- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2-2035-804/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. Č.
- Advokatai
- Karolis Rugys, Gediminas Lukaševičius
- Kategorijos
- 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovui D. Č.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo priteisti 14 212,83 Lt žalos atlyginimo,5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas tesimo posėdžio metu palaikė ieškinį ir nurodė, kad 2012-03.-16 Vokietijoje įvykusios avarijos metu buvo apgadintas MERCEDES BENZ C220, valst. Nr (duomenys neskelbtini), priklausantis Alstom AG. Avarija įvyko dėl transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROZ MPH1844, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. Č. kaltės. Transporto priemonės MERCEDES BFNZ ACTROZ MPII1844, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių vaidytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėjo 18971,43 Lt dydžio draudimo išmoką (2013-05-27 sprendimas dėl draudimo išmokos). Ieškovas apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2012-12-13 gavus informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informacija apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjui buvo išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Atsakovas nevykdė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t y. neatsakė į 2012-12-13 AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą Nr. 1323712. Ieškovo paklausimas buvo reikšmingas nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką (yra kaltė) ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiajam.
2012-05-22 Vokietijoje įvykusios avarijos metu buvo apgadintas AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. R.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo V. B. kaltės.Transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaidytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino V. B. padarytą žalą, išmokėjo 30099,54 Lt dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis paskaičiuotas pagal užsienio žalų sureguliavimo partnerių pateiktas pretenzijas - 24403,84 Lt, 3353,29 Lt ir 2342,41 Lt (2012 10-11, 2012-12-28 ir 2013-08-23 sprendimai dėl draudimo išmokos). Ieškovas apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2012-06-27 gavus informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informacija apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjui D. Č. buvo išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Atsakovas nevykdė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t y. neatsakė į 2012 06-27 ieškovo paklausimą Nr. 1278674.
Ieškovo paklausimai abiems atvejais buvo reikšmingi nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiesiems draudimo išmokas (yra kaitė) ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. Dėl šių priežasčių ieškovui buvo itin svarbu gauti papildomą informaciją apie minėtus eismo įvykius. Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 9 d., su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai turi būti pateikiami raštu. Jei pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas nepranešė apie tai draudikui, tai draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiškimai ir pranešimai laikomi įteiktais draudėjui. 2012-06-27 dėl vieno įvykio ir 2012-12-13 idėl kito įvykio ieškovas gavo paklausimus iš užsienio draudimo partnerių, kuriuose buvo prašoma pateikti papildomą informaciją iš draudėjo. Kadangi užsienio draudimo partneriai pateikė ieškovui prašymą dėl informacijos suteikimo, ir siekiant gauti informaciją apie įvykius, atsakovui buvo išsiųsti paklausimai draudimo sutartyse nurodytu adresu, į kuriuos atsakymai nebuvo gauti. Kol negauta informacija apie draudiminiua įvykiua, draudikas negali tirti įvykių aplinkybių, žalų dydžio. Dėl pavėluotų pranešimų draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką remdamasis nukentėjusiųjų asmenų pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykių apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijų aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šių eismo įvykių metu bei ar apskritai tokie įvykiai buvo. Jei atsakovas būtų laiku pateikęs informaciją apie įvykius bei juose dalyvavusias transporto priemones, ieškovas būtų galėjęs nedelsiant pradėti tirti avarijų aplinkybes. Kadangi atsakovas nesuteikė prašomos informacijos apie 2012-03-16 ir 2012-05-22 eismo įvykius, bylų administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Dėl šių pažeidimų draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims net ir tuo atveju, jei dėl minėto pažeidimo draudikas pats negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovas turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų, ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamos su nukentėjusiais asmenimis, iškart po eismo įvykių.
Pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.: Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio (statymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (apie įvykį informuoti draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informacijai Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą kitas reikšmingas aplinkybes. Įvykus eismo įvykiui tiek transporto priemonės valdytojui, tiek transporto priemonės draudėjui tenka imperatyvi pareiga vykdyti įstatymo 12 str. 1 d. 5 p , 2 d. Šios pareigos pažeidimas užtraukia tiek transporto priemonės valdytojui, tiek draudėjui atsakomybę (sankciją). Reikalavimas draudėjui ar transporto priemonės valdytojui atlyginti išmokėtą draudimo išmoką yra draudiko teisė, o kitiems draudimo santykių dalyviams sankcija už teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimą (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-502-413/2013).
Transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROZ MPII1844, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. Č. (draudėjas) ir AB „Lietuvos draudimas", 2012-03-05 sudarydami transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį susitarė, kad transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROZ MPII1844, valstybims Nr. (duomenys neskelbtini), bus naudojama tik Lietuvoje (sutarties 1.6.4.1.). Taip pat automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. Č. (draudėjas) ir AB „Lietuvos draudimas“, 2012-03-05 sudarydami transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį susitarė, kad transporto priemonė MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bus naudojama tik Lietuvoje (sutarties 1.6.1.). Šios aplinkybės yra reikšmingos draudimo rizikos įvertinimui ir draudimo įmokų nustatymui. Draudėjas pažeidė minėtus sutarčių reikalavimus, kadangi 2012-03-16 ir 2012-05-22 avarijos įvyko Vokietijoje. Kai autoavarija įvyksta užsienyje žala yra skaičiuojama pagal tos valstybės įstatymus ir žalos sureguliavimo kaštus, todėl draudimo išmokos būna ženkliai didesnės nei Lietuvoje, be to, draudikas patiria papildomas išlaidas dėl žalos sureguliavimo. Todėl už šią riziką draudėjas privalo sumokėti didesnę įmoką.
Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 56 p numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Vadovaujantis LR draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktu, „jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to memento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką“. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3 punkte. Atsakovas, žinodamas aplinkybes, į kurias sudarant draudimo sutartį atsižvelgęs draudikas įvertino draudimo riziką ir apskaičiavo draudimo įmoką, prieš apdraustąja transporto priemone vykdamas į kitas valstybes, privalėjo apie tai informuoti ieškovą, o ieškovas, atsižvelgdamas į padidėjusią draudimo riziką galėjo reikalauti perskaičiuoti draudimo įmoką.
Draudimo polisas tik patvirtina draudimo sutarties sudarymo faktą. Jis yra skirtas nukentėjusių asmenų turtinių interesų apsaugai ir patvirtina, kad nukentėjusysis turi teisę į žalos atlyginimą visose polise nurodytose valstybėse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų- užtirtinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą. Direktyva 2009-103-EB siekiamas tikslas- užtikrinti draudimo apsaugos galiojimą. Tačiau šia direktyva nėra siekiama apriboti draudimo sutarties šalių galimybes susitarti dėl draudimo sutarties sąlygų ir dėl jų derėtis. Konkrečios draudimo sutarties sąlygos yra numatytos sutartyje, tai yra individualios draudimo sutarties sąlygos, nes nuo jų priklauso draudimo įmokos dydis. Ši individuali draudimo sutarties sąlyga buvo įrašyta draudėjo pasirinkimu, nes priešingu atveju jis būtų mokėjęs ženkliai didesnę įmoką.
Faktinė aplinkybė, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, patvirtina, kad šalių sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikė draudimo apsaugą ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užtikrino per eismo įvykį Vokietijoje nukentėjusiojo asmens teisę į patirtos žalos atlyginimą.
Ieškovas teikia reikalavimą grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y 9485,71 Lt, remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartyse nustatytos pareigos informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą- transporto priemonės eksploatavimą už Lietuvos Respublikos ribų, bei 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y 15049,76 Lt, remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartyse nustatytos pareigos informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą- transporto priemonės eksploatavimą už Lietuvos Respublikos ribų. Atsakovas dalį žalos (10322,64 Lt) yra atlyginęs, tačiau likusi 4727,12 Lt žalos dalis nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus bei paaiškino, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 17 d. nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Atsakovas nėra ir niekada nebuvo transporto priemonės MERCEDES BENZ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas be pagrindo atsakovą laiko minėtos transporto priemonės valdytoju ir reikalauja žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas sudarė minėtos transporto priemonės draudamo sutartį, sumokėjo sutarto dydžio draudimo įmoką ir pan. Taigi, atsakovas laikytinas transporto priemonės draudėju o ne valdytoju.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Sistemiškai vertinant paminėtas teisės normas, teigtina, kad ieškovas iš atsakovo gali reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos tik pateikus teismui įrodymus, jos atsakovas būdamas transporto priemonės draudėjas pažeidė teisės aktais nustatytus ar draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Gi ieškovas teismui tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas taip pat nenurodė dėl kokių priežasčių nusprendė reikalauti maksimalaus (50 procentų) išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo. Teigtina, kad atsakovas sudarydamas draudimo sutartį neslėpė jokios sutarties sudarymui svarbią informaciją, sudarė ieškovo parengtą draudimo sutartį ir vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus. Kaip jau buvo minėta, atsakovas asmeniškai nevaldė minėtos transporto priemonės ir nežinojo apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo sutartyje numatytai draudimo rizikai. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 50% sumokėtos draudimo išmokos, t.y. 9485,71 Lt, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Atsakovas nurodo, kad 2012 m. gegužės 22 d. Vokietijoje įvykusios avarijos metu buvo apgadintas AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. R.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini), valdytojo V. B. kaltės.Transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovas atlygino V. B. padarytą žalą, išmokėjo 30099,54 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovui pareiškus pretenziją ir pareikalavus grąžinti 50% sumokėtos draudimo išmokos atsakovas elgėsi sąžiningai, iš dalies pripažino savo kaltę ir, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovui sumokėjo 10322,64 Lt. (t.y. daugiau nei trečdalį ieškovo išmokėtos visos draudimo išmokos). Tačiau ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4727,12 Lt ,t.y. siekia, kad ieškovui būtų grąžinta 50% sumokėtos draudimo išmokos. Atsakovas mano, kad ieškovas 4727,12 Lt reikalauja nepagrįstai. Kaip ir prieš tai minėtu atveju atsakovas nėra ir niekada nebuvo transporto priemonės MERCEDES BENZ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju. Atsakovas tik sudarė minėtos transporto priemonės draudamo sutartį ir sumokėjo sutarto dydžio draudimo įmoką. Ieškovas siekdamas susigrąžinti 50% sumokėtos draudimo išmokos nenurodė dėl kokių priežasčių nusprendė reikalauti maksimalaus (50 procentų) išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo.Šiame kontekste teigtina, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir be pagrindo nutyli, kad dėl 2012-05-22 autoįvykio buvo bendraujama. Atsakovas su ieškovo atstovais ne kartą kalbėjosi telefonum tiek ieškovo tiek ir atsakovo iniciatyva, kiek įmanoma toje situacijoje buvo aiškinamasi įvykio aplinkybės, o ieškovui pareiškus pretenzijas atsakovas prisiėmė dalį kaltės ir sutiko grąžinti dalį išmokų, prašė išdėstyti mokėjimus ir pan. Kaip jau buvo minėta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovas be pagrindo neatsižvelgė į atsakovo geranorišką bendradarbiavimą po autoįvykio, dalinį kaltės pripažinimą ir dalies reikalaujamos sumos sumokėjimą. Atsižvelgiant į atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo turinį, atsakovo bendradarbiavimą ir tai, kad atsakovas ieškovui sava valia sumokėjo daugiau nei 30 % iš reikalaujamų 50% sumokėtos draudimo išmokos, teigtina, kad ieškovas be pagrindo siekia susigrąžinti maksimalią išmokos dalį ir reikalauja 4727,12 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančio Transporto priemonių draudimo liudijimo LT Nr. AEB9361308, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/203208731 (b.l. 8-10) matyti, kad krovininis automobilis MERCEDES BENZ ACTROS (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-07 iki 2012-06-06 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas D. Č.. Iš Valdshuto – Tingeno policijos direkcijos 2012-06-28 pranešimo, 2012-11-23 žalos atlyginimom pagal teisines aplinkybes matyti, kad 2012-03-16 Valshute, Vokietijoje, eismo įvykio metu dalyvavo automobilis MERCEDES BENZ ACTROS (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l 41-51). Iš byloje esančio Transporto priemonių draudimo liudijimo LT Nr. AEB9361326, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/203209118 (b.l. 60-62) matyti, kad krovininis automobilis MERCEDES BENZ ACTROS (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-07 iki 2012-06-06 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas D. Č.. Iš 2012-05-31 Eismo įvykio deklaracijos Nr. VU/058369/2012, matyti, kad 2012-05-22 9.34 val. Bundestrafe g. 45, Rodgau, Ofenbacho apskrityje, eismo įvykio metu apgadinti automobiliai MERCEDES BENZ ACTROS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Dankuras“, kurį vairavo V. B., gim. 1958-05-02, automobilis AUDI A6, valst. Nr. AB-JR 222, kurią vairavo J. R. (b.l 67-87). Iš sąskaitų Nr. 002506-1303, 003971-1203, 003146-1203, matyti, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą mokėtinos atintinkamai 678,41 EUR, 971,18 EUR, 7067,84 EUR sumos (b.l. 89-91). Iš pateiktų pretenzijų (2013-01-22,2013-08-26, 2012-10-17), matyti, kad ieškovas siuntė raginimus atsakovui atlyginti žalą.