Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam L. M., jo gynėjui advokatui R. Š., nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, nevedęs, 4 klasių išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2014 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto;

2) 2015 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) ir BK 180 straipsnio 1 dalį (aštuonios veikos)- laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2016-11-25;

3) 2018 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį; BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

2018 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018-05-25 nuosprendis pakeistas. L. M. padaryta veika iš BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. perkvalifikuota į BK 22 str. 1d., 178 str. 2d; padaryta veika iš BK 129 str. 2d. 9 p. perkvalifikuota į BK 132 str. 1d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2d. 5d. 1p. paskirta galutinė bausmė- 4 metai laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Bausmę atlikęs, 2021-08-03 paleistas atlikus bausmę;

4) 2024 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir L. M. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį L. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam L. M. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį L. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

5) 2024 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo - narkotines/psichotropines medžiagas); remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo - narkotines/psichotropines medžiagas); remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę subendrinti su 2024 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo - narkotines/psichotropines medžiagas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2023 m. sausio 25 d. apie 20.50 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tuoj pat po įvykdytos smulkios turto vagystės, norėdamas pasišalinti iš parduotuvės neatsiskaitęs už prekes, išėjęs iš prekybos salės per įėjimo skyrių, bėgdamas iš prekybos centro jis tyčia rankomis jėga atstūmė apsaugos darbuotojo užblokuotas automatines parduotuvės lauko duris ir taip tokiu būdu sugadino, t. y. suskaldė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – vieną iš automatinių durų stiklo paketą bendros 418,20 eurų vertės.

2023 m. balandžio 12 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), lauke prie automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, po žodinio konflikto su S. M. metu, supykęs, kad negavo cigaretės, jis tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu S. M. užstojusiai nukentėjusiajai D. K. į krūtinės sritį, ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje L. M., kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad galimai 2024 m. sausio 25 d. Jonavos centre, gatvės nežino, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę pavogti butelį alkoholio. Išeinant durys užsifiksavo, neatsidarė, bandė jas atidaryti jėga ir durys suskilo. Iš parduotuvės pasišalinti nepavyko. Susistumdymo su apsaugos darbuotoju neprisimena. Pripažįsta padarytą 418,20 Eur žalą ir civilinį ieškinį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Be kaltinamojo L. M. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2023 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu nustatoma, kad 2023 m. sausio 25 d. apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nežinomas asmuo pasisavinęs alkoholinį gėrimą, bėgdamas iš parduotuvės pro užblokuotas, automatines duris, panaudojęs jėgą, atplėšė duris ir per plyšį prasmuko į lauką ir pabėgo. Dėl jo veiksmų buvo suskaldytas vienas iš automatinių durų stiklų. Padaryta turtinė žala 418,20 eurų. (1 t., b. l. 11)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. sausio 30 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Pastate įsikūrusi parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, į prekybos centrą patenkama per automatines stiklines duris, sudaužytos dešinės pusės stiklinės durys (1 t., b. l. 31-33)

Liudytojas S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 25 pagal darbo grafiką nuo 07.30 val. Iki 22.30 val. buvo savo darbo vietoje, t. y. apsaugos poste parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Vakaro metu apie 20.50 val. jam sėdint apsaugos poste ir per monitorių stebint kas vyksta parduotuvės prekybos salėje, jis pastebėjo jam įtarimą sukėlusį asmenį, kuris iš prekybos salės išeidinėjo pro daržovių skyrių, t. y. ne per prekybos kasas, o pro pagrindinį įėjimą į parduotuvės prekybos salę. Šis asmuo rankose jokių daiktų neturėjo. Jam toliau šį asmenį stebint per monitorių, išgirdo, kad suveikė parduotuvės apsaugos vartelių garsinė signalizacija, kuri suveikia tuo metu kaip iš parduotuvės yra išnešama-pavagiama kokia nors prekė, už kurią nėra susimokėta kasoje, todėl jis nuspaudė pavojaus pultelį, kad į parduotuvę atvyktų jų apsaugos komandos budintis ekipažas, bei su blokatoriumi užblokavo parduotuvės automatines duris, kad tas asmuo iš parduotuvės nepasišalintų bei pats per prekybos salę nuėjo link pagrindinio įėjimo. Jam artinantis prie parduotuvės automatinių durų, jis pamatė, kad jo minėtas asmuo, kuris kaip spėjo įsidėmėti buvo romų tautybės, jo pats asmeniškai nepažįsta ir šioje parduotuvėje matė pirmą kartą, išlenda per plyšį tarp automatinių durų ir pabėga. Jam pabėgus, jis pamatė, kad yra suskaldytas automatinių durų vienas stiklas. Po šio įvykio iškarto informavo parduotuvės pamainos vadovę, savo apsaugos įmonės vadovę, bei paskambinai į BPC. (1 t. 1, b. l. 52-55)

