Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2023 m. birželio 23 d., apie 19.15 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu „Drager Alcotest (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,77 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiojo šeimos nario – tėvo A. J. sveikatą, tyčia 2 (du) kartus ranka sudavęs jam į veidą ir vieną kartą ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu aštriu pjaunančiu įrankiu smogęs į kairės rankos dilbį, o tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą ir padarydamas sumušimą viršugalvyje bei dešinės akies aplinkoje, ir paviršinę pjautinę žaizdą kairio dilbio vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje, kas teismo medicinos ekspertų pripažinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. vakare, namuose tarp neblaivių tėvų kilo konfliktas ir mamai sušukus pagalbos, puolė ją ginti. Tokiu būdu susimušė su tėvu. Kadangi tėvas jam smūgiavo, tai jis tėvui smogė atgal, buvo savigyna. Tėvui sudavė kumščiais, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus nepamena. Besimušant abu nukrito ant žemės ir toliau vienas kitą spardė, smūgiavo kumščiais. Visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet gali būti, kad sužalojo tėvui ir rankos dilbį. Su kokiu daiktu sužalojo tėvo rankos dilbį nepamena. Su ekspertų išvadomis sutinka. Įvykio metu buvo neblaivus, su nustatytu neblaivumu sutinka. Daugiau į tėvų konfliktus nesikiša, išeina iš namų arba pasigarsina televizorių. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Viešuosius darbus atlikti būtų sudėtinga, nes turi sveikatos problemų, gyvena iš socialinės pašalpos. Sutiktų lankytis pas priklausomybės ligų konsultantą, jei teismas įpareigotų gydytis priklausomybę alkoholiui (b. l. 180–184).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo A. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog jis gyvena kartu su žmona N. J. ir sūnumi V. J., kuris turi problemų dėl alkoholio, nes jį vartoja kiekvieną dieną, niekur nedirba, bet gydytis nuo alkoholizmo nesutinka. Kartais sūnus V. J. elgiasi normaliai, tačiau būna dienų, kai jis elgiasi agresyviai, jį su žmona keikia, žemina, reikalauja pinigų, neša iš namų daiktus, daužo daiktus ir baldus, duris. Dėl to jo su žmona kambario durys yra šarvuotos. Kai sūnus pradeda siautėti, dažnai puola ant jo, provokuoja. Jie buvo susimušę, kadangi jam teko gintis nuo sūnaus. Sunki situacija su V. J., tačiau jis neturi ką su juo daryti, nes gražiuoju išeiti sūnus nesutinka. 2023 m. birželio 23 d., pavakary, pas jį ir žmoną namuose buvo svečių, kuriems išėjus, žmona buvo kambaryje, o jis virtuvėje plovė indus. Apie 19 val. į namus sugrįžo V. J., kuris buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Netrukus, būdamas kambaryje, jis pradėjo agresyviai rėkti ir iš jo (A. J.) reikalauti cigarečių. Jis atsakė jam (V. J.), kad nieko iš jo negaus. Kai netrukus jis jau ėjo link išėjimo iš virtuvės, iš savo kambario atbėgo V. J. ir staiga, nieko nesakęs, su kažkokiu daiktu dūrė jam į kairės rankos dilbį. Kokiu daiktu dūrė jam, nespėjo pamatyti, kadangi po dūrio V. J. iškart išbėgo pro buto duris į laiptinę. Šis daiktas negalėjo būti peilis iš jų virtuvės, kadangi V. J. į virtuvę nebuvo atėjęs. Mano, kad šį daiktą jis turėjo su savimi arba savo kambaryje. Nežino su kuo V. J. galėjo jam įdurti ir iš kur jis tą daiktą gavo. Dėl šio dūrio pajuto skausmą, pradėjo stipriai bėgti kraujas. Išsigandęs to, kas įvyko, nuėjo pas žmoną į kambarį ir paprašė iškviesti greitąją. Atvykus greitajai ir jam teikiant pagalbą, į namus grįžo V. J., tačiau ką jis darė, nematė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė V. J. ir išvežė į nakvynės namus. Dėl šio sužalojimo jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur jam buvo susiūta žaizda. Vėliau į jokius gydytojus daugiau nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nuvykęs nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 57–59).