bet susidurdavo su problema, kad jo vertinami objektai buvo nepanašūs į lyginamuosius. Be to, realus užsakovas V. jį spausdavo vertinti objektus iškreipiant jų savybes (neatsižvelgti, kad sklypai yra žemės ūkio paskirties, o vertinti tarsi jie būtų jau padalinti į namų valdas). Tokį reikalavimą V. motyvuodavo tuo, kad tai reikalinga sklypo savininko vidiniams reikalams, o ateityje sklypų paskirtis vis tiek bus pakeista į namų valdą. Žinojo, kad vertinimo, pagrįsto spėjimu apie būsimą sklypo paskirtį, daryti negalima, bet, V. spaudžiamas, visgi padarė tokius neteisingus vertinimus, kad užsakovas žinotų būsimą sklypų vertę. Jam nebuvo žinoma, kad jo turto vertinimo ataskaitos bus teikiamos finansinėms institucijoms turint tikslą gauti paskolas, o ir negalėjo būti teikiamos, nes jose aiškiai nurodyta, kad vertinimas atliekamas užsakovo pageidavimu, o ne kreditui gauti. Tuo metu galiojo tvarka, kad paskolai vertinimą atliekantis vertintojas privalėjo turėti sudarytą sutartį su finansine institucija. Kredito įstaiga neturėjo priimti jo atliktų vertinimo ataskaitų spręsdama klausimą dėl paskolos suteikimo, nes jis tokių sutarčių su kredito įstaigomis nebuvo sudaręs. Visais atvejais turto vertinimo ataskaitose būdavo nurodoma jų paskirtis „Užsakovui prašant“. Jam nebuvo žinoma, kad panaudojant šias ataskaitas ketinama paimti ir negrąžinti paskolų. Sudarytas turto vertinimo ataskaitas jis visada atiduodavo V., bet jis niekada apie tai nepasirašydavo dokumentuose, visada atnešdavo kitų asmenų, kurių A. C. nematydavo, pasirašytus dokumentus. Prie turto vertinimo ataskaitų buvo pridedami palyginamieji objektai, gauti iš Nekilnojamojo turto registro, nė vieno palyginamojo objekto jis neišgalvojo, tačiau pokriziniu laikotarpiu buvo labai ribota palyginamųjų objektų bazė, beveik nebuvo pirkimo – pardavimo sandorių, pagal kuriuos būtų galima palyginti kainas rinkoje.

Atlikdamas ataskaitas vadovavosi Metodikos 58.2 punktu, kuris nustato, kad taikant lyginamąjį metodą turto vertei nustatyti įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorio kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinimo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Metodikos 59 punktas numato, kad vertinamo ir lyginamųjų objektų savybės gali skirtis (praktikoje jos paprastai ir skiriasi, nes nėra ir negali būti visiškai identiškų objektų), tačiau skirtumai, kaip tik ir įvertinami tinkamai nustačius bei pritaikius pataisos koeficientus. Nei Turto ir verslo pagrindų įstatymas, nei Metodika nereglamentuoja, kokie yra galimi (leistini) lyginamųjų objektų skirtumai ir atitinkamai, skirtingų savybių ypatumai, pobūdis, ribos ir pan., šio klausimo išsprendimas yra priskirtas vertintojo kompetencijai. Kadangi tuo metu palyginamųjų objektų labai trūko, jis lygino su kitų objektų pardavimo sandorius, mėgindamas padaryti korekcijas pagal geografinę vietovę, pagal objekto fizinius ypatumus. Šiuo atveju, dėl lyginamųjų objektų stokos ir dėl to, kad užsakovas suklaidino apie ataskaitų paskirtį, įrašė į vertinimo ataskaitą tuometinės sklypo paskirties neatitinkančius skaičius apie turto vertę (palyginimui ėmė namų valdos paskirties sklypus, duomenis gautus iš Registrų centro) (9 t., 179 – 181 b.l.).

