Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-337/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
1A-185-337/2015
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00351-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nuteistasis
S. J., ir S
Advokatai
Vytautas Sketeris, Dovilė Baniulė
Kategorijos
  • 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-337/2015Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00351-2014-9

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam S. J.,gynėjai advokatei Dovilei Baniulei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. bei nuteistojo S. J. gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J., a k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (A. V. kompiuterio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš I. Š. namo) laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir S. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2015-03-13, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2014-09-02 iki 2015-03-12.

Taip pat šiuo nuosprendžiu S. J. išteisintas pagal BK 178 str.1 d. (J. pinigų vagystė), pagal BK 180 str. 1 d. (B. plėšimas), pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš M. automobilio), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Iš S. J. ir G. P. solidariai priteista I. Š. 492,33 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Be viso to šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti ir S. J. bei G. P., tačiau dėl šių asmenų apeliacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. buvo nuteistas už tai, kad jis ir S. J. 2014 m. birželio 6 d. apie 14 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, S. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, S. J. iš dujų balionėlio purkšdama dujas savo vyrui G. J. į veidą, spirdama į kojas, šonus, galvą, S. J. sudavus smūgius G. J. į galvą, šonus ir kojas, tuo padarant daugybinius sumušimus ir nubrozdinimus veide ir kūne, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. J. sveikatą.

Taip pat S. J. 2014 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužiant namo lango stiklą, per langą įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė A. V. nešiojamąjį kompiuterį 347,54 EUR (1200 Lt) vertės, TV priedėlį „Flex Box“ 28,96 EUR (100 Lt) vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. V. 376,51 EUR (1300 Lt) žalą.

Taip pat S. J. ir G. P. 2014 m. rugsėjo mėn. iš 1 d. į 2 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, išimant I. Š. namo rūsio langą, per langą įsibrovė į I. Š. namą, iš kurio pagrobė: televizorių „Philips“ 434,43 EUR (1500 Lt) vertės, elektrinį skambutį 14,48 EUR (50 Lt) vertės, 20 kg cukraus po 0,63 EUR (2,19 Lt), viso 12,68 EUR (43,80 Lt) vertės, lagaminą 20,27 EUR (70 Lt) vertės, lagamine buvusias tris paklodes po 2.90EUR (10 Lt,) viso 8,70 EUR (30 Lt) vertės, antklodės užvalkalą 2,90 EUR (10 Lt) vertės, padarydami nukentėjusiajai I. Š. 493,45 EUR (1703,80 Lt) žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį panaikinti bei skirti jam psichiatrinę ekspertizę, kadangi šiuo metu jo psichinė būklė yra sunki, nuolatos vartoja raminamuosius vaistus. Pabrėžia, jog jis serga nepagydoma liga, yra priklausomas nuo alkoholio, nori gydytis laisvėje, taip pat gydėsi ir pataisos namuose. Be to mano, jog jam skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Prašo atidėti skirtos bausmės vykdymą, taip pat taikyti 64¹ str. nuostatas, kadangi jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi.

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. J. gynėjas advokatas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį panaikinti bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui, kad būtų visapusiškai ištirta nuteistojo S. J. psichinė būsena ir paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė; tuo atveju, jei teismas manys, jog skirti ekspertizę nėra pagrindo – panaikinti nustatytas S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei skirti švelnesnę bausmę.

Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma skirti S. J. teismo psichiatrijos ekspertizę jo pakaltinamumui nustatyti, šie prašymai nebuvo tenkinti. Anot gynėjo, byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog S. J. gali būti nepakaltinamas, tai yra: 1) iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, jog S. J. ligoninėje gydytas 2 kartus – 2003 m. (diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį), 2004 m. (diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant stimuliatorius); 2) Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime 2014-09-18, 2014-11-06 konsultuotas gydytojo psichiatro, skirtas gydymas; 3) būdamas laisvėje S. J. vartojo vaistus „Clonazepam“; 4) pats S. J. tvirtina, kad vartojo vaistus, negali papasakoti visų aplinkybių susijusių su veikų padarymu (pvz.: vagystės iš I. Š. namų), jo elgesys buvo iškreiptas sutrikusios psichikos, kadangi jis girdėjo balsus, matė vaizdinius. Būtent šios aplinkybės – nuteistojo pakaltinamumo, neišsiaiškinimas yra esminis pažeidimas.

