Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimas

pareiškėja Pravieniškių pataisos namų – atviroji kolonija padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiais rastus ir paimtus mobiliojo ryšio telefonus ir perduoti juos valstybės nuosavybėn.

Iš prie pareiškimo pridėtos 2022 m. birželio 2 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus specialistės L. R. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog planinių ir neplaninių kratų metu, rasti ir apskaityti mobiliojo ryšio telefonai 353 vienetai.

Pareiškėja dėl šių mobiliojo ryšio telefonų 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir prašė patikrinti ar rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai nėra vogti ar nusikaltimo padarymo įrankiai. 2022 m. birželio 21 d. gautas atsakymas, jog patikrinus telefonų IMEI numerius, duomenų dėl šių IMEI numerių negauta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

Taisyklių 3.2 papunktyje (įstatymo redakcija, keista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 457, galioja nuo 2020 m. gegužės 8 d.) nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis raštu į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad turtą administruoja: 1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – nekilnojamąjį turtą – statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas (toliau – akcijos) (toliau – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas) (2.1 papunktis); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai padaliniai – žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas) (2.2 papunktis); 3) mokesčių inspekcija – turtą, kurio neadministruoja šių Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodytos institucijos (2.3 papunktis); 4) kita valstybės ar savivaldybės institucija – turtą, kuris pagal CK, šias Taisykles ar kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus traukiamas į kitų, nei nurodyta šių Taisyklių 2.1–2.3 papunkčiuose, valstybės ar savivaldybių institucijų apskaitą. Šioms valstybės ar savivaldybių institucijoms šių Taisyklių nuostatos taikomos mutatis mutandis (2.4 papunktis).

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą (išskyrus radinį, apie kurį kompetentingai institucijai turi būti pranešta CK 4.62 straipsnyje nustatyta tvarka), privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu pranešti apie jį mokesčių inspekcijai, kai valstybei perduotinas turtas yra mokesčių inspekcijos administruojamas turtas, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kai valstybei perduotinas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai valstybei perduotinas turtas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, arba šioms ar šių Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytoms institucijoms pagal administruojamo turto rūšis, nurodytas šių Taisyklių 2.1–2.4 papunkčiuose, kai valstybei perduotinas turtas yra bešeimininkis daiktas.