2012 m. gruodžio 5 d. kratos protokolo duomenys patvirtina, kad kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktos kratos metu rastos ir paimtos A. C. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos nekilnojamojo turto - negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automašinų garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginių dalių sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, esančio Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitos (1 t., 69-82 b. l.).

2018 m. birželio 20 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) kredito unijos „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ kratos metu paimtame segtuve tarp dokumentų, susijusių su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra A. C. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ parengta nekilnojamojo turto - negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaita bei 2011 m spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ preliminari turto rinkos vertės nustatymo pažyma (1 t., 83 – 87 b. l., 88-179, 2 t., 1-53 b. l.).

A. C. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitoje esančioje išvadoje dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 3 d. siekė 1 046 000,00 litų (2 t., 22 – 53 b. l.).

2018 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Metodologijos ir analizės skyriaus vyr. specialisto S. D. buvo apžiūrėti A. C. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto - negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kiti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pateikta specialisto išvada, kad A. C. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto - negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita buvo parengta nesilaikant iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, 33, 82, 83 ir 85 punktų reikalavimų, susijusių su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu, kurie ataskaitoje yra reikšmingi, nes turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, kas turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui, žemės sklypo vertei (2 t., 54 – 57 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir retrospektyvinio vertinimo 2010 m. rugsėjo 3 d. datai duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 16 d. retrospektyvinio turto vertinimo pažymoje Nr. 1710686 nurodyta, jog nekilnojamojo turto - negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė vertinimo datai 2010 m. rugsėjo 3 d. yra 70 400 Eur (2 t., 67-110 b. l.).

2018 m. birželio 19 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, paimti kratos kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) kredito unijoje „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ metu, ir nustatyta, jog tarp šių dokumentų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaita (2 t., 111-113 b. l., 114-183 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitoje esančioje išvadoje dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2011 m. birželio 16 d. siekė 800 000 litų (2 t., 130-158 b. l.).

2018 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Metodologijos ir analizės skyriaus vyr. specialisto S. D. buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kiti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pateikta specialisto išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita buvo parengta nesilaikant iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, 33, 82, 83 ir 85 punktų reikalavimų, susijusių su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu ataskaitoje, kurie yra reikšmingi, nes turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, kas turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui, žemės sklypo vertei (3 t., 1-4 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir retrospektyvinio vertinimo 2011 m. birželio 16 d. datai duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 15 d. retrospektyvinio turto vertinimo pažymoje Nr. 1703525 nustatyta, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, rinkos vertė vertinimo datai 2011 m. birželio 16 d. yra 15 200 eurų (3 t., 15-55 b. l.).

2018 m. birželio 19 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp kurių yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta nekilnojamojo turto - žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automašinų garažų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginių dalių sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalvės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaita (3 t., 56-58 b. l., 59-181 b. l.; 4 t., 1-49 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automašinų garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginių dalių sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2012 m. birželio 4 d. siekė 5 905 000,00 litų (4 t., 1-49 b. l.).

2014 m. birželio 12 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos rašto Nr. (1.13)A2-1123 (14) duomenys patvirtina, kad atlikus 2014 m. balandžio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotimi Nr. 04/5-3-7-3396 pavestą tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, vertinimo ataskaitos buvo surašyta išvada. Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patvirtina, kad ataskaita buvo parengta nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 ir 14 punktų (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011 Nr. 86-4139) bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012 Nr. 50-2502) 35.1-35.3, 37, 38, 39, 58.1, 62.2, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimų (4 t., 57-63 b. l.).

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 14-6430785 išvados, pateiktos įvykdžius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotį Nr. 04/5-3-7-2218, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio vertinamo nekilnojamojo turto, t. y., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automašinų garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginių dalių sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, nustatyta retrospektyvinė rinkos vertė vertinimo dieną 2012 m. birželio 4 d. yra 181 000 litų (4 t., 65-67 b. l., 68-123 b. l.).