Liudytojas V. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad aš yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įmonė šiuo metu priklauso jo sūnėnui T. M., kuris yra įmonės direktorius. Įmonė yra išnuomojusi patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie nuomojasi patalpas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančias adresu (duomenys neskelbtini). Patalpose yra įsikūrusi parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Apie sugadintas parduotuvės duris jį informavo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vedėja I. J., kuri nurodė, kad buvo įvykęs įvykis, kurio metu buvo sugadintos parduotuvės įėjimo-išėjimo automatinės durys. Jie su vedėja I. J. tarėsi, ką toliau daryti. Jis jau iš anksčiau buvo užsakęs stiklą minėtoms durims įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuris jau kurį laiką ten buvo. Atvykę įmonės darbuotojai norėjo keisti durų stiklą, tačiau jis buvo per plonas. Tada pasitaręs su I. J., nusprendė, kad stiklą apsiima keisti jie ir padaryta turtinė žala yra parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, kadangi parduotuvės durų stiklą sudaužė parduotuvės klientas. Todėl jie jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, kadangi visą patirtą turtinę žalą patyrė parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. (1 t. 1, b. l. 58-61)

Vaizdo įrašų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūros protokole nurodoma, jog pateiktame vaizdo įraše yra 2 failai.

1. Vaizdo įrašas, kuris pavadintas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 01.10 min. Atidarius vaizdo įrašą, jame matosi, kad 2023 m. sausio 25 d. 20:51:04 nuo lentynos kur sustatyti alkoholiniai gėrimai, tamsaus gymio romų tautybės vaikinas, kuris buvo apsirengęs iki kelių juodos spalvos striuke, šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, apsiavęs juodais sportiniais bateliais, nuo antros lentynos nuo apačios paima 1 butelį su rausvu skysčiu, kurį užsikiša už striukės, ją užsisega ir 20:51:08 išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus.

2. Vaizdo įraše, kuris pavadintas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 03:09 min. Atidarius vaizdo įrašą, jame matosi, kad 2023 m. sausio 25 d. 20:51:22 pirmame faile aprašytas vaikinas greitu žingsniu laikydamas prie dešinės ausies mobilaus ryšio telefoną eina iš parduotuvės pro daržovių įėjimą, 20:51:25 pribėga prie pagrindinių įėjimo durų, matosi, kad jos uždarytos, minėtas vaikinas abejomis rankomis įsispyręs jėga stumia duris ir 20:51:38 jas pradaręs pro tarpą pabėga iš parduotuvės. (1 t. 1, b. l. 79-81)

Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrimi vaizdo įrašai: (duomenys neskelbtini).

1) vaizdo įrašas, kuris yra pavadintas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą, matome, jog kairėje pusėje, apačioje yra užrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 5:01 min. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai eina į parduotuvės vidų. Įėję į parduotuvės vidų per stiklines duris eina tiesiai link apsaugos darbuotojo. Prieina prie darbuotojo, su juo pasisveikina. Pasisveikinę pareigūnai eina kartu su apsaugos darbuotoju iki kitų parduotuvės įėjimo-išėjimo durų. Priėjus pareigūnams prie automatinių durų, jie pasako, kad durys yra išlaužtos. Vaizdo įraše matosi, jog durys yra išlaužtos bei sudaužytas durų stiklas. Pareigūnas nusifotografuoja parduotuvės įėjimo-išėjimo automatines duris. Pareigūnė kalbasi su apsaugos darbuotoju, jam nurodo, kad filmuotą medžiagą įrašys ir pareiškimą dėl apgadintų durų pateiks pareigūnams. Taip pat nurodo, kad vadovė žinos. Apžiūrėję duris, pareigūnai grįžta atgal iki apsaugos posto, kad peržiūrėtų vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuotas asmuo, kuris duris apgadino. Pareigūnai peržiūri vaizdo įrašą bei nusifotografuoja jame esantį asmenį. Toliau bendrauja su apsaugos darbuotoju, išsiaiškinta, kad tas pats asmuo, kuris sugadino duris pavogė taip pat ir alkoholio. Toliau pareigūnai tariasi ką darys. Paaiškina apsaugos darbuotojui, kad parduotuvės vadovė turės kreiptis į policiją pareiškimu bei pateikti vaizdo įrašą. Prieš išeinant iš parduotuvės, pareigūnas užsirašo pranešėjo - apsaugos darbuotojo anketinius duomenis.