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo A. J. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis papildomai parodė, jog pirmos apklausos metu dėl susijaudinimo nepaminėjo aplinkybės, apie kurią minėjo į įvykį sureagavusiems pareigūnams, t. y. kad jam susitikus su sūnumi koridoriuje, šis pirmiausiai ranka, kuria nepamena, du kartus sudavė jam į veidą, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, o jam nespėjus sureaguoti, vieną kartą nežinomu daiktu dūrė jam į kairės rankos dilbį. Toliau viskas vyko taip, kaip minėjo ankstesnės apklausos metu. Po šio įvykio sūnus jo taip ir neatsiprašė, toliau vartoja alkoholį (b. l. 61–63).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos N. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog ji gyvena su sutuoktiniu A. J., o kartu su jais gyvena jų sūnus V. J., kuris yra alkoholikas, tačiau nesigydo, niekur nedirba, namuose kelia triukšmą, reikalauja pinigų, juos žemina, „kolioja“, įžeidinėja. Tiriamo įvykio metu, t. y. 2023 m. birželio 23 d., jos namuose buvo svečių. Vakarop, apie 19 val. svečiam išėjus, ji buvo kambaryje, o A. J. virtuvėje. Ji girdėjo, kad į namus grįžo V. J., tačiau nematė jo. Po kurio laiko išgirdo, kad V. J. rėkauja. Nesuprato, ką jis rėkė. Tada į kambarį atbėgo A. J. ir pasakė, kad jam V. J. įdūrė į ranką. Pažiūrėjusi pamatė, kad A. J. kairėje rankoje yra durtinė žaizda, kuri kraujavo. Paklausė A. J., kur yra V. J.. A. J. atsakė, kad V. J. pabėgo. Kadangi A. J. labai stipriai kraujavo ranka, ji iškvietė greitąją. Atvykus medikams, po kurio laiko į namus grįžo ir V. J., o atvykus policijai, jis buvo sulaikytas. Ji paties įvykio nematė, kokiu daiktu V. J. dūrė tėvui, ji nežino (b. l. 66–69).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo T. B. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog 2023 m. birželio 23 d. dirbo kartu su kolega M. S.. 2023 m. birželio 23 d., apie 21.18 val. gavo pranešimą, kad sūnus su peiliu perpjovė ranką. Nuvykus šiuo adresu, juos pasitiko visi įvykio dalyviai: nukentėjęs tėvas A. J., sūnus V. J. ir mama N. J.. Užėjus į namo laiptinę, joje rado V. J. ir N. J.. Jis (T. B.) liko bendrauti su jais, o kolega M. S. nuėjo į butą pas pranešėją A. J.. Kaip vėliau paaiškėjo, A. J. paaiškino pareigūnams, kad jis žodžiu sukonfliktavo su sūnumi V. J., tačiau dėl ko, įvardinti negalėjo. Šio konflikto metu jo sūnus pradėjo rėkti ant jo ir ranka, kuria negalėjo nurodyti, sudavė jam į veidą, ties dešiniu antakiu, po ko, paėmęs nežinomą daiktą, dūrė jam į kairės rankos dilbį, taip padarydamas žaizdą, o tada sūnus dar pradėjo stumdytis. Išsiaiškinus šias aplinkybes, laiptinėje bendraujant su ten buvusia N. J., jis pastebėjo, kad ji buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, sunkiai dėstė, kas įvyko ir nieko konkretaus negalėjo paaiškinti, kalbėjo apie praeities įvykius. V. J. paaiškino, kad tądien gėrė kažkur su draugais, grįžęs namo pradėjo konfliktuoti su girtu tėvu, kuris pradėjo jį stumdyti, nuplėšė pleistrus nuo krūtinės, po ko jie parkrito ant žemės ir grūmėsi tarpusavyje. Dėl A. J. sužalojimų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, A. J. dėl žaizdos buvo išsivežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, žaizdoms sutvarkyti. Patikrinus visų dalyvių blaivumus alkoholio kiekiu matuokliu „Drager Alcotest (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. nustatytas 3,00 promilių girtumas, V. J. – 2,77 promilių girtumas, N. J. nustatyti girtumo nepavyko dėl jos būsenos, kadangi ji niekaip nesugebėjo pasitikrinti, tačiau atrodė akivaizdžiai neblaivi ir minėjo, kad yra išgėrusi. Atvykus į įvykio vietą, ant jo uniformos buvo prikabinta ir įjungta vaizdo kamera (b. l. 71–73).