2019 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad tarp apžiūrėtų dokumentų, susijusių su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, paimtų kratos kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) kredito unijoje „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ metu, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaita (4 t., 124-126, 127-183; 5 t., 1-124 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitoje esančioje išvadoje dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2012 m. liepos 23 d. siekė 724 000 litų (5 t., 54-80 b. l.).

2018 m. liepos 3 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Metodologijos ir analizės skyriaus vyr. specialisto S. D. buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kiti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pateikta specialisto išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita buvo parengta nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011 Nr. 86-4139) 22 straipsnio 4 dalies 5 ir 13 punktų bei Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K159, 28, 37, 62.2, 62.4, 71.2 ir 71.4 punktų reikalavimų, susijusių su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu ataskaitoje, kas yra reikšminga, nes turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų ir tai turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui, žemės sklypo vertei (5 t., 125-129 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir retrospektyvinio vertinimo 2012 m. liepos 23 d. datai duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 15 d. retrospektyvinio turto vertinimo pažymoje Nr. 1703531 nustatyta, jog nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo datai 2012 m. liepos 23 d. yra 6 100 eurų (5 t., 149-191 b. l.).

2012 m. gruodžio 12 d. kratos protokolo duomenys patvirtina, kad A. C. darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų atliktų turto ir verslo vertinimų darbų ataskaita, 2011 metų atliktų turto ir verslo vertinimų darbų ataskaita, 2011 m. spalio 26 d. preliminari turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kurioje vertinamų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, preliminari rinkos vertė 2011 m. spalio 26 dienai 1 046 000 litų, taip pat nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, vertinimo ataskaita, sudaryta iš 22 lapų, pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo ir direktoriaus A. C. bei užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Lt (6 t., 10-11 b. l., 151-157 b. l., 173 b. l.; 7 t., 1-22 b. l.).

2013 m. liepos 3 d. A. C. buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių originalai, PVM sąskaitos – faktūros ir kasos dokumentai (7 t., 36 b.l.), 2010 m. rugsėjo 3 d. sutartis tarp A. C. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. J. dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvertinimo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinamo turto apžiūros aktas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., 78-79 b. l., 171 b. l.), PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2011 m. lapkričio 7 d. už nekilnojamojo turto preliminarų turto rinkos vertės nustatymą gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini), 2011 m. spalio 27 d. kvitas, paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. J. (8 t., 13, 60 b. l.)

2013 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta A. C. užrašų knygutė, rasta ir paimta kratos A. C. darbo vietoje metu (8 t., 81-90 b. l.).

2014 m. gruodžio 19 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos rašto duomenys patvirtina, kad buvo pateikti dokumentai dėl teisės verstis turto ir verslo vertinimo veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo bei šios teisės panaikinimo, dokumentai, kuriuose nustatoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. C. vardu rengtų turto ir (arba) verslo vertinimo ataskaitų neatitiktis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, dokumentai dėl turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo A. C. išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimai, kitų valstybės institucijų dokumentai, susiję su A. C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla (8 t., 104-185 b. l., 9 t., 1-95 b. l.)

Dėl senaties termino taikymo

Teismas, svarstydamas kaltinamojo gynėjo prašymą taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą dėl pirmųjų dviejų A. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų (2010 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos), atkreipia dėmesį, kad BK 95 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, jog senaties eiga nutrūksta, jei asmuo iki to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto termino (nagrinėjamu atveju - aštuonerių metų) padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tokiu atveju, A. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų 2010 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. birželio 16 d., senaties eiga skaičiuojama nuo jam inkriminuotos vėliausios nusikalstamos veikos padarymo datos – 2012 m. liepos 23 d., todėl šio nuosprendžio priėmimo dieną apkaltinamojo nuosprendžio senatis dėl minėtų 2010 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. birželio 16 d. veikų nėra suėjusi.

Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. C. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino ir yra neabejotinai įrodyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. C. savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažino, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, paaiškino nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Dokumento suklastojimas - veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą, tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (melagingos informacijos įrašymas į dokumentą, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.). A. C. veiksmai, kai jis atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimą, ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančią, kelis kartus didesnę vertinamo objekto vertę, nei reali jo vertė, atitinka intelektualaus dokumento suklastojimo požymius.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatos rinkos vertę apibrėžia kaip apskaičiuotą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų, to paties straipsnio 11 punkte reglamentuota, kad turto vertė – turto naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Tokia sąvokų samprata rodo, kad turto vertė yra reikšmingas teisinių santykių raidai matas, o jį apibrėžiantis, nustatantis dokumentas - vertinimo ataskaita - turi lemiamos įtakos jo pagrindu galinčių atsirasti teisinių santykių turiniui. Dėl šios priežasties, turto vertinimo ataskaita kaip teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas neabejotinai atitinka dokumento sampratą ir yra Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas.

A. C. pareikštus kaltinimus vertinimų ataskaitose nurodžius žinomai neteisingas žemės sklypų rinkos vertes, nes jos ženkliai skiriasi nuo tuo metu dominavusių kainų rinkoje, patvirtina VĮ Registrų centro turto vertintojų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojų tų pačių žemės sklypų retrospektyvinio vertinimo metu nustatytos vertės bei Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose - pažymėjimuose nurodytos analizuojamų sklypų vidutinės nagrinėjamo laikotarpio rinkos vertės. Rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo metodu ir tai yra tam tikros vietovės sklypo rinkos vertė, nevertinant individualių savybių, tokių kaip atstumai nuo vandens telkinių, kelių, nevertinant reljefo, kraštovaizdžio ir pan., tačiau tai yra artimiausias realiai rinkos vertei matas iš kitų Nekilnojamojo turto registro išrašuose - pažymėjimuose nurodomų verčių, tokių kaip indeksuota žemės sklypo vertė, žemės sklypo vertė ir pan. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad skirtumas tarp žemės sklypų rinkos verčių, kurias A. C. nurodė savo atliktose vertinimo ataskaitose, ir rinkos verčių, kurias nustatė VĮ Registrų centro bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintojai, taip pat vidutinių rinkos verčių, kurios nurodytos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose - pažymėjimuose, yra ženklus, vertės skiriasi kartais, o verčių skirtumas tarp Registrų centro bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintojų retrospektyvinio vertinimo atskaitose nurodytų rinkos verčių ir Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose - pažymėjimuose nurodytų vidutinių rinkos kainų nedidelis. Teisės aktai nereglamentuoja, kokia galėtų būti skirtingų vertintojų arba kelis kartus tą patį žemės sklypą vertinančio to paties vertintojo nustatyta verčių paklaida (verčių skirtumas), tačiau manytina, kad sąžiningas, kruopštus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos turto vertinimo metodikos reikalavimų laikymasis atliekant to paties objekto turto vertinimą lemtų minimalius nustatytų verčių skirtumus.

Ištirti ir aptarti baudžiamosios bylos duomenys, bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamojo A. C. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji baigto tikro dokumento suklastojimo sudėties požymiai, todėl visais keturiais atvejais A. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, jas pripažino.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamajam skiriamos bausmės, kardomosios priemonės tolesnio taikymo, bausmių bendrinimo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo, BK 76 straipsnio nuostatų taikymo

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę.