2) Vaizdo įrašas, kuris yra pavadintas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą jame kairėje pusėje apačioje matome užrašą (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 3:51 min. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matome, kad situacija tokia pati ir jau aprašyta peržiūrėjus vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini).

3) Vaizdo įrašas yra pavadintas (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje apačioje matome užrašą (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 0:53 min. Pareigūnas prieina prie tarnybiniame automobilyje sėdinčios pareigūnės ir jai pasako, kad eina apžiūrėti sugadintas automatines parduotuvės duris iš kitos pusės. Nuėjęs iki parduotuvės įėjimo-išėjimo durų, jis nusifotografuoja visą prekybos centro pastatą. Prie jo privažiuoja pareigūnė. (1 t. 1, b. l. 85-87)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

BK 187 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertė yra 418,20 Eur. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį baudžiamąjį nusižengimą būtina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo sunaikintas ar sužalotas svetimas turtas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. M. 2023 m. sausio 25 d. apie 20.50 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis jėga atstūmė apsaugos darbuotojo užblokuotas automatines parduotuvės lauko duris ir taip tokiu būdu sugadino, t. y. suskaldė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – vieną iš automatinių durų stiklo paketą bendros 418,20 eurų vertės. Be kaltinamojo prisipažinimo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kaltę įrodo liudininkų parodymai, vaizdo medžiaga ir kita rašytinė medžiaga surinkta ir ištirta baudžiamojoje byloje. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, t. y. kad jis tyčia sugadino svetimą turtą. Jos nusikalstama veika pilnai įrodyta. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir jis baustinas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 418,20 Eur.

Teismas sprendžia, kad pareikšto civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais, pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo L. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 418,20 Eur.

Be kaltinamojo L. M. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2023 m. balandžio 12 d. D. K. pareiškimu nustatoma, kad 2023 m. balandžio 12 d. apie 16.40 val., jai laukiant autobuso kartu su savo draugu S. M. gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo romų tautybės asmuo ir pradėjo žodžiu konfliktuoti su jos draugu. Jai bandant apginti S. M., romų tautybės asmuo, rankos kumščiu jai vieną kartą trenkė į dešinės pusės priekinę viršutinės krūtinės sritį. Dėl įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo minėtą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b. l. 105-107)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. balandžio 12 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančioje rūkymo zonoje. Atvykus į nurodytą vietą, matome automobilių stovėjimo aikštelę, po kairę pusę matome dviejų aukštų šviesiai pilkos spalvos pastatą, tiesiai matome stiklinį pusiau atvirą autobusų laukiamąjį. Priėjus prie pastato kampo, po kaire puse matome betoninę šiukšlių dėžę bei ant pastato prikabintą lentelę su užrašu „VIETA RŪKYMUI“. Pati įvykio vieta nefilmuojama. Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų tinkamų identifikacijai nerasta. (1 t., b. l. 127-129)

Liudytoja D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 12 d. kartu su savo draugu S. M. gim. (duomenys neskelbtini), išvyko į Jonavos miestą aplankyti savo mamos. Minėtos dienos apie 16.40 val., nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur laukė autobuso grįžti į minėtą centrą. Minėtoje autobusų stotyje stovėjo rūkymo zonoje ir kartu su draugu rūkė cigaretes. Jiems rūkant, prie jų priėjo romų tautybės vyras ir S. M. pasakė, kad jis jam duotų cigaretę. S. M. atsakė, kad neturi, tuomet romų tautybės vyras ant jo pradėjo rėkti, kad duotų cigaretę. Tuomet S. M. jam pasakė „Eik nahui“, romų tautybės vyras atsakė, kad jis jo nahui nesiuntinės. Ji pamačiusi, kad minėtas asmuo sugniaužtu kumščiu pradėjo eiti link jos draugo, jis atrodė labai agresyvus. Ji tuomet užstojo, atsistojo nugara į savo draugą ir pradėjo rėkti romų tautybės asmeniui, kad jis nustotų ir nuo jų atsitrauktų. Tačiau romų tautybės vyras priėjo ir iš rankos kumščio, kurios rankos pasakyti negali, sudavė jai vieną kartą į dešinės pusės priekinę viršutinės krūtinės sritį ir tuomet susikibo su jos draugu. Tuomet keli pašaliniai asmenys priėjo padėti ir minėtą asmenį sulaikė. Po kurio laiko atvyko greitoji ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai minėtą asmenį išsivežė, o medikai Dalią apžiūrėjo ir kadangi nepatyrė rimtų sužalojimų išleido gydytis namuose. S. M. įvykio metu nenukentėjo. Minėto romų tautybės vyro ji nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Dėl įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo minėtą romų tautybės vyrą nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b. l. 135-138)

