Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. K. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: neturėdamas leidimo laikė 33 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šovinių, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir GŠKĮ), yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, kol minėti šoviniai 2025 m. liepos 1 d., apie 20.25 val., buvo surasti (duomenys neskelbtini) esančiame seife. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2005–2008 metais turėjo legalų ginklą „Makarov“, kuris dingo neaiškiomis aplinkybėmis. Niekas jo neklausė, ar jis turi šovinių, nesakė, kad juos reikia grąžinti. Tuo metu turėjo leidimą ginklui, kiek žino, jis nebuvo panaikintas ginklui dingus, apie tai niekas neinformavo, bet jis galiojo 5 metus. Leidimą šoviniams taip pat turėjo. Ir ginklas, ir šoviniai šiam ginklui buvo legaliai pirkti parduotuvėje. Tie šoviniai gulėjo seife apie 20 metų, jie nebuvo jam reikalingi, po tą seifą „nesikrapštė“. Dabar turi ginklą „CZ“ ir šaudmenis, 2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje, išsiėmė naują leidimą ginklui. Viską laikė gyvenamojoje vietoje esančiame seife, kuris yra rakinamas, raktus laikydavo prie savęs, seifu naudodavosi tik jis. Kaip asmuo, turintis leidimą ginklui, žino savo teises ir pareigas. Sutuoktinė apkaltino jį smurtu ir atvažiavusi policija paprašė atiduoti ginklą. Nesijautė kaltas dėl nelegalaus šovinių laikymo, tiesiog susidarė tokia situacija, negalvojo apie tuos šovinius, su jais nieko nebūtų daręs.

2. Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šovinius laikė, bet nusikalstamos veikos nepadarė. 2006 metais turėjo leidimą pistoletui „Makarov“. Įsigijo pistoletą ir jam skirtus šovinius, kurių pavadinimo nežino. Pistoletas dingo neaiškiomis aplinkybėmis, vyko ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Ginklo dėžutė su priedais ir šoviniai liko gulėti seife bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Niekas nepaklausė, ar turi šovinių, neprašė jų grąžinti, apie juos buvo pamiršęs, nežino, kiek jų buvo dėžutėje, neskaičiavo. 2025 m. liepos 1 d. sutuoktinė parašė pareiškimą, kad jis neva muša vaiką, dėl ko jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Apgailestauja dėl susidariusios situacijos (t. 1, b. l. 55–58, 62–63, 141–142).

3. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. B. savo išvadą palaikė ir paaiškino, kad tie šoviniai netinkami šaudyti iš pistoleto „CZ 75 Compact“. Vizualiai „Luger“ ir „Makarov“ šoviniai labai skiriasi. Jeigu žmogus kažkiek supranta apie šovinius ir ginklus, jis iš karto tai pamatys. Šoviniai skiriasi užrašu – „9 mm Luger“ arba „9x19”, o ant „Makarov“ šovinių būna „9 mm M“ arba „9 mm Makarov“, „9x18“. Jų yra šiek tiek kiti išmatavimai – ilgesni šoviniai, ilgesnė tūtelė, skersmuo nežymiai skiriasi.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos 2025 m. liepos 2 d. tarnybinis pranešimas ir jo priedu esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad Policijos registruojamųjų įvykių registre 2025 m. liepos 1 d. 20.25 val. registruotas pranešimas ROIK 0125000373870 dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo užpildytas smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimas ir A. K. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Tuo metu iš A. K. paimtas šaunamasis ginklas – pistoletas „CZ 75 Compact“ Nr. D0229, 30 vnt. šovinių 9 mm „Luger“ bei 33 vnt. šovinių „Barnaul 9 mm Makarov (9x18) FMJ“. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad „Barnaul 9 mm Makarov (9x18) FMJ“ šoviniai priklauso pistoletui PM, ginklo Nr. IM23083. Dėl minėto ginklo praradimo 2009 m. spalio 21 d. paskelbta paieška ROIK 0409000008191, 2011 m. rugsėjo 18 d. A. K. panaikintas leidimas laikyti ginklą – pistoletą PM, ginklo Nr. IM23083, todėl 33 vnt. šovinių „Barnaul 9 mm Makarov (9x18) FMJ“ A. K. seife buvo laikomi neteisėtai (t. 1, b. l. 24–30).

