- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2-2952-971/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01133-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. B.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 132,84 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, iki teismo posėdžio taip pat nebuvo gauta jokių naujų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-06-11 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš Švedijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitą, patvirtinančią, kad atsakovei Švedijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Remiantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2018-10-24) atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.
Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
Byloje nustatyta, kad atsakovė, Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau ir – ESDK), gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu.
Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010-12-28 įsakymu Nr. 1K-244, 2 ir 4 punktai numato, kad Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje metu; kortelės išduodamos ir keičiamos tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.
Taigi atsakovė, nebūdama apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, neturėjo teisės pateikti ESDK Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei suteiktos medicinos pagalbos išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino PSDF biudžetui išlaidų, nors jai buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui, konstatuotina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto sveikatos priežiūros paslaugos Švedijoje (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina (132,84 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais (neveikimu). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 132,84 Eur padaryta žala.
Ieškovei, esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 7 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. B. 132,84 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 84 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, sumokant priteistą žalą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.
Priteisti iš atsakovės Almos Balvičienės 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.