Iš 2023 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad nurodytu adresu yra penkių aukštų gyvenamasis daugiabutis, kurio pabaigoje matomos rudos spalvos kodinės durys. Atidarius minėtas duris, patenkama į gyvenamojo daugiabučio laiptinę, kur laiptais lipama į trečią aukštą. Trečiajame aukšte, priešais laiptus, matomos rudos spalvos durys, kurias atidarius patenkama į buto vidų. Buto viduje matomas koridorius, kurio dešinėje matoma svetainės patalpa, priešais matomas koridorius, vedantis į virtuvės patalpą, o koridoriaus kairėje, matomos gale, dešinėje pusėje uždarytos durys, kurios veda į miegamojo kambarį. Koridoriuje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Taip pat prie durų, kurios veda atgal į laiptinę, matoma ant durų lentelės taip pat raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Koridoriuje matoma spintelė, prie kurios yra padėtos žirklės, su žalia rankena, kurios paimamos ir supakuojamos į kartotinę dėžę. Taip pat matomas pincetas, kuris paimamas ir supakuojamas į kartoninę dėžę. Taip pat šalia virtuvės patalpos matomi du peiliukai su žalia ir raudona rankenomis, kurie paimami ir supakuojami į kartoninę dėžę. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 14–25).

Iš alkotesterio duomenų nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d., 19.38 val. V. J. nustatytas 2,77 promilių girtumas, o 2023 m. birželio 23 d., 19.41 val. A. J. nustatytas 3,00 promilių girtumas (b. l. 86).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Kaltinamojo V. J. teiginius, kad nukentėjusiajam A. J. smūgiavo gindamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis A. J. ir liudytoja N. J. būtų konfliktavę, nukentėjusysis būtų naudojęs smurtą liudytojos N. J. atžvilgiu ir paminėta liudytoja būtų šaukusis pagalbos. Priešingai, bylose esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad kaltinamajam grįžus namo, liudytoja N. J. buvo kambaryje, grįžusio sūnaus nematė, su juo nekalbėjo, tik girdėjo namuose kilusį triukšmą, tuo tarpu nukentėjusysis A. J. buvo virtuvėje ir grįžus kaltinamajam su juo sukonfliktavo buto koridoriuje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad jokio realaus ir gresiančio pavojaus, nuo kurio reikėtų gintis, kaltinamajam nebuvo kilę, kadangi pats kaltinamasis, nesant tam jokio pagrindo, sudavė smūgius nukentėjusiajam ir įdūrė į kairės rankos dilbį, po ko jie susistumdė.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, sutiko, jog savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Kaltinamasis gyvena kartu su savo tėvu – nukentėjusiuoju A. J., todėl A. J. pagrįstai laikytinas kaltinamojo šeimos nariu.

Kaltinamojo V. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi V. J. 2023 m. birželio 23 d., apie 19.15 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu „Drager Alcotest (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,77 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiojo šeimos nario – tėvo A. J. sveikatą, tyčia 2 (du) kartus ranka sudavęs jam į veidą ir vieną kartą ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu aštriu pjaunančiu įrankiu smogęs į kairės rankos dilbį, o tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą ir padarydamas sumušimą viršugalvyje bei dešinės akies aplinkoje, ir paviršinę pjautinę žaizdą kairio dilbio vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje, kas teismo medicinos ekspertų pripažinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į nusikalstamos veikos pavojingumą bei kilusius padarinius, – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą – nevedęs, neteistas, teistumas išnykęs (b. l. 111–113), baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs (b. l. 107–110), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 105–106), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2016 m. gydėsi 5 kartus, paskutinis gydimas nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2016 m. spalio 27 d. (b. l. 120), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą penkerių metų laikotarpyje dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 119), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę kaltinamajam netikslinga (b. l. 125), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Kaltinamasis V. J. neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo, todėl tokia bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, bausmės atlikimo laikotarpiu, kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo ir uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Kadangi kaltinamasis turi sveikatos problemų, teigė negalintis dirbti dėl stuburo traumos, įpareigojimas atlikti neatlygintinus darbus jam neskiriamas.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. J. skirtina galutinė sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 122,01 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 45–46). Iš civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusiajam A. J. 2023 m. birželio 23 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje Kauno klinikose suteiktos medicininės paslaugos ir už nukentėjusiojo gydymą Kauno teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 122,01 eurų sumą.

Dėl civilinės ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštaravo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. J. priteistina 122,01 eurų turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138–139), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pardėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena, kurioje įrašyti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo ir garso įrašai, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 82), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant V. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant V. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. J. priteisti 122,01 eurus (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir vieną centą) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną, kurioje įrašyti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo ir garso įrašai, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.