5. 2025 m. liepos 1 d. Bendrojo pagalbos centro pranešimas ROIK 0125000373870, iš kurio matyti, kad 2025 m. birželio 30 d. pranešėjos sutuoktinis A. K. diržu mušė pranešėjos 15 metų amžiaus sūnų. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), seife rastas ginklas Nr. D0229, t. y. pistoletas „CZ 75 Compact“, ir 63 vnt. 9 mm šovinių (t. 1, b. l. 19–22).

6. Ieškomo ginklo išrašas ROIK 0409000008191, iš kurio matyti, kad 2009 m. spalio 21 d. paskelbta paieška dėl ginklo pagrobimo. Ginklo duomenys: B kategorijos pistoletas PM, ginklo Nr. IM23083, šovinio tipas – 9 mm „Makarov“. Ginklo savininkas – A. K. (t. 1, b. l. 81, 121).

7. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro raštas, kuriame nurodyta, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. A. K. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 8112 bei iki 2009 m. spalio 21 d. registruotas ginklas PM, 9 mm „Makarov“, Nr. IM23083. Tą pačią dieną paskelbta šio ginklo paieška Nr. ROIK 0409000008191, nes ginklas pavogtas (pamestas). Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 8112 buvo panaikintas 2011 m. rugsėjo 18 d. Byla Nr. 8112 buvo sunaikinta nustatyta tvarka. 2022 m. kovo 30 d. A. K. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0018319 bei registruotas ginklas „CZ 75 Compact“, 9 mm Luger, Nr. D0229. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus galioja iki 2027 m. kovo 30 d. (t. 1, b. l. 138).

8. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 8112, iš kurio matyti, kad A. K. nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą „Makarov“; 9 mm „Makarov“; Nr. IM23083. Leidimas galiojo iki 2011 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 122–123).

9. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0018319 ir Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos (toliau – PLVIS) pažyma, iš kurių matyti, kad A. K. nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2027 m. kovo 30 d. yra išduotas leidimas laikyti (nešiotis) savigynai pistoletą CZ, modelis 75 COMPACT, ginklo Nr. D0229, šovinio tipas – 9 mm „Luger“ (t. 1, b. l. 128–130).

10. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. liepos 25 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateikti 33 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov ” (9x18 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis GŠKĮ, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų – pistoletų, pistoletų kulkosvaidžių, revolverių. Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti (t. 1, b. l. 41–44).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymo), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas GŠKĮ apibrėžto leidimo, disponavo šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, Nr. 2K-77-489/2022 ir kt.). Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato GŠKĮ. Šio įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti.