Tuo atveju jei nebūtų tenkintas pirmiau minėtas prašymas, gynėjas prašo pašalinti S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra, jog nežymų G. J. sveikatos sutrikdymą bei vagystę iš A. V. jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiose veikose nuteistojo neblaivumas nebuvo nustatytas, jis pats tvirtino buvęs blaivus, o objektyvių duomenų paneigiančių šiuos teiginius byloje nėra. Panaikinus šias aplinkybes nuteistajam turėtų būti švelninama bausmė. Taip pat ir vagystės iš I. Š. namų metu S. J. tvirtina girtas nebuvęs – pripažįsta gėręs alaus, tačiau jį išvemdavęs, kadangi vartojo vaistus „Clonazepam“. Dėl šios veikos S. J. taip patvirtina, jog ją padarė vienas, o ne bendrininkų grupėje, taigi ir ši baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėtų būti šalinama.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. bei jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. bei jo gynėjo advokato V. Sketerio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai pripažino S. J. kaltu padarius BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos) numatytus nusikaltimus, tačiau teismas, nesant tam pagrindo, nustatė, jog S. J. šias veikas atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei tai pripažino jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. J. bausmę pagal BK 178 str. 2 d. (A. V. kompiuterio vagystė), neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlygino padarytą žalą ir nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo (BK 59 str. 1 d. 3 p.) pritaikymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Visų pirma pažymėtina, jog tiek nuteistasis S. J., tiek jo gynėjas apeliaciniais skundais kvestionuoja nuteistojo pakaltinamumą, tvirtindami, jog jam yra būtina skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, ką padaryti iki tol vykusio proceso metu buvo nepagrįstai atsisakyta. Iš ties, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nuteistasis S. J. 2003 m. bei 2004 m. buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 t., 121 b.l.) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį ir stimuliatorius (amfetaminą), taip pat būdamas pataisos įstaigoje (kardomojo kalinimo laikotarpiu) buvo konsultuotas gydytojo psichiatro (3 t. 177 b.l., 4 t. 1-20 b.l.), gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau dėl somatinio susirgimo, taip pat konsultuotas gydytojo psichiatro – diagnozė „emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas“ (4 t. 122 b.l.). Visgi minėtas prašymas vykusio baudžiamojo proceso metu jau buvo spręstas – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme bei buvo motyvuotai atmestas 2014-11-12 prokuroro nutarimu (1 t. 125 b.l.) bei 2015-02-26 teismo nutartimi (4 t. 162 b.l.). Taipogi, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą išsireikalavo medicininius dokumentus, susijusius su S. J. gydymu laisvės atėmimo vietose, į bylos nagrinėjimą iškvietė ekspertą psichiatrą J. M., kuris nurodė, jog S. J. „elgesio sutrikimai atsiradę anksčiau, psichopatija, charakterio patologija, kuri gali svyruoti nuo situacijos. Tai yra charakterio patologija, kuri koreguojama tam tikrais raminančiais vaistais. Tai ne psichinė liga.” (4 t. 48 b.l.). Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, jog pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę S. J. nėra. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu gynėjas S. J. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 2 p. pagrindais, įvertinant nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nenulemia būtinumo skirti nuteistajam psichiatrinę ekspertizę. Kitų, nenagrinėtų duomenų susijusių su nuteistojo psichine būkle (diagnozuota psichine liga) byloje nėra.

Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai nustatytos S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikų padarymas esant šiam apsvaigusiam nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, jog vagystę iš I. Š. namų S. J. įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (60 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija su šiais teiginiais sutinka tik iš dalies.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog kaltais dėl vagystės iš I. Š. namų buvo pripažinti S. J. ir G. P. bei ši aplinkybė (veikimas bendrininkų grupe) sunkiną jų atsakomybę. Anot gynėjo, S. J. tvirtina šią veiką įvykdęs vienas. Tačiau tai, kad minėtos veikos padarymo metu S. J. veikė bendrai su G. P. patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios I. Š. parodymai (4 t., 51-52 b.l.), daiktų pateikimo protokolai (2 t., 163, 198, 199, 212 b.l.), daktiloskopinio tyrimo išvada 2014-10-17 Nr. 50-5-ISI-991 (2 t., 174-178 b.l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (2 t. 141-145 b.l.), trasologinio tyrimo išvada 2014-09-22 Nr. 50-5-ISI-908 (2 t., 185-188 b.l.), kratos protokolas (2 t., 46-47 b.l.). S. J. pateikta versija, jog į I. Š. namus jis ėjęs keletą kartų, tik apsiavęs skirtingais batais, tarp jų ir G. P., buvo motyvuotai atmesta pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija su atliktu įrodymu vertinimu neturi pagrindo abejoti. Taigi atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje išanalizuotus įrodymus, BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė S. J. veiksmuose buvo nustatyta pagrįstai.