Teismas, svarstydamas, kokia bausmės rūšis ir koks jos dydis turi būti skiriamas kaltinamajam A. C., atsižvelgia į tai, kad bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, teismo skiriamos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, paskirtis – galutinis rezultatas, kurio valstybė siekia bausmes nustatydama ir jas taikydama, o teisingumo principo realizavimas suponuoja, kad bausmė būtų adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, kad kaltinamojo A. C. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, sudarančios galimybę teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. A. C. neteistas, nebaustas administracine tvarka, šioje byloje kaltinamas padaręs keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurių padarymo laikas žvelgiant iš ikiteisminio tyrimo trukmės ir šios nuosprendžio priėmimo datos perspektyvos yra sąlyginai trumpas ir koncentruotas, visos veikos padarytos per nepilnus dvejus metus, nei iki 2010 metų rugsėjo, nei po 2012 m. liepos jokių kitų nusikalstamų veikų A. C. nepadarė, nebuvo baustas net ir už administracinius nusižengimus, kas leidžia daryti išvadą, jog A. C. inkriminuojamos veikos buvo sąlygotos tam tikrų inkriminuojamu laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių, nepaneigta ir paties kaltinamojo įvardijamo tikrojo suklastotų turto vertinimo ataskaitų iniciatoriaus, vardu V., įtaka kaltinamajam.

Į bylą pateikta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga pagrindžia, jog A. C. turi rimtų sveikatos sutrikimų dėl jam diagnozuotų (duomenys neskelbtini) (TLK kodai (duomenys neskelbtini)), reikalingas medikamentinis, net chirurginis gydymas. A. C. ir jo sutuoktinės banko sąskaitų išrašų duomenys patvirtina kaltinamojo teiginius, kad jie su sutuoktine turi ženklių finansinių įsipareigojimų (pagal banko sąskaitos išrašą, A. C. įsiskolinimas sudaro daugiau nei 10 000 eurų, I. C. – daugiau nei 22 000 eurų). Teismas, vertindamas, kokią bausmės rūšį būtų teisinga paskirti A. C., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, nors ir dirbantis, į duomenis apie kaltinamojo finansinių įsipareigojimų dydį, asmeniui būtinų kasdienių išlaidų ir A. C. pajamų santykį, jo amžių, sveikatos būklę, leidžiančius teismui daryti išvadą, kad objektyvių galimybių ženkliai padidinti gaunamas pajamas ar sumažinti būtinąsias išlaidas, kaltinamasis neturi, ir sprendžia, jog švelniausia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudos bausmė dėl jos finansinio turinio būtų A. C. per griežta, neproporcinga ir neatitiktų teisingumo principo. Be kita ko, A. C. padarytos veikos tiesioginės žalos ir/ar sunkių padarinių nesukėlė, šioje baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiųjų, nebuvo pareikštų civilinių ieškinių. Dėl šių priežasčių spręstina, kad laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia ir teisingiausia bausmė A. C., kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau nesukeltų padarinių, neproporcingų bausmės paskirčiai. Parinkdamas laisvės apribojimo trukmę, teismas atsižvelgia į tai, jog A. C. padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuo jų padarymo laiko iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik aštuoneri metai, į bylos nagrinėjimo metu nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis, kaip minėta, turi rimtų sveikatos problemų, yra saistomas stiprių socialinių saitų, nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. C. už kiekvieną padarytą veiką paskyrus terminą, trumpesnį nei baudžiamajame įstatyme nustatytas laisvės apribojimo bausmės trukmės vidurkis bei artimesnį minimaliam trijų mėnesių terminui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos kaltinamajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. C. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, A. C. įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Kaltinamasis A. C. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) (vieną parą), vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmės laiką vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.

Teismas, svarstydamas kaltinamojo gynėjo prašymą taikyti A. C. BK 76 straipsnio nuostatas, numatančias, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, atsižvelgia į tai, kad į bylą nepateikta specialios gydytojų komisijos išvados, jog A. C. diagnozuotos ligos atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, o šių kriterijų nustatymas yra išimtinai sveikatos priežiūros specialistų, bet ne teismo prerogatyva. Dėl šios priežasties spręstina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių BK 76 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam A. C. pagrindo buvimą.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, - kompaktinis diskas - paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje ir nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2010 m. rugsėjo 3 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 16 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 4 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2012 m. liepos 23 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. C. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. C. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, A. C. įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. C., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus,

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti A. C., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, - kompaktinį diską - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė