- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- eI3-840-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02464-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- A. G., V. V., D. R.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys A. G., V. V., D. R., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T24-3.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 19 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau- ir Etikos komisija) pradėjo tyrimą dėl jo elgesio Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje pagal tarybos narių V. V., A. G. ir D. R. 2019 m. rugsėjo 15 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas galimai grasino tarybos nariams ir galimai juos persekios, ir prašoma ištirti, ar pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 5 straipsnio 97 dalies 2 punkto nuostatų. Reglamentas neturi jokių straipsnių ir dalių, o sudarytas iš skyrių ir punktų, todėl neaišku, ką ištirti prašė pareiškėjai. Teigė, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T2-26 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir Nuostatai), 5.2 punkte nustatyta, kad seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 Etikos komisijos narių. Paaiškino, jog Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-166 sudarė Etikos komisiją iš 11 narių, iš kurių 8 buvo savivaldybės tarybos nariai ir 3 seniūnaičiai ar visuomenės atstovai, o tai nesudaro 1/3 komisijos narių. Pareiškėjo įsitikinimu, Jurbarko rajono savivaldybės tarybai pažeidus savo priimtą teisės aktą, Etikos komisijos sprendimai ir sprendimas pradėti tyrimą dėl jo elgesio yra neteisėti. Taip pat teigė, kad Nuostatų 23 punkte nurodyta, kad komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tyrimo pradžios, tačiau Etikos komisija, 2019 m. rugsėjo 19 d. pradėjusi tyrimą dėl jo elgesio, nurodė iki 2019 m. spalio 21 d. imtinai pateikti išsamų paaiškinimą ir jį pagrindžiančių dokumentų kopijas, taigi Etikos komisijos tyrimas turėjo būti pabaigtas spalio 19 d.
Pabrėžė, jog Nuostatų 32 punkte yra nurodyta, kad komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šių nuostatų penktame skyriuje numatytus sprendimus. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 24 d. pasisakydamas Etikos komisijos posėdyje paklausė, ar dar vyksta jo elgesio tyrimas, ir komisijos pirmininkė V. V. patvirtino, kad tyrimas dar vyksta. Pareiškėjo nuomone, Etikos komisija negalėjo 2019 m. spalio 24 d. kartu vykdyti jo elgesio tyrimo ir priimti sprendimo. Akcentavo, kad nors jis tiek 2019 m. spalio 21 d. paaiškinime Etikos komisijai, tiek pasisakydamas komisijos spalio 24 d. posėdyje reiškė nušalinimus Etikos komisijos nariams V. V., A. G., I. M., A. B., nurodydamas nušalinimo motyvus, tačiau jo prašymai net nebuvo svarstomi, o Etikos komisijos nariai V. V. ir A. G., patys būdami pareiškėjai, dalyvavo savo skundo svarstyme, balsavo ir siekė priimti jam nepalankius sprendimus.
Nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybai jis teikė sprendimo projektą „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-159 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio tikslas - pakeisti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nuostatų 41 punktą ir kuriame buvo numatyta mero teisė pavesti administracijos padaliniams rengti sprendimų, potvarkių ir įsakymų (kitų dokumentų ar raštų) projektus bei teikti atitinkamus pasiūlymus. Minėtas projektas buvo įregistruotas ir svarstomas trijuose Jurbarko rajono savivaldybės tarybos komitetuose. Paaiškino, jog 2019 m. rugpjūčio 27 d. jis atvyko į Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdį jam jau gerokai įpusėjus ir atsisėdo prie stalo, kur paprastai sėdi tarybos nariai, tačiau nedelsiant sulaukė komiteto pirmininko A. G. išpuolio - nurodymo pasitraukti nuo stalo dėl trukdymo vesti posėdį, nors tokiam teiginiui prieštaravo tarybos narys P. V.. Teigė, kad tokiais veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Reglamento 220.3 punkte numatytą jo teisę dalyvauti ir kalbėti komiteto posėdyje, kuriame svarstomi tarybos nario pateikti klausimai. Atkreipė dėmesį, jog svarstant jo pateiktą minėtą sprendimo projektą jis pasakė, kad jei Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus balsuojama neįtraukti klausimo į posėdžio darbotvarkę, tai jis atliks visus veiksmus, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, tačiau tarybos narė V. V. apkaltino pareiškėją, kad jis atėjęs į posėdį, gąsdino ir grasino. Paaiškino, kad jis vėliau pasakė, jog jei sprendimo projektas nebus įtrauktas į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, tai jis norės gauti vardinius tarpinio balsavimo rezultatus, nes savivaldybės interneto puslapyje viešai skelbiami tik galutiniai vardiniai balsavusiųjų už darbotvarkę rezultatai, todėl vėl teko išgirsti V. V. teiginį apie grasinimus, svarstymą Etikos komisijoje, jai pritarė A. G.. Nurodė, jog Vyriausybės atstovė 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2-9 informavo, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nuostatų 41 punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir teikimu Nr. 6-2 pasiūlė Jurbarko rajono savivaldybės tarybai bei merui artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, pakeisti šį punktą. Etikos komisija, 2019 m. spalio 24 d. posėdyje priėmusi sprendimą dėl pareiškėjo elgesio, konstatavo, kad nebuvo pažeistas Reglamentas, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas ir kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai turėtų pagarbiau bendrauti tarpusavyje ir savivaldybės administracijos darbuotojais, ir nusprendė priimti pareiškėjui rekomendaciją. Esant visumai nurodytų aplinkybių prašė skundą patenkinti ir panaikinti atsakovės sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 15 d. buvo pateiktas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai prašymas „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario G. S. elgesio Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje 2019 m. rugpjūčio 27 d.“. Etikos komisija, susipažinusi su šiuo Jurbarko rajono tarybos narių grupės prašymu, kuriuo buvo prašoma išsiaiškinti, ar Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys G. S. pažeidė (nepažeidė) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento V skyriaus 97 punkto 2 papunkčio normas, nusprendė pradėti tyrimą dėl minėto asmens elgesio. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. pradėjus tyrimą Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariui G. S. buvo išsiųstas pranešimas dėl tyrimo pradėjimo, 2019 m. spalio 21 d. gautas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario G. S. paaiškinimas. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 24 d. posėdyje Etikos komisija nusprendė rekomenduoti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariui G. S. laikytis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje „Valstybės politikų elgesio principai“ nurodyto padorumo principo, todėl buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas sprendimas, kuris, atsakovės nuomone, yra rekomendacinio pobūdžio, jame nėra jokių imperatyvių ar kitokio pobūdžio nurodymų, kad būtų taikytos kokios nors drausminio poveikio priemonės pareiškėjui, t. y. sprendimas nėra įpareigojantis, nėra keičiantis pareiškėjo santykius, nėra baudžiantis pareiškėją, nėra darantis jam teisinės įtakos, todėl mano, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti šį sprendimą, ir todėl byla turėtų būti nutraukta. Akcentavo, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo informuotas apie tyrimo pradėjimą, o savo paaiškinimą jis atsiuntė tik 2019 m. spalio 21 d., todėl norėdama išsamiai atlikti visų rašytinių ir žodinių paaiškinimų analizę ir priimti teisingą sprendimą, Etikos komisija teisėtai, nepraleisdama terminų, 2019 m. spalio 24 d. posėdyje priėmė sprendimą, kurį pareiškėjas ir skundžia. Atsakydama į kaltinimą, kad Etikos komisijos nariai V. V. ir A. G., patys būdami pareiškėjai, dalyvavo savo skundo svarstyme, balsavo ir siekė priimti pareiškėjui nepalankius sprendimus, atsakovė pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės politikų, tarnautojų ir pareigūnų etiką reglamentuojantys teisės aktai nustato, jog institucijose sudarytos etikos komisijos nagrinėja visus pareiškimus, skundus, nepriklausomai nuo to, kas juos pareiškia. Etikos komisijai pareiškimą paduodantis asmuo neturi sprendžiamojo balso, nes jo pareiškimas neturi jokios išankstinės įtakos Etikos komisijai. Be to, Etikos komisija sprendimą privalo priimti tik nustatytų faktų pagrindu ir remdamasi teise. Faktas, kad pateiktas pareiškimas, kuris nesusijęs su pačiu paduodančiu pareiškimą žmogumi asmeniškai, o susijęs tik su skundžiamo politiko elgesiu, liudija, jog paduodantis pareiškimą asmuo neturi tiesioginio suinteresuotumo, todėl neturi prievolės nusišalinti. Be to, Etikos komisijos veiklą reglamentuojančių Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų 19 punkte numatyta situacija, kuomet komisijos narys turi nusišalinti nuo svarstomo klausimo: komisijos narys negali balsuoti dėl svarstomo klausimo, jeigu yra galimas viešųjų ar privačių interesų konfliktas. Teigė, kad į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją kreipėsi tarybos nariai V. V., D. R., A. G. (V. V. ir A. G. dalyvavo atliekant tyrimą bei priimant sprendimą). Pažymėjo, kad politiko elgesio klausimo iškėlimas ir pateikimas Etikos komisijai savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso, todėl savivaldybės tarybos nario buvimas atitinkamos Etikos komisijos sudėtyje savaime nesuponuoja jo moralinio įsipareigojimo. Atsakovės nuomone, Etikos komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžė ir tai, jog Etikos komisija buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimų ir veikė teisėtai, todėl visi jos priimti sprendimai laikomi teisėtais. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. spalio 29 d. sprendimo Nr.,T24-3 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario G. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. G. S. Jurbarko rajono savivaldybės tarybai pateikė sprendimo projektą „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-159 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio tikslas buvo pakeisti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nuostatų 41 punktą ir kuriame buvo numatyta mero teisė pavesti administracijos padaliniams rengti sprendimų, potvarkių ir įsakymų (kitų dokumentų ar raštų) projektus bei teikti atitinkamus pasiūlymus.
Tarybos nario G. S. parengtas sprendimo projektas „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-159 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo svarstomas 30 klausimu 2019 m. rugpjūčio 27 d. Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir sprendimo projektą pristatė projekto iniciatorius Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys G. S.. Pristatydamas sprendimo projektą, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys G. S. Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje dalyvavusiems tarybos nariams neleido susipažinti, klausti, išsiaiškinti pristatomo klausimo esmės, todėl, tarybos narių V. V., A. G. ir D. R. nuomone, jis pažeidė Jurbarko rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 5 straipsnio 97 dalies 2 punktą, t. y. neišklausė Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitete dalyvavusių Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narių nuomonės, argumentų, sprendimo projekto vertinimo, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 22 straipsnio 6 dalį, kur numatyta, jog draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose; už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl 2019 m. rugsėjo 15 d. minėti tarybos nariai Etikos komisijai pateikė prašymą „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario G. S. elgesio Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje 2019 m. rugpjūčio 27 d.“, kuriuo buvo prašoma išsiaiškinti, ar Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys G. S. pažeidė (nepažeidė) Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir Reglamento V skyriaus 97 punkto 2 papunkčio („svarsto parengtus tarybos sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų“) normas, t. y. kad būtų ištirtas tarybos nario elgesys, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
Etikos komisija, 2019 m. rugsėjo 19 d. susipažinusi su šiuo Jurbarko rajono tarybos narių prašymu, vadovaudamasi Etikos komisijos nuostatų 22.1 papunkčiu, nusprendė pradėti tyrimą dėl G. S. elgesio. Etikos komisija taip pat 2019 m. rugsėjo 19 d. informavo pranešimu Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narį G. S. dėl tyrimo pradėjimo.
Pareiškėjas G. S. 2019 m. spalio 21 d. Etikos komisijai pateikė paaiškinimą. Paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. atvyko į Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdį jam jau gerokai įpusėjus. Svarstant jo pateiktą sprendimo projektą, jis nurodė, kad jei Savivaldybės tarybos posėdyje bus balsuojama neįtraukti projekto į posėdžio darbotvarkę, tai jis atliks visus veiksmus, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. G. S. teigimu, tarybos narė V. V. pasakė, kad G. S. atėjęs į posėdį gąsdina ir grasina, nors jam buvo nesuprantama, apie kokius neteisėtus veiksmus kalbama. G. S. teigė, kad vėliau pasakė, jei sprendimo projektas nebus įtrauktas į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, tai jis norės gauti vardinius tarpinio balsavimo rezultatus, nes savivaldybės interneto puslapyje skelbiami tik galutiniai balsavusiųjų už darbotvarkę rezultatai. G. S. nuomone, tokiu atveju galima kalbėti apie duotos tarybos nario priesaikos sulaužymą, nevykdant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. G. S. teigė, kad jam ir vėl teko išklausyti V. V. pasisakymą apie grasinimus ir jo, kaip tarybos nario, svarstymą Etikos komisijoje, ir V. V. nuomonei pritarė A. G.. G. S. nuomone, jam mesti kaltinimai tariamu grasinimu ir mistiniu tarybos narių persekiojimu yra niekuo nepagrįsti, nes tokių veiksmų jis niekada nėra atlikęs, grasinimas ir persekiojimas yra nusikalstamos veikos elementai, kurie turi būti išreikšti konkrečiais ir aiškiais veiksmais, turėti pagrįstą ir realų pagrindą, o juos turi tirti teisėsaugos pareigūnai. Mano, kad V. V., A. G. ir D. R. patys jį persekioja dėl pareikštos nuomonės, tyčia ir iš anksto apgalvoję savo veiksmus, tuo būdami suinteresuoti asmeniškai. G. S. paaiškinime prašė sprendimo nepriimti, nes, jo manymu, jis bus neteisėtas dėl Etikos komisijos nuostatų pažeidimo. Paaiškino, kad jis nepažeidė Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatų, visą laiką elgėsi sąžiningai, iš anksto informavo apie savo veiksmus ir siekė, kad Vietos savivaldos įstatymą pažeidžiantys Nuostatai būtų pakeisti.
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimą dėl savivaldybės tarybos nario G. S.. Minėtame posėdyje dalyvavo Etikos komisijos nariai: A. B., A. G., A. J. K., A. K., I. M., P. V., D. V., nedalyvavo: D. J., Z. S., O. Z.. Taip pat dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys G. S., laikraščio „Šviesa“ redaktoriaus pavaduotoja J. P.. Etikos komisija, atlikusi tyrimą ir išnagrinėjusi medžiagą, pateikė savo nuomonę, kad nenustatė, jog G. S. pažeidė Jurbarko rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Etikos komisija tyrė skundą ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų aspektu, pažeidimų nenustatė, tačiau vieningai sutarė, kad visi Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai turėtų pagarbiau bendrauti su kitais Savivaldybės tarybos nariais ir savivaldybės administracijos darbuotojais, vengti įžeidžiančių pasisakymų ir pakelto kalbėjimo tono, vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nurodytais valstybės politikų elgesio principais.
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija, atlikusi G. S. elgesio tyrimą, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, 2019 m. spalio 24 d. posėdyje (Prot. Nr. (duomenys neskelbtini)) nusprendė rekomenduoti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariui G. S. laikytis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje „Valstybės politikų elgesio principai“ nurodyto padorumo principo (elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos), t. y. priėmė ginčijamą 2019 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T24-3.
Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2020 01 01) (toliau - ir Elgesio kodeksas), kuriuo siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (1 ir 2 straipsniai).
Elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į Seimo nario, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas ar paskirti į Vyriausybės nario, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Šis kodeksas taikomas valstybės politikams, išskyrus Respublikos Prezidentą ir Europos Parlamento narius (3 str.).
Elgesio kodekso 4 straipsnyje, nustatančiame valstybės politikų elgesio principus, nustatyta, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei; teisingumo; sąžiningumo; skaidrumo ir viešumo; padorumo; pavyzdingumo; nesavanaudiškumo; nešališkumo ir atsakomybės. Padorumo principas reiškia, kad valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos.
Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos (toliau – Komisija): savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.
Elgesio kodekso 7 straipsnio, nustatančio valstybės politikų elgesio tyrimo tvarką, 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš pagrindų: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas) ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
Elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus: konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; rekomenduoti viešai atsiprašyti; įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (9 str. 3 d.).
Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T2-26 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T2-77 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T2-26 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija), 5 punkte numatyta Etikos komisijos sudarymo tvarka. Etikos komisiją sudaro savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų: kiekviena partija, patekusi į savivaldybės tarybą, deleguoja po vieną atstovą - savivaldybės tarybos narį (5.1 papunktis); gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 Etikos komisijos narių; gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus siūlo savivaldybės meras (5.2 papunktis).
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ (toliau - ir Sprendimas Nr. T2-166) buvo nuspręsta sudaryti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją: A. B., Jurbarko miesto Miškininkų seniūnaitijos seniūnaitė, A. G., savivaldybės Tarybos narys, D. J., savivaldybės Tarybos narys, A. J. K., Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos valdybos narys, A. K., savivaldybės Tarybos narė, I. M., savivaldybės Tarybos narė, Z. S., savivaldybės Tarybos narė, P. V., savivaldybės Tarybos narys, V. V., savivaldybės Tarybos narė, D. V., savivaldybės Tarybos narys, O. Z., Jurbarko miesto Kalnėnų seniūnaitijos seniūnaitė.
Sprendimu Nr. T2-166 Etikos komisija buvo sudaryta iš 11 narių: 8 savivaldybės tarybos nariai, 2 seniūnaičiai ir 1 visuomenės atstovas. Seniūnaičiai ir visuomenės atstovas Etikos komisijoje sudarė 27,27 proc. visų komisijos narių, todėl ši Etikos komisijos sudėtis neatitiko Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies, Nuostatų 5.2 papunkčio nuostatos, kad Etikos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Taigi Etikos komisijos sudarymo procedūra neatitinka minėtų teisės aktų nuostatų, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. T24-3 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario G. S.“ taip pat yra neteisėtas.
Priėmus Jurbarko rajono savivaldybės tarybai 2019 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. T2-315 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-166 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“, savivaldybės tarybos Etikos komisija susideda iš 10 narių: 5 savivaldybės tarybos nariai, 3 seniūnaičiai ir 2 visuomenės atstovai, t. y. pusę Etikos komisijos narių sudaro savivaldybės tarybos nariai, kitą pusę sudaro seniūnaičiai ir visuomenės atstovai. Todėl ši Etikos komisijos sudėtis neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatoms (Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 2-15 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos“).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Etikos komisijos sprendimo turinį, konstatuoja, jog Etikos komisija nepagrindė savo sprendimo ir nekonstatavo aiškiai, kokie etikos principai buvo pažeisti ar nepažeisti konkrečiu atveju vertinant konkrečius pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasisakymus Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje. Pastebėtina ir tai, kad galimų etikos pažeidimų tyrimas turėtų užtikrinti ir saugoti savivaldybės tarybos nario pareigų prestižą. Etikos pažeidimo konstatavimas suponuoja išvadą, kad asmens pareigų vykdymas nesuderinamas su šių pareigų prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečiomis pareigomis, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs pažeidimai. Toks vertinimas turėtų užtikrinti ir proporcingumo principo paisymą, t. y. kiekviena konkrečiu atveju asmeniui taikoma priemonė turėtų būti būtina ir adekvati. Taip pat pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2020).
Taigi skundžiamame sprendime nėra pateiktas aiškus ir išsamus vertinimas (subjekto, nagrinėjančio šį klausimą, pareiga pagrįsti ir aiškiai motyvuoti savo sprendimą, jeigu yra nustatomas ar nenustatomas etikos pažeidimas), kad savivaldybės tarybos nario elgesys konkrečiu atveju buvo suderinamas ar nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigų prestižu, nebuvo padarytos aiškios išvados, kad taikoma poveikio priemonė yra būtina ir adekvati.
Atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai, jog Etikos komisijos sprendimo pagrindas yra rekomendacinis, jame nėra jokių imperatyvių ar kitokio pobūdžio nurodymų, kad būtų taikytos kokios nors drausminio poveikio priemonės pareiškėjui, t. y. sprendimas nėra įpareigojantis, nėra keičiantis pareiškėjo santykius, nėra baudžiantis pareiškėją, nėra darantis jam teisinės įtakos, pareiškėjo skundas dėl šių normų laikymosi yra beprasmis, nes jis negali panaikinti reikalavimo laikytis Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų yra nepagrįsti, nes minėtos ir kitos Valstybės politikų elgesio kodekso normos patvirtina, kad poveikio priemonės taikomos nustačius pažeidimą (nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nustatytas). Kitoks Valstybės politikų elgesio kodekso aiškinimas ir taikymas būtų nesuderinamas su proporcingumo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2020).
Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ir jų visuma (ABTĮ 56 str. 6 d.) patvirtina, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl pareiškėjo G. S. skundas tenkintinas ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. T24-3 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario G. S.“ panaikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T24-3 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario G. S.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.