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 62.2 punkte (redakcija, galiojusi eismo įvykių metu) nurodyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Kadangi atsakovas, pažeisdamas draudimo sutarties sąlygas, transporto preimones naudojo už Lietuvos Respublikos ribų, tai yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas be ieškovo sutikimo gerokai padidino ieškovo prisiimtą riziką, ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalą ieškovui. Sutarčių 1.5 punkte įtvirtinta draudėjo (apdraustojo) pareiga padidėjus draudimo rizikai sumokėti draudiko paskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Sutarčių 1.5 punkte pažymėta, kad draudimo įmoka krovininiams automobiliams suskaičiuota įvertinant šią riziką: transporto priemonė naudojama vietiniams pervežimams; transporto priemonė nebus naudojama pervežant padidintos rizikos krovinius (degalai, degios, sprogios, cheminės medžiagos). Taigi šalys draudimo sutartyse susitarė, kad transporto priemonės bus naudojamos tik Lietuvos teritorijoje, o jų išvykimą į kitas ES šalis apibrėžė kaip riziką didinantį veiksnį, lemiantį draudėjo pareigą už draudiko prisiimamą didesnę riziką sumokėti papildomą draudimo įmoką. Toks šalių susitarimas iš esmės reiškia apdraustajam teikiamos draudimo apsaugos susiaurinimą teritoriniu atžvilgiu, tačiau jis neliečia trečiųjų nukentėjusių asmenų teisių, nes transporto priemonės išvykimas į kitą ES valstybę narę nustatytas ne kaip nedraudžiamasis įvykis, eliminuojantis draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, bet, minėta, kaip draudimo riziką, kuria remiantis apskaičiuota draudimo įmoka, didinantis veiksnys, kuriam atsiradus draudikui išlieka pareiga mokėti draudimo išmoką, tačiau jis įgyja teisę reikalauti taikyti draudėjui civilinę atsakomybę už sutarties pažeidimą – grąžinti dalį sumokėtų draudimo išmokų. Apdraustomis transporto priemonėmis išvykus už Lietuvos Respublikos ribų, bei Vokietijoje sukėlus eismo įvykius, ieškovas atlygino šių eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims padarytą žalą ir kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė draudimo sutarčių sąlygas, įtvirtinančias draudėjo pareigą pranešti apie ketinimą transporto priemonę naudoti kitoje ES valstybėje narėje ir už tai sumokėti papildomą draudimo įmoką. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė nacionalinės teisės nuostatomis, t.y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią tais atvejais, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, o draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigdamas, kad jis pagal ES direktyvas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, perkeltas į nacionalinę teisę, įgijo draudimo apsaugą beveik visoje ES erdvėje, o šalių sudarytų draudimo sutarčių sąlygos, suteikiančios draudikui teisę reikalauti papildomos įmokos už transporto priemonės naudojimą kitose ES šalyse, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinės ir negali būti teisinis pagrindas jo sutartinei atsakomybei kilti. TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įprastinė ar pasienio draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose ES valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje ES valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos ES valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad atsakovas, kaip draudėjas turėjo vykdyti įsipareigojimus prisimitus pagal Sutartį, t.y. atsakovas privalėjo raštu informuoti draudiką ir sumokėti draudiko apskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Atsakovas šių draudimo sutartyse nustatytų pareigų nevykdė ir, pažeisdamas sutarčių sąlygas. Draudėjui nesilaikant draudimo sutarties sąlygų dėl rizikos padidėjimo transporto priemones naudojant ne tik vietiniams pervežimams, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir iš esmės pažeidžiantys įstatyme įtvirtintus sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas ieškovui atlygino 10322,64 Lt, t. y. 30 % nuo ieškovo nukentėjusiesiems sumokėtos 30099,54 Lt sumos. Minėtose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Taisyklių 62.2 punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos išmokos – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje nustatytas draudimo rizikai draudėjas apie neinformavo sutartyje nustatyta tvarka. Teismas daro išvadą, jog atsakovas grąžino sumokėtos sumos dalį, todėl ieškovo reikalavimą dalyje dėl 4727,12 Lt atmetamas.
Teismas laiko, kad ieškovo reikalavimas dėl 9485,71 Lt yra pagrįstas, todėl remiantis anksčiau išvardintais argumentais yra tenkintinas.
Ieškinį tenkinuis iš dalies iš atsakovo ieškovui pritesitina pusė bylinėjimosi išlaidų, t. y. 963,70 Lt (35,50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pateikiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, 178,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 750,20 Lt advokato pagalbai) (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš D. Č. 9485,72 Lt (2747,25 EUR) AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Priteisti iš D. Č. 963,70 Lt (279,11 EUR)bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Priteisti iš D. Č. 16,50 Lt (4,78 EUR) į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.