- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- ATP-601-175/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00561-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2011-05-24 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros nutarimu nubaustas pagal ATPK 62l str. 2 d., 62² str. 2 d. - 3000 Lt bauda už tai, kad 2010 m. gruodžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) girininkijos kv, Nr.309, skl. 18, neturėdamas teisės aktais nustatyto ir privalomo leidimo kirsti mišką, kirsdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią miško valdą, savavališkai gretimoje A. B. priklausančioje miško valdoje, nukirto 49 vnt. augančių medžių, kurių tūris 19,007 ktm bei kad savavališkai nukirstą medieną be leidimo išvežė iš miško ir realizavo.
E. K. apskundus šį nutarimą, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nutarimu jo skundas atmestas konstatavus, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog E. K. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 62l str. 2 d., 62² str. 2 d. ir jam paskirta teisinga nuobauda.
Šalies argumentai
Skundu E. K. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde jis teigia, kad jo, nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo G. S. parodymai skundžiamoje nutartyje yra sutrumpinti. Apeliantas nurodo, kad ginčijamas miško plotas kirtimo metu, dėl dubliavimosi, kurio jie nežinojo, priklausė ir jam. Skundo autorius pažymi, kad pats nukentėjusysis pripažino, jog dėl sklypo ginčų ir abejonių nebuvo. Tai, kad didžioji dalis riboženklių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sklype buvo, patvirtino liudytojai G. S. ir E. P.. Apeliantas nurodo, kad priešingai nei teigia teismas, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsitikinusi, kad mišką kerta jai priklausančiame sklype ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos bei neviršijant miškotvarkos projekte kirtimui numatyto ir tiksliai pagal leidimą (kuris nebuvo pakeistas ar panaikintas) iškirsto 0,7 ha ploto. Skundo autorius teigia, kad visas sklypo ribas aiškiai nurodė buvusi savininkė, o byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. reiškė kokias nors pretenzijas dėl nurodytų sklypo ribų, nors žinojo, kokias parodė buvusi savininkė, teisme jis pats patvirtino, kad miško sklypo ribos jam buvo aiškios. Nors teismas teigia, kad apeliantas tariamai neneigia savavališko kirtimo, tačiau jo prašymas tik parodo, kad jis nesijaučia atlikęs neteisėtą kirtimą, dėl ko su A. B. ir užsisakė kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti bei į bylos nagrinėjimą iškviesti liudytojus Antaną ir K. B..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas E. K., 2010-05-18 iš R. B. nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., miškų ūkio paskirties, bendro ploto 0,69 ha, iš jo miško plotas 0.66 ha (pirkimo pardavimo sutartis). Todėl nuo miško įsigijimo datos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsirado pareigos vykdyti reikalavimus, numatytus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.8 p., t.y. jis, kaip privataus miško savininkas privalėjo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Tačiau šių reikalavimų jis nevykdė, nes prieš pradėdamas miško kirtimą, E. K. neįsitikino, jog neatliks neteisėto kirtimo, nesprendė visų kilusių neaiškumų dėl sklypo ribų su gretimo sklypo savininku A. B., kuris žinojo aiškias savo sklypo ribas nuo 2000-03-22, kai jam buvo atmatuotas sklypas. Tai pažymėjo ir apylinkės teismas. Be to, E. K., turėdamas žemės planą, kuriame nurodyti linijų ilgiai, privalėjo atsimatuoti sklypo ribas arba kreiptis i žemėtvarkos specialistus, kad atstatytų ribas, tačiau jis to nepadarė. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė ir privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 p. reikalavimus, t.y. kad miško savininkas privalo saugoti mišką ir nuo neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų bei kitų veiksnių, darančių žalą miškui ir aplinkai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikus papildomus geodezinius matavimus A. B. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ginčo sklypuose, paaiškėjo, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. B. sklype iškirto virš dešimties kietmetrių medžių, ką teisme pripažino ir E. K., t.y. jis savo valdą iškirto pilnai - 0,66 ha miško savo valdoje ir papildomai savavališkai 0,04 ha A. B. valdoje. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas būtent kirsti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį miško sklypą, o kirsti A. B. sklypo dalyje esantį mišką E. K., kaip IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas, leidimo neturėjo. Tai, kad atmatuojant biržę į kertamą plotą buvo įtraukta 0,04 ha A. B. priklausančio miško, įvyko dėl to, kad E. K. nevykdė miško savininko pareigų, t.y. nesaugojo savo sklypo riboženklių, parodė klaidingas sklypo ribas. Be to, iš byloje esančio 2011-05-24 E. K. prašymo matyti, kad jis neneigia kaltės dėl savavališko miško kirtimo, tik prašo skirti nuobaudą po to, kai bus atlikti miškų sklypų kadastriniai matavimai ir E. K. įsipareigojo atlyginti A. B. padarytą žalą, kai bus patikslintos sklypų ribos ir paskaičiuotas nuostolis.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių E. K. kaltę, t.y. jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d. Todėl Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2011-05-24 nutarimas, kuriuo E. K. nubaustas už minėtų administracinės teisės pažeidimų padarymą ir jam paskirtos straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos (subendrinta nuobauda), yra teisingas. Su tuo motyvuotai sutiko ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, todėl jis laikomas teisėtu ir pagrįstu, o naikinti jį taip kaip to prašoma apeliaciniame skunde pagrindo nėra. Taip pat galima daryti išvadą, kad skundo motyvai, kuriais E. K. neigia savo kaltę ir nurodo įvykio aplinkybes iš sau palankios pusės, yra atmetami kaip prieštaraujantys bylos duomenims.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
E. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.