12. Šioje byloje nustatyta, kad A. K. neturėdamas leidimo laikė 33 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šovinių, skirtų A ir B kategorijų ginklams. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino faktines bylos aplinkybes ir parodė, kad turėjo leidimą pistoletui „Makarov“, legaliai parduotuvėje įsigijo šį pistoletą ir jam skirtus šovinius, tačiau pistoletas dingo neaiškiomis aplinkybėmis, o jo dėžutė su priedais ir šoviniai liko gulėti seife jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gulėjo 20 metų, kol 2025 m. liepos 1 d. sutuoktinė apkaltino jį smurtu ir atvažiavusi policija paprašė atiduoti ginklą (teismo past. tuo metu turėtą „CZ 75 Compact“). Šias aplinkybes patvirtina įvykio dieną į kaltinamojo gyvenamąją vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2025 m. liepos 1 d., reaguojant į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) užpildytas smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimas ir A. K. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, iš šio asmens paimtas šaunamasis ginklas – pistoletas „CZ 75 Compact“ Nr. D0229 (šovinio tipas – 9 mm „Luger“), 30 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių bei 33 vnt. „Barnaul 9 mm Makarov (9x18) FMJ“ šovinių, kurie priklauso pistoletui PM Nr. IM23083. Dėl šio ginklo praradimo 2009 m. spalio 21 d. paskelbta paieška, o 2011 m. rugsėjo 18 d. A. K. panaikintas leidimas laikyti šį pistoletą. Analogiški duomenys užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro pranešime. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 8112 patvirtina, kad A. K. nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą „Makarov“, 9 mm Makarov, Nr. IM23083. Iš byloje esančio ieškomo ginklo išrašo matyti, kad 2009 m. spalio 21 d. iš tiesų buvo paskelbta paieška dėl A. K. priklausančio B kategorijos pistoleto PM Nr. IM23083 (šovinio tipas – 9 mm „Makarov“) pagrobimo. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro pateiktais duomenimis nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 8112 A. K. buvo panaikintas 2011 m. rugsėjo 18 d. Taigi, vadovaujantis teismo nuosprendžio 12 punkte aptartu teisiniu reguliavimu, A. K. jau nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. neteko teisės ne tik laikyti (nešiotis) ginklą „Makarov“, bet taip pat ir teisės laikyti šiam ginklui skirtus šaudmenis. Aplinkybė, kad kaltinamasis teisėtai laikė ginklą „CZ 75 Compact“ (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0018319; PLVIS pažyma), savaime nesuteikė jam teisės aktualiu laikotarpiu laikyti 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šovinius, kadangi leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti. Kaltinamajam panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklą „Makarov“, kartu panaikinta ir teisė laikyti 33 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šovinių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šoviniai yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų – pistoletų, pistoletų kulkosvaidžių, revolverių. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. B. paaiškino, kad minėti šoviniai nėra tinkami šaudyti iš kaltinamojo turimo pistoleto „CZ 75 Compact“. Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

13. Pagal teismų praktiką BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgyja, laiko, nešioja, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-77-489/2022 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo veikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K­-201-1073/2018 ir kt.).

14. Nors A. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teigė, kad dingus ginklui niekas jo nepaklausė, ar jis turi šovinių, neprašė juos grąžinti, apie juos buvo pamiršęs, tai kaltinamojo kaltės nešalina ir tyčios nepanaikina. A. K., būdamas susipažinęs su šaunamųjų ginklų laikymo taisyklėmis, žinodamas savo kaip asmens, turinčio leidimą disponuoti ginklu, teises ir pareigas, neabejotinai suprato, kad 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šoviniams savo gyvenamojoje vietoje laikyti reikalingas leidimas, o jis jo neturi (pats nurodė, kad toks leidimas galiojo tik 5 metus), nepaisydamas to, A. K. neteisėtai turėjo savo dispozicijoje A ir B kategorijų ginklams skirtus šaudmenis, t. y. juos laikė, iki 2025 m. liepos 1 d., taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

15. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020).

16. BK nenustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, taigi šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. veikos – 33 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šovinių laikymas neturint leidimo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K., laikydamas 33 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šovinių, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs šio nusikaltimo dalyką, kitus jo sudėties požymių ypatumus ir žalos atsiradimo galimybę.

18. A. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo leidimo laikyti jam inkriminuotų šovinių, tačiau, paties kaltinamojo teigimu (kitokios aplinkybės byloje nenustatytos), juos buvo įsigijęs teisėtai – 2006 m. rugsėjo 18 d. jam buvo išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą „Makarov“, galiojęs iki 2011 m. rugsėjo 18 d., kuriam ir buvo skirti minėti šoviniai. Šie šoviniai buvo laikomi ilgą laiką (apie 20 metų), byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis per tą laiką juos naudojo ar ketino naudoti nusikalstamiems tikslams. Šoviniai buvo laikomi jiems skirtoje dėžutėje, o jų kiekis nėra didelis. Kaltinamojo teigimu, šaudmenis jis laikė tik gyvenamojoje vietoje esančiame rakinamame seife, kuriuo naudodavosi tik jis pats, raktus laikydavo prie savęs, įvykio dieną neteisėtai laikomi šaudmenys jame ir buvo rasti. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad būtų sudarytos sąlygos šiems šaudmenims patekti į civilinę apyvartą, tretieji asmenys neturėjo prieigos prie jų. Atkreiptinas dėmesys, kad šie šaudmenys buvo atsitiktinai rasti į kaltinamojo gyvenamąją vietą dėl visiškai su tuo nesusijusių aplinkybių atvykus policijos pareigūnams. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. K. nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2027 m. kovo 30 d. yra išduotas leidimas laikyti (nešioti) pistoletą „CZ 75 Compact“, tačiau galimybės panaudoti neteisėtai laikomus šovinius šiam ginklui jis neturėjo, teisiamojo posėdžio metu specialistas patvirtino, kad minėtas ginklas nėra tinkamas šaudyti 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šoviniais, taigi nėra jokių duomenų, kad A. K. ketino šiuos šovinius panaudoti pagal jų paskirtį, jis pats nurodė, kad jie jam nėra reikalingi, su jais nieko nebūtų daręs, tiesiog apie juos pamiršo. Motyvai daryti šią nusikalstamą veiką ar tyčios kryptingumas nenustatyti. Nenustatyta ir tai, kad kaltinamasis disponavimo ginklu „Makarov” bei ginklu „CZ 75 Compact“ laikotarpiais būtų pažeidęs tesės aktuose įtvirtintas ginklų naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas. Matyti, kad A. K. nusikalstama veika jokių realių pavojingų padarinių nesukėlė, nenustatyti kaltininko ketinimai naudoti nedidelį kiekį laikytų šovinių, jie pakankamai ilgą laiką buvo laikomi tam skirtoje vietoje – saugiame seife, tam skirtoje dėžutėje, prie jų neturėjo prieigos pašaliniai asmenys, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui.

19. Aptartos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad šiuo atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nors A. K. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl A. K., vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir kitų klausimų

20. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šioje byloje prokurorė prašė A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise laikyti ir nešioti ginklus) 2 metus. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise laikyti ir nešioti ginklus, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas pažymi, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus. Vien aplinkybė, kad nusikalstama veika yra susijusi su specialiąja teise, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Paprastai ji skiriama nustačius, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė sistemingai ar šiurkščiai pažeisdamas šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas nusikaltimas pripažintas mažareikšmiu), kaltinamojo asmenybę: neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos, nėra duomenų apie jam paskirtas nuobaudas, susijusias su šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimais, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą – dirbantis pavežėju, išsituokęs, auginantis neįgalų (nustatytas sunkus neįgalumo lygis) mažametį vaiką, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamajam uždrausti naudotis specialiąja teise – teise laikyti ir nešioti ginklus, nes tai būtų neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams ir kaltinamojo asmenybei. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas, kaltinamajam yra efektyvi poveikio priemonė, kuri jį paveiks taip, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad GŠKĮ 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos gali paimti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Tvarką, reglamentuojančią ginklų paėmimą, tinkamumo naudoti nustatymą ir tolesnį jų panaudojimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (GŠKĮ 41 straipsnio 8 dalis). Atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami (GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas (GŠKĮ 40 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2025 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 5-IL-18136, kuriuo apribotas A. K. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0018319 galiojimas ir nuspręsta saugoti jam priklausantį pistoletą „CZ 75 Compact“ Nr. D0229 ir šaudmenis tol, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0018319 panaikinimo ar grąžinimo (t. 1, b. l. 133–135). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendimą dėl ginklo „CZ 75 Compact“ ir 9 mm Luger šovinių, kurie nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. daiktų, kurie šiuo atveju neturi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis), paėmimo ar grąžinimo ir leidimo laikyti ir nešiotis ginklą panaikinimo ar grąžinimo kaltinamajam gali priimti policijos įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.

22. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjusį teismo nuosprendį išsiųsti susipažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biurui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.