Visgi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog S. J. nusikalstamas veikas – G. J. sveikatos sutrikdymą, vagystes iš A. V. bei I. Š. namų, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šioje dalyje pažymėtina, kad nors baudžiamieji procesiniai įstatymai nenumato kokių nors privalomų asmens apsvaigimo nuo alkoholio įrodinėjimo būdu (tai nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles), tačiau atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas, kaip ir kitų aplinkybių, reikšmingų ne tik veikos kvalifikavimui, bet ir bausmės individualizavimui, turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju pats S. J. veikų padarymo metu tvirtino buvęs blaivus ir tik vagystės iš I. Š. namo metu teigė, jog buvo išgėręs raminamųjų vaistų (4 t., 179-181 b.l.), kad S. J. butų buvęs neblaivus nenurodė ir asmenys kartu su juo įvykdę nusikaltimus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas S. J. veiksmuose nustatydamas minimą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (trijose nusikalstamose veikose) nepateikė jokių tokio sprendimo motyvų – apsiribojo formaliu nurodymu apie tokių aplinkybių buvimą, nors S. J. girtumą atliktų nusikalstamų veikų metu patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo surinkta. Taigi gynėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nepagrįstai nustatytų S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių – veikų (G. J. sveikatos sutrikdymas, vagystės iš A. V. bei I. Š. namo) padarymą šiam esant apsvaigusiam nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) yra pagrįsti.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir BK 59 str. 1 d. 3 p. nuostatas bei skirdamas S. J. bausmę pagal BK 178 str. 2 d. (A. V. kompiuterio vagystė) neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlygino padarytą žalą ir nepagrįstai to nepripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko padarytos žalos savanoriškas atlyginimas ar pašalinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusiajam A. V. nusikaltimu padaryta turtinė žala (1300 Lt) buvo atlyginta (4 t., 51 b.l.). Nuteistasis G. P. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog pinigus nukentėjusiajam A. V. perdavė jis, tačiau juos jam padavė S. J. motina su močiute, kad atlygintų nusikaltimu padarytą žalą (4 t., 179 b.l.). Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, pripažįsta nuteistojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. V. ir šiuo pagrindu (įvertinant ir aplinkybę dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje veikoje panaikinimo) švelnina jam skirtą bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Tuo tarpu baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str. 1 d. 9 p.) panaikinimas veikose dėl G. J. sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 1 d.) ir vagystės iš I. Š. (BK 178 str. 2 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, S. J. už šias veikas skirtoms bausmėms bei jų dydžiui esminės įtakos neturi, bausmės nuteistajam buvo parinktos tinkamai.

S. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų – nesunkaus bei dviejų apysunkių nusikaltimų, padarymą, įvykdytos veikos nebuvo vienarūšės – buvo nukreiptos tiek į asmens sveikatą, tiek į svetimą turtą, dvi iš veikų (BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d.) S. J. padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai buvo pagrįstai pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tiesa, S. J. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nežymiai sutrikdęs G. J. sveikatą bei įvykdęs vagystę iš A. V. (BK 59 str. 1 d. 2 d.), aplinkybes dėl vagystės iš I. Š. pripažino tik iš dalies. Kaip jau ir minėta pirmiau, S. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl vagystės iš A. V.) pripažintina ir žalos atlyginimas nukentėjusiajam (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taip pat, kaip matyti, skundžiamas nuosprendis S. J. yra devintas, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, o naujas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Paskutiniuoju iš nuosprendžių jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau matyti, kad tai nepadėjo nuteistojo atžvilgiu pasiekti BK 41 str. 4 p. numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, pasiekti galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas S. J. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., ir laisvės atėmimo bausmių skyrimą savo sprendime motyvavo. Įvertinęs BK 54 str. numatytų aplinkybių visumą teismas nuteistajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. bei BK 178 str. 2 d., padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo trukme yra mažesnės nei šių baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

Atsižvelgus į jau aptartas aplinkybes, tai yra tai, kad nuteistajam S. J. yra švelninamas už BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos (vagystė iš A. V.) padarymą skirtos bausmės dydis, iš naujo yra sprendžiamas klausimas ir dėl nuteistajam skirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio.

Be viso to nuteistasis S. J. skunde yra išreiškęs prašymą ir dėl BK 64¹ str. nuostatų taikymo. Čia pažymėtina, jog ši norma yra taikoma tik tuomet, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, be viso to, asmuo turi pripažinti savo kaltę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ši baudžiamoji buvo nagrinėjama bendra tvarka, tad S. J. taikyti BK 64¹ str. nuostatas bei vienu trečdaliu sumažinti jam skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslus S. J. galima pasiekti atidedant jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, kaip to prašo nuteistasis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. išreiškė pageidavimą, jog jam būtų grąžinta jo sportinė avalynė, kurią skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta sunaikinti kaip menkavertį daiktą. Šis nuteistojo prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra, jog jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pripažinti S. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam A. V. padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

S. J. pagal BK 178 str. 2 d. (A. V. kompiuterio vagystė) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. šią bausmę bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu S. J. pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš I. Š. namo) bei 140 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir S. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – S. J. sportinę avalynę grąžinti nuteistajam S. J..

Likusią Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas VanagasValdas CiesiūnasValdas Meidus