Liudytoja D. K. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori patvirtinti 2023 m. balandžio 12 d. apklausos metu duotus parodymus, kurie šios apklausos metu buvo jai pagarsinti, nes jie yra teisingi, jų nekeičia. Nori tik papildyti, kad dėl jai suduoto smūgio įvykio metu ji juto fizinį skausmą, tačiau rimti sužalojimai jai nebuvo padaryti, po įvykio papildomai pas medikus nesikreipė, todėl byloje civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo neteiks, kadangi jokia turtinė žala jai nepadaryta, rimtų sužalojimų nepatyrė. Ji tik nori, kad asmuo sudavęs jai smūgį būtų nubaustas. (1 t., b. l. 139-141)

Liudytojas A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš dvi savaites, tikslios datos nepamena, nei kuri tai savaitės diena buvo, nepamena, bet buvo lyg pradžia savaitės, jam būnant Jonavos autobusų stoties salėje matė, kaip asmuo romų tautybės kabinėjasi prie žmonių, elgėsi neadekvačiai. Jis jam pasakė, kad pasišalintų iš patalpos, jis tada išėjo iš salės ir išėjo į lauką. Jis tada irgi išėjo į lauką. Jam stovint prie autobusų stoties pamatė, kaip tą patį vaikiną vejasi kariškis, jie bėgo pagrindinėje autobusų aikštelėje, matė, kaip vaikinas buvo pargriuvęs, tada atsistojo ir vėl bėgo link aikštelės kur stoja autobusai ir išleidžia asmenis. Jis tada norėdamas padėti bėgo iš kitos pusės ir kartu su kariškiu paguldė romų tautybės asmenį autobusų stoties prieigose, šalia Janonio gatvės. Kai paguldė asmenį, jis surinko bendrojo pagalbos centro numerį ir iškvietė policiją, laukė, kol atvyks pareigūnai. Jiems laukiant policijos, romų tautybės asmuo rėkavo, elgėsi agresyviai. Maždaug už 10 minučių atvykę pareigūnai asmenį sulaikė. Kiek matė romų tautybės asmenį, jam atrodė, kad jis yra pavartojęs narkotinių medžiagų, kadangi jo akys buvo išsiplėtusios, elgėsi agresyviai. Jis pats matė, kad romų tautybės asmuo kabinėjosi prie žmonių, tačiau kad kam nors suduotų smūgius nematė. Tik vėliau girdėjo ir matė, kad kažkokia moteris skundėsi, kad jai skauda krūtinę, tačiau konflikto tarp jos ir romų tautybės asmens nematė. Ji tik iškvietė policiją ir padėjo sulaikyti asmenį. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi. (1 t., b. l. 172-175)

Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš dvi savaites, apie 17 val. jam būnant (duomenys neskelbtini) esančioje kebabinėje, tai galėjo būti trečiadienis arba ketvirtadienis, kelis kartus išgirdo moters šauksmą, tačiau ką moteris sakė, negirdėjo, bet garsas buvo lyg vyksta konfliktas. Po kurio laiko išgirdo moters riksmą - gelbėkit, padėkit. Jis tada išbėgo iš kebabinės ir matė, kad autobusų stoties rūkymo zonoje stovėjo moteris, vyras ir romų tautybės asmuo, kuris stovėjo prie moters ir vyro bei lyg buvo sugriebęs moteriai už rankinės ar už kažkokio rūbo, jis tiksliai nematė. Bet tikrai matė, kad romų tautybės asmuo buvo prie moters ir už kažko ją laikė. Jam išėjus iš kebabinės jis pradėjo bėgti link romų tautybės asmens rėkdamas stok. Jis tada pradėjo bėgti nuo jo link pagrindinės autobusų aikštelės, kur jis bėgo paskui jį rėkdamas stoti, o jis bėgdamas nuo M. kelis kartus buvo pargriuvęs, pametė savo avalynę. M. jį pasigavo prie autobusų stotelės, esančios stoties šone, kur yra išleidžiami keleiviai. Jam pargriuvus M. jį pasivijo ir prispaudė prie žemės. Tada priėjo keli asmenys ir padėjo jam laikyti romų tautybės asmenį prie žemės, tuo metu kažkuris iš asmenų, stovėjusių šalimas, iškvietė policijos pareigūnus, kurių laukė prispaudę vyrą prie žemės. Atvykus pareigūnams asmenį perdavė jiems. M. pats įvykio nematė ir nežino, ką romų tautybės asmuo padarė jo matytiems vyrui ir moteriai, tik stovint prie policijos automobilio girdėjo, kaip moteris pasakojo, kad viskas įvyko dėl cigaretės, esą jų paprašė, o jie nerūko, todėl prasidėjo konfliktas ir sulaikytas asmuo sudavė moteriai. Jis tik girdėjo moters riksmą ir matė, kaip romų tautybės vyras stovėjo prie jos ir laikė ją už kažko sugriebęs. Nori tik pasakyti, kad įvykio metu jam pasirodė, kad sulaikytas vyras yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi jo akys buvo išsiplėtusios, koordinacijos nebuvo bei kalbėjo nerišliai. Šį vyrą jis ne kartą yra matęs Jonavos turgaus ir autobusų stoties prieigose. Daugiau nieko pasakyti neturi, nes papasakojo viską, ką jis pats matė ir kas jam žinoma. (1 t., b. l. 177-180)

1.Apžiūrimas vaizdo įrašas yra iš BODY kameros, įrašo pavadinimas (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 17 min. 49 s. Atidarius įrašą matoma, kaip pareigūnas, esantis su kūno kamera, važiuoja tarnybiniu automobiliu ir atvyksta į įvykio vieta, pareigūnui išlipus iš automobilio prie autobusų stoties matoma susirinkusi minia žmonių ir ant žemės gulintis tamsaus gymio vyriškis su už nugaros surakintomis rankomis. Įrašo metu 00 min. 35 s. karine uniforma vilkintis asmuo pasakoja, kad jam su kitais asmenimis būnant kebabinėje išgirdo riksmus, jis išbėgo į lauką ir pamatė asmenį, kuris vertė vyrą, šalia rėkavo moteris. Vyriškis pamatęs karine aprangą vilkintį asmenį pradėjo bėgti, griuvinėti, todėl jį prispaudė prie žemės, laukė policijos. Pareigūnams bendraujant su įvykio vietoje esančiais asmenimis, jie pasakoja, kad ant žemės gulintis vyras kabinėjosi prie žmonių. Toliau pareigūnai bendrauja su ant žemės gulinčiu vyru, tačiau ką tiksliai sako, nesigirdi. Įrašo laiku 2 min. 00 s. pareigūnai pakelia nuo žemės vyrą ir sodina jį į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, po to bendrauja su GMP medikais. Įrašo laiku 03 min. 26 s. pareigūnai kalbasi su nukentėjusiais asmenimis – vyru ir moterimi. Vyras pasakoja, kad jam rūkant prie jo pradėjo kibti ir jis tada liepė atsikabinti, taip pat asmuo nurodė, kad yra išgėręs, šalia buvusi moteris nurodo, kad yra blaivi ir kad jie nieko nedarė, pareigūnai tikrina asmenų tapatybės. Įrašo metu 04 min. 56 s. moteris prisistato D. K. ir pasako, kad jai trenkė. Pareigūnei pasiteiravus, ar moteriai reikalinga GMP, moteris nurodė, kad ne, tik skauda jai, pradėjo graudintis, sakė, kad išsigando, po pokalbio su pareigūnais moterį GMP medikai nusiveda prie automobilio apžiūrai. Toliau įraše matoma, kaip pareigūnė esanti su BODY kamera pildo asmenų duomenis. Įrašo laiku 9 min. 39 s. pareigūnas kreipiasi į tarnybiniame automobilio sulaikymo patalpoje esantį asmenį, kuris prisistato kaip L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), netrukus pareigūnė esanti su kamera grįžta į tarnybinio automobilio priekį, tikrina sulaikyto asmens duomenis kompiuteryje, nustato, kad asmuo yra paieškomas, susisiekia su paiešką paskelbusiu asmeniu. Toliau peržiūrėjus vaizdo įrašą, tyrimui reikšmingos informacijos nerasta.

2. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas, įrašo pavadinimas (duomenys neskelbtini), trukmė – 7 min. 52s. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kaip pareigūnas vairuoja tarnybinį automobilį ir atvyksta prie autobusų stoties, išlipa iš tarnybinio automobilio. Išlipęs iš automobilio eina link asmenų, kurie prispaudę prie žemės vyrą, vienas iš asmenų vilki karinę uniformą. Pareigūnas gulinčiam ant žemės vyrui uždeda antrankius. Dedant antrankius šalia esantys asmenys pasakoja, kad ant žemės gulintis vyras kabinėjosi prie žmonių, vaikų, bandė apiplėšti moterį. Įrašo laiku 00 min. 33 s. karine uniforma vilkintis asmuo pasakoja, kad jam su kitais asmenimis būnant kebabinėje išgirdo riksmus, jis išbėgo į lauką ir pamatė asmenį, kuris vertė vyrą, šalia rėkavo moteris. Vyriškis pamatęs karinė aprangą vilkintį asmenį pradėjo bėgti, griuvinėti, todėl jį prispaudė prie žemės, laukė policijos. Pareigūnams bendraujant su įvykio vietoje esančiais asmenimis, jie pasakoja, kad ant žemės gulintis vyras kabinėjosi prie žmonių. Įrašo laiku 01 min. 57 s. pareigūnas esantis su BODY kamera pakelia nuo žemės gulintį vyrą ir įsodina į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Pasodinus asmenį, pareigūnas bendrauja su medikais ir kalba, kad asmuo galimai yra pavartojęs narkotinių medžiagų. Įrašo laiku 3 min. 18 s. pareigūnas bendrauja su vyru, kuris paaiškina, kad jam rūkant su žmona priėjo asmuo ir tada vyras jam pasakė, kad atsikabintų. Vyras taip pat nurodo, kad yra išgėręs alkoholio, šalia jo stovinti moteris nurodo, kad ji blaiva ir kad jie nieko nedarė. Pareigūnas paprašo asmenų dokumentų ir eina link tarnybinio automobilio, prie jo bendrauja su kitais pareigūnais dėl tyrimo pradėjimo. Įrašo pabaigoje pareigūnas prieina prie medikų automobilio, kuriame yra nukentėjusi moteris, moteriai suteikiama pagalba. (1 t., b. l. 181-184)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad D. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. (1 t., b. l. 167-170).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis konflikto sukėlimas, , smūgio sudavimas ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai D. K., vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad L. M. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) prieigose, lauke prie automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, po žodinio konflikto su S. M. metu, supykęs, kad negavo cigaretės, jis tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu S. M. užstojusiai nukentėjusiajai D. K. į krūtinės sritį, ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas (paskatos) ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje; kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo motyvai buvo chuliganiški. Kaltinamasis konfliktą sukėlė ir nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė iš chuliganiškų paskatų, elgėsi tyčia, nes pats nurodė, jog tokį jo neadekvatų elgesį įtakojo apsvaigimas. Teismas tai vertina kaip ypatingą kaltinamojo įžūlumą.

Teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnį, pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. L. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamasis teistas (2 t. b.l.63-71), administracine tvarka baustas (2 t., b.l.21-72). VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

L. M. nusikalstamas veikas daro sistemingai. Jis nerodo jokio noro integruotis į normalų visuomenės gyvenimą ir gyventi pagal priimtinas gyvenimo taisykles. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos keturios bausmės rūšys - viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje numatytos penkios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamasis niekur nedirba, todėl bauda jam neskirtina, kitos bausmės rūšys jam taikytos ir teigiamo poveikio nepadarė. Po šių nusikalstamų veikų padarymo, jis teistas du kartus. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, jis baustinas laisvės atėmimo bausme už padarytą nusikaltimą ir arešto bausme už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kardomoji priemonė suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nebetaikytina.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad L. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 331,25 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš L. M. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

Pripažinti L. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubausti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu nubausti 2 (dvejiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b papučiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę atliekant kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. liepos 17 d. 13.09 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. ir bausmės laiką, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kardomąją priemonę suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nebetaikyti.

Civilinio ieškinio tenkinimui priteisti iš L. M., asm. kodas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 418,20 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų ir 20 cnt),

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo L. M